- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-10
- Bylos Nr.
- 1S-503-926/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06365-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Judita Sungailaitė
- Nuteistasis
- I. J.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. J. (I. J., toliau – I. J.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės A. Ž. skundas dėl Kauno tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 61-93 buvo patenkintas, pakeičiant Komisijos 2022 m. birželio 29 d. nutarimą Nr. 61-93 ir netaikant nuteistojo I. J. atžvilgiu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. I. J. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 5 (penkerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu, prie šios bausmės pridėta Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu I. J. paskirtos ir neatliktos bausmės dalis, skiriant jam galutinę 5 (penkerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
2. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 29 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendis buvo pakeistas, sumažinant nuteistajam I. J. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį skirtą bausmę iki 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu, prie šios bausmės pridėta Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu I. J. paskirtos ir neatliktos bausmės dalis, skiriant jam galutinę 4 (ketverių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2019 m. vasario 14 d., bausmės pabaiga – 2023 m. balandžio 14 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2022 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 61-93, , nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistojo I. J. atžvilgiu.
4. Nesutikdama su priimtu nutarimu, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė A. Ž. pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, kuris 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartimi prokurorės skundą patenkino, pakeičiant Komisijos 2022 m. birželio 29 d. nutarimą Nr. 61-93 ir netaikant nuteistojo I. J. atžvilgiu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
5. Skunde apygardos teismui nuteistasis I. J. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartį, paliekant galioti Komisijos 2022 m. birželio 29 d. nutarimą Nr. 61-93, taikant jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Nuteistojo teigimu, būdamas pataisos įstaigoje jis padarė milžinišką pažangą ir nors drausmine tvarka buvo baustas, tačiau, jau kiek daugiau nei pusantrų metų jokių pažeidimų nėra padaręs, priešingai, buvo skatintas. Atsižvelgdama į jo elgesio pokyčius, Komisija, pasak nuteistojo, jam yra suteikusi besargybos statusą, dėl ko, jis laisvėje dirba. Be to, pataisos įstaigoje jis baigė 12 klasę ir įgijo specialybę.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo I. J. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, jis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant lygtinį paleidimą.
7. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistojo I. J. atžvilgiu. Apylinkės teismas teisingai aiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesuteikia pagrindo pripažinti, jog buvo priimtas neteisėtas ar nepagrįstas teismo procesinis sprendimas.
8. Nuteistasis I. J. yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl teigti, kad ji yra per maža, nėra pagrindo. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos įstaigoje mokėsi ir įgijo ne tik vidurinį išsilavinimą, bet ir staliaus specialybę, šiuo metu turi teisę išvykti be sargybos už pataisos įstaigos ribų, kur jis ir dirba, jokie pažeidimai jo išvykų metu nefiksuoti. Be to, pataisos įstaigoje nuteistasis už gerą elgesį buvo vieną kartą paskatintas, su antstoliu yra sudaręs susitarimą dėl iš jo priteisto civilinio ieškinio dengimo. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį teigiama linkme, tačiau vien tik šių duomenų, priešingai nei mano I. J., lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.
9. Darant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad šis teistumas I. J. nėra pirmasis. Problemų su teisėsauga asmuo turėjo jau nuo 14 metų, tačiau išlaikyti tinkamo savo elgesio ilgesnį laikotarpį jis nesugebėjo ir būdamas vos 15 metų jis padarė naują nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, ir sukėlusią negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį. Šių aplinkybių visuma rodo, kad vertinamu atveju nbuteistasis nusikalto neatsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas atskleidžia didesnį asmens pavojingumą visuomenei ir aplinkybes, reikšmingas lygtinio paleidimo taikymui, reikalauja vertinti itin atidžiai. Svarbu ir tai, kad nusikaltimas, už kurio padarymą šiuo metu I. J. atlieka jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, yra sunkesnis už ankstesnius jo teisės pažeidimus, kas akivaizdžiai parodo, kad ankstesni nuteistojo teistumai bei švelnesnių bausmių jam skyrimas jokios teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, savo elgesio teigiama linkme nuteistasis nekoregavo.
10. Nors sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš esmės vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu bei jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau tai nereiškia, jog nereikia vertinti aplinkybių, susijusių su asmens nusikalstamu elgesiu praeityje. Teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, jos padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikalstamas veikas bei ankstesni nuteistojo teistumai. Be to, būtina įvertinti ir BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, kuris pasireiškia visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
11. Iš aptarto seka, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Būtina atsižvelgti ir į nuteistojo praeitį, vertinant, ar praeityje jo buvęs elgesys jau yra pakitęs tiek, kad būtų galima pagrįstai konstatuoti, jog toliau nuteistasis gali būti koreguojamas laisvėje. Ir vis tik, nagrinėjamu atveju duomenų, kuriais remiantis galima būtų pagrįstai spręsti, jog tolesnė I. J. korekcija jau yra galima jam būnant laisvėje, kaip tai teisingai pažymėta ir skundžiamoje nutartyje, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nepakanka.
12. Sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis pažymėtina ir tai, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvų ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, sprendžiama, kokios probleminės sritys turi būti koreguojamos. Šiuo atveju, įvertinus nuteistojo padarytą smurtinį nusikaltimą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį būtent į I. J. požiūrį į smurtinius veiksmus, gebėjimą spręsti konfliktines situacijas, jo asmenines savybes bei emocinę gerovę. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų visumos, nuteistojo dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, susijusiose būtent su smurtinio pobūdžio veiksmų valdymu, yra vangus. Be to, I. J. iki šiol laikosi buitinio lygmens kalėjimo subkultūros „supratimų“, už necenzūrinių žodžių vartojimą bei nepaklusimą pataisos įstaigos pareigūnų nurodymams jis buvo baustas drausmine tvarka, pataisos įstaigoje fiksuoti atvejai, kai nuteistasis sunkiai valdė savo neigiamas emocijas darbuotojų ir kitų suimtųjų/nuteistųjų atžvilgiu. Esant šiems duomenims, pagrįstai spręsti, jog nuteistojo smurtinio pobūdžio elgesys ateityje nepasikartos, nėra pagrindo. Šią savo probleminę sritį I. J. vis dar gali ir privalo koreguoti ir toliau atlikdamas jam skirtą laisvės atėmimo bausmę struktūrizuotoje aplinkoje.
13. Netenkinant nuteistojo skundo atsižvelgtina ir į tai, kad jo elgesio pataisos procesas net ir pataisos įstaigoje nebuvo nuoseklus. Už įvairaus pobūdžio drausmės pažeidimus, tame tarpe ir itin šiurkščius – įstaigos turto gadinimas, necenzūrinių žodžių vartojimas, neleistinų daiktų turėjimas, pareigūnų nurodymų nevykdymas, I. J. buvo baustas net 18 kartų, dar du kartus jo netinkamas elgesys buvo svarstomas drausmės komisijoje, apsiribojant tik pokalbiu su nuteistuoju. Svarbu ir tai, kad paskutinė drausminė nuobauda I. J. buvo paskirta vos kiek daugiau nei prieš pusantrų metų, t. y. 2021 m. birželio 4 d., kas įvertinus jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką (nuo 2019 m. vasario 14 d.), teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad tinkama nuteistojo elgesio korekcija stebima dar pakankamai neilgą laiką, kuris vis dar nėra pakankamas pagrįstai spręsti, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Juo labiau, jog per visą jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką skatintas jis buvo vos vieną kartą, t. y. 2021 m. spalio 13 d. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors I. J. pataisos įstaigoje lankė tiek privalomus užsiėmimus, tiek užsiėmė ir papildomomis socialinės reabilitacijos veiklomis, tačiau, susiradęs darbą laisvėje, šią sritį I. J. apleido. Pasak nuteistojo, po darbo jis būna pavargęs, todėl laisvomis nuo darbo dienomis jis nori pailsėti. Ir vis tik, teisėjų kolegija pabrėžia, kad nuteistojo pataisos procesas yra susijęs ne tik su jo turimu darbu, bet ir su probleminių jo elgesio aspektų korekcija, todėl I. J., siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, turėtų ne tik koncentruotis į darbą, bet ir dalyvauti papildomose socialinės reabilitacijos programose, padėsiančiose jam ne tik koreguoti savo charakterio savybes, skatinančias jo nusikalstamą elgesį, bet ir tinkamai integruotis į visuomenę jam išėjus į laisvę, ko šiuo metu nuteistajam akivaizdžiai trūksta.
14. Atmetant I. J. skundą būtina atkreipti dėmesį ir į jo mąstymą bei jo pokyčius. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, praeityje nuteistasis ne visuomet nuodugniai apsvarstydavo savo pasirinkimo galimybes, ne kartą pasielgė neapgalvotai, pagautas momentinio impulso, troškimo (alkoholio vartojimas, vagystės, savęs žalojimas). Tačiau, įvertinus tiek aukščiau paminėtas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, tiek ir kitus skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje užfiksuotus duomenis, tvirtinti, kad toks nuteistojo elgesys, neabejotinai skatinantis jo netinkamą elgesį, jau yra pakitęs tiek, kad toliau jis galėtų būti koreguojamas I. J. jau būnant laisvėje, nėra pagrindo. Kaip nustatyta Socialinio tyrimo išvados duomenimis, net ir pakartotinio nuteistojo vertinimo metu jis vis dar užsimena apie taisyklėms nusižengiantį elgesį, pasiduodant malonumo stimulams ir nesigilinant i galimas neigiamas tokio savo elgesio pasekmes, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad I. J. vis dar būtų sudėtinga atsispirti kitų asmenų siūlymams ir įtakai, taip galimai priimant netinkamus sprendimus. Be to, svarbu paminėti ir tai, kad nuteistasis vis dar yra linkęs klausyti kitų bendraamžių nuomonės, jam svarbu patenkinti priklausymo grupei poreikį, todėl jis ir toliau gali priimti sprendimus, kurie bus palankesni grupei, nei jam asmeniškai ir tai neabejotinai gali paskatinti asmenį nusikalsti pakartotinai. Būtent šių probleminių sričių korekcija yra būtina ir ji vis dar turi būti atliekama I. J. ir toliau atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje.
15. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią I. J. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Jo asmenybės korekcija vis dar nėra pakankama. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad I. J. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
nuteistojo I. J. (I. J.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.