- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-13
- Bylos Nr.
- 2-165/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Piškinaitė, Vincas Verseckas, Vigintas Višinskis
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „FF lizingas“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės, Vinco Versecko ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „FF lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „FF lizingas“ 2008 m. sausio 14 d. atskirąjį skundą Nr. 01-28 dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarties akcinės bendrovės „Žeimena“ bankroto byloje Nr. B2-437-55/2008.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
BAB „Žeimena“ administratorius kreipėsi į teismą prašydamas patvirtinti bankrutuojančios įmonės mėnesines administravimo išlaidas iki bus patvirtinta administravimo sąmata. Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste – ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 7 punktas numato, jog teismas tvirtina įmonės lėšų sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti iki bus patvirtinta administravimo išlaidų sąmata. Nurodė, jog likvidus bankrutuojančios įmonės turtas buvo perleistas UAB „Parex Lizingas“, kuris galimai yra suinteresuotas vilkinti bankroto procesą, todėl reiškia galimai nepagrįstus skundus. Byloje bus ginčijami sandoriai, bus reikalinga advokato pagalba, bankroto byla sudėtinga, todėl prašo skirti administratoriui 9 500 Lt (be PVM) atlyginimą, buhalterei 1 200 Lt (be mokesčių VSDFV biudžetui) bei 1 200 Lt (be PVM) kitoms išlaidoms.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 22 d. nutartimi iš dalies patenkino administratoriaus prašymą ir, iki bus patvirtinta administravimo išlaidų sąmata kreditorių susirinkime, patvirtino 7 400 Lt išlaidų sumą mėnesiui: administratoriaus atlyginimui 5000 Lt (be PVM), buhalterės atlyginimui 1200 Lt (be mokesčių VSDFV biudžetui).
Šalies argumentai
Tretysis asmuo UAB „FF lizingas“ 2008 m. sausio 14 d. pateikė atskirąjį skundą Nr. 01-28 dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarties.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. sausio 17 d. nutartimi atsisakė priimti trečiojo asmens UAB „FF lizingas“ 2008 m. sausio 14 d. atskirąjį skundą Nr. 01-28 dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarties. Teismas nurodė, jog teismo nutartis patvirtinti įmonės lėšų sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti iki bus patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai ir ĮBĮ nenumato galimybės tokią nutartį skųsti atskiruoju skundu. Be to, teismo nutartimi patvirtina administravimo išlaidų suma bus įskaičiuota į atlyginimą administratoriui už įmonės administravimą. Kreditorius turi teisę skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus, todėl kreditorius galės skųsti nutarimą dėl administravimo išlaidų patvirtinimo (ĮBĮ 24 str. 5 d.).
Šalies argumentai
Tretysis asmuo UAB „FF lizingas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 17 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti 2008 m. sausio 14 d. atskirąjį skundą Nr. 01-28 dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarties ir išspręsti klausimą iš esmės. Taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones uždrausti administratoriui disponuoti BAB „Žeimena“ lėšomis iki įsiteisės nutartys dėl trečiojo asmens UAB „FF lizingas“ atskirojo skundo Nr. 01-28 priėmimo ir šio atskirojo skundo išnagrinėjimo. Apeliantas nurodė, kad teismo nutartis nepagrįsta, dėl šių motyvų:
Teismas, priimdamas 2007 m. spalio 22 d. nutartį nenurodė, jog ji neskundžiama.Skundžiama nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai, nes teismas nustatė neprotingai dideles administravimo išlaidas, pažeidžiančias kreditorių teises ir nepagrįstai jas susiejo su kalendoriniu terminu, o ne su atlikto darbo apimtimis. Teismas nenustatė įmonėje likusio turto kiekio, todėl visas turtas gali būti panaudotas administravimo išlaidoms padengti. Bankroto bylos esmė patenkinti kreditorių, o ne administratoriaus interesus. Kadangi turto gali neužtekti administravimo išlaidoms padengti, todėl užkertama galimybė tolesnei bylos eigai, nes nebegalės būti sprendžiami kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo klausimai.Teismo argumentai, jog kreditorių susirinkimas galės tvirtinti sumą sumokėtą administratoriui, yra nepagrįsti, nes skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo įvykęs kreditorių susirinkimas ir kreditoriai dar nesprendė šio klausimo. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog bendrovės administratorius UAB „Divingas“ administruoja 16 bankrutuojančių įmonių, todėl teismas žinojo, jog šis administratorius turi pakankamai lėšų užsiimti administravimo veikla.Administratorius vilkina bankroto procesą, nes savavališkai pratęsė terminą finansiniams reikalavimams pareikšti ir nepagrįstai nepateikia jau esamų finansinių reikalavimų tvirtinti teismui. Šios aplinkybės sukelia teisminius ginčus, todėl ilgėja bylos nagrinėjimas ir nepagrįstai didinamos administravimo išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra teisė pateikti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria patvirtintos administravimo išlaidos iki pirmojo kreditorių susirinkimo.
Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis gali būti apskųsta atskiruoju skundu dviem atvejais: kai tokią galimybę nustato CPK (pagal CPK 1 straipsnį ir ĮBĮ) ir kai teismo nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai.
CPK ir ĮBĮ nenustato galimybės apskųsti teismo nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl administratoriaus išlaidų patvirtinimo.
Pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio tolimesnei bankroto bylos eigai, netgi priešingai, leidžia administratoriui įgyvendinti ĮBĮ nustatytas teises ir pareigas, nes, neturėdamas lėšų pareigoms ir teisėms įgyvendinti, administratorius negalėtų vykdyti administravimo funkcijų.
Apelianto argumentai, jog teismas nenurodė Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartyje, jog ši nutartis neskundžiama, nėra pagrindas manyti, jog teismo nutartis yra skundžiama, nes ši aplinkybė negali pakeisti galiojančio teisinio reglamentavimo, t.y. dėl to neskundžiama nutartis netampa skundžiama. negali jai suteikti skundžiamos nutarties statuso.
Apeliantas nurodo, kad skundžiama nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai, nes teismas nustatė neprotingai dideles administravimo išlaidas, pažeidžiančias kreditorių teises ir nepagrįstai jas susiejo su kalendoriniu terminu, o ne su atlikto darbo apimtimis. Kadangi turto gali neužtekti administravimo išlaidoms padengti, todėl užkertama galimybė tolesnei bylos eigai, nes nebegalės būti sprendžiami kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo klausimai. Šie argumentai nepagrįsti.
Konstitucijos 48 straipsnis nustato, jog kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą, o priverčiamasis darbas yra draudžiamas. Todėl ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punktas nustato, jog priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo pagal administratoriaus pateiktą sąmatą patvirtinti įmonės lėšų sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti, iki bus patvirtinta administravimo išlaidų sąmata. Administratorius turi pateikti sąmatą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Pagal ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalį pirmasis kreditorių susirinkimas šaukiamas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos. Kreditorių reikalavimų patvirtinimas gali užtrukti iki 2 mėnesių ir ilgiau (ĮBĮ 10 str. 4 d. 5 p.). ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalis nustato, kad pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos. Taigi įstatymas nustato, jog iki tol, kol administratoriaus išlaidų sąmatą patvirtins pirmasis kreditorių susirinkimas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo pagal administratoriaus pateiktą sąmatą patvirtinti įmonės lėšų sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti. Teismas tvirtina sąmatą tokio dydžio, kokio administratoriui reikia administravimo išlaidoms apmokėti, todėl teismas, spręsdamas šį klausimą neprivalo nustatyti kiek realiai yra įmonės turto ir ar pakaks administravimo išlaidoms padengti. Todėl argumentai, jog nustatytos per didelės administravimo išlaidos užkerta kelią tolesnei bylos eigai, tyra nepagrįsti.
Pažymėtina, jog kai bankrutuojanti įmonė neturi pakankamai turto teismo ir administravimo išlaidoms padengti, įstatymas numato galimybę bankroto procedūrą vykdyti supaprastinto bankroto proceso tvarka, tačiau ir tokiu atveju įmokama suma administravimo išlaidoms padengti (ĮBĮ 10 str. 10, 12 p.). Supaprastinto bankroto proceso atveju neužtenka lėšų atsiskaityti su kreditoriais, tačiau tai neužkerta kelio tolimesnei bankroto proceso eigai. Sistemiškai aiškinant ĮBĮ darytina išvada, kad administravimo išlaidų dengimas bankroto procese yra prioritetinis kreditorių reikalavimų tenkinimo atžvilgiu (ĮBĮ 36 str.). Todėl apelianto argumentai, jog padengus administravimo išlaidas gali nepakakti lėšų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl užkertamas kelias tolimesnei bylos eigai, yra nepagrįsti.
Apelianto argumentai, jog administratorius vilkina bylos nagrinėjimą, jog teismas negalėjo šio klausimo nagrinėti iki jį išspręs pirmasis kreditorių susirinkimas, jog administratorius turi pakankamai lėšų įmonei administruoti, nėra šio atskirojo skundo nagrinėjimo dalykas, todėl teismas šių argumentų nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.
Apeliantas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti administratoriui disponuoti BAB „Žeimena“ lėšomis iki įsiteisės nutartys dėl trečiojo asmens UAB „FF lizingas“ atskirojo skundo Nr. 01-28 priėmimo ir šio atskirojo skundo išnagrinėjimo. CPK 144 straipsnio 1 dalis suteikia teisę teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu. Apeliantas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesiekia įstatymo numatyto laikinųjų apsaugos priemonių tikslo – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdomumą, bet, iš esmės, prašo sustabdyti skundžiamos teismo nutarties, dėl kurios atsisakyta priimti atskirąjį skundą, vykdymą. Tačiau įstatymas nenumato galimybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones kitais tikslais, nei numatyta CPK 144 straipsnio 1 dalyje ir taikyti priemones nenumatytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Todėl apelianto prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu:
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atmesti trečiojo asmens UAB „FF lizingas“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.