Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. V. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-09-04 nuosprendžio, kuriuo S. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas 9 mėn. (devyniems mėnesiams).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 mėn. (šešiems mėnesiams).

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2014-08-29 iki 2014-08-31.

Bausmės atlikimo pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y., nuo 2014-09-04.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. nuteistas už tai, kad jis pasikėsino pagrobti svetimą turtą, t. y. 2014-08-29, apie 15.15 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), pasikėsino pagrobti svetimą – P. B. priklausantį turtą – metalines konstrukcijas 500 Lt vertės, bet nusikalstamos veikos nebaigė, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo pastebėtas P. B., tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d.

Teismo posėdyje nuteistojo S. V. gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai S. V. pripažino kaltu pasikėsinus pagrobti svetimą turtą ir nuteisė jį pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., todėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-09-04 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau prašo paskirti jam mažesnę bausmę. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam S. V. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad S. V. pasikėsino įvykdyti vieną tyčinį nesunkų (Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 11 str. 3 d.) nusikaltimą, būdamas anksčiau teistas, teistumui neišnykus, nepraėjus nei pusei metų nuo paleidimo iš įkalinimo įstaigos, jo atžvilgiu atliekami nauji ikiteisminiai tyrimai (52-61 b. l.). S. V. yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (43-51 b. l.), nedirba (42 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (39 b. l.). Pirmosios instancijos teismas S. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino pasikėsinęs įvykdyti nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai S. V. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už pasikėsinimą padaryti nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui už pasikėsinimą padaryti nusikaltimą paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis (Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų). Taigi teigti, kad paskirta bausmė yra per giežta, nėra pagrindo. Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., S. V. paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta laisvės atėmimo bausmė šešiems mėnesiams. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jis turi gyvenimo draugę ir mažametį trijų mėnesių vaiką ir kad jis yra vienintelis šeimos maitintojas, tačiau šios aplinkybės nemenkina jo kaltės pasikėsinus padaryti nusikalstamą veiką ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl ankščiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinkanti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį. Teisėjų kolegijos manymu, S. V. išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, yra nelinkęs pasitaisyti, nenori laikytis įstatymų ir jų nesilaiko.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo S. V. apeliacinį skundą atmesti.