- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-23
- Bylos Nr.
- N-63-4820-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 26 d. nutarimo R. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) vyriausiasis patrulis surašė R. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, 2009 m. liepos 24 d., 15.40 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 2,48 promilių girtumas, vidutinis girtumo laipsnis), nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, atsitrenkė į priešinga kryptimi tiesiai važiavusį automobilį, po susidūrimo kliudė stovėjusį automobilį, tokiu būdu apgadino tris automobilius bei pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 122, 125 ir 133 punktų reikalavimus.
II.
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 26 d. nutarimu pripažino R. G. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, ir paskyrė 4500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. R. G. savo kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą nepripažino. Jis paaiškino, kad nurodytą dieną priešais atvažiuojantis automobilis lenkė savo pusėje stovėjusį automobilį, išvažiavo į priešingą eismo juostą, nespėjo į ją sugrįžti, todėl trenkėsi į jo vairuojamą automobilį. Nurodė, kad važiavo 50 - 60 km/val. greičiu, buvo išgėręs alkoholio. Liudytojas O. S. parodė, kad nurodytą dieną automobiliu „Daewoo Loganza“ aplenkė stovėjusį automobilį, grįžo į savo eismo juostą, pamatęs priešpriešine eismo juosta atvažiuojantį automobilį „Mitsubishi Galant“, pristabdė, kad šis galėtų aplenkti savo eismo juostoje stovėjusius automobilius, tačiau jis išvažiavęs į priešingą eismo juostą atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio galinį ratą ir į stovėjusį automobilį, bandė apsisukti ir pabėgti iš eismo įvykio vietos. Liudytojas (policijos pareigūnas) V. R. parodė, kad pagal eismo įvykio vietoje buvusias aplinkybes ir automobilių sugadinimo pobūdį galima daryti išvadą, jog susidūrimas įvyko R. G. išvažiavus į priešingą eismo juostą. Nurodė, kad R. G. galėjo važiuoti apie 1,5 m arčiau savo eismo juostos dešiniojo krašto. Liudytojas G. Č. parodė, kad išgirdęs trenksmą išėjo į kiemą ir pamatė, jog į jo automobilį „Pontiac Trans Sport“ yra atsitrenkęs „Mitsubishi Galant“, kuris bandė išvažiuoti, todėl jis paėmė to automobilio raktelius. Ekspertas K. G. parodė, kad iš bylos duomenų matyti, jog automobilio „Mitsubishi Galant“ vairuotojas, pamatęs priešais atvažiuojantį automobilį „Daewoo Loganza“, išsigando ir, užuot pasitraukęs į dešinę, pasuko į kairę.
Teismas konstatavo, kad R. G. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, nuotraukomis, alkotesterio kvitu, tarnybiniais pranešimais bei kita bylos medžiaga. Teismas R. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, o jo atsakomybę sunkina tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą, už kurį buvo paskirta administracinė nuobauda.
III.
R. G., nesutikdamas su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 26 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo nutarimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Savo skundą grindžia tuo, kad tai yra antrasis nutarimas už tą patį administracinį teisės pažeidimą. Nurodo, kad nesutinka su ginčijamo nutarimo teiginiais, jog jis nepasirinko saugaus greičio, taip pat, kad nesuvaldė savo automobilio, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiavusiu automobiliu „Daewoo Loganza“. Teigia, kad bylos medžiaga bei automobilių apgadinimų pobūdis patvirtina jo iškeltą versiją apie tai, jog automobilio „Daewoo Loganza“ vairuotojas, lenkdamas stovėjusį automobilį, nespėjo sugrįžti į savo eismo juostą, todėl atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį. Nurodo, kad eismo juosta, kuria važiavo automobilis „Daewoo Loganza“, yra siauresnė už jo eismo juostą, ką turėjo įvertinti automobilio „Daewoo Loganza“ vairuotojas.
Atsiliepimas
Institucijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo priimtą nutarimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas R. G. administracinio teisės pažeidimo bylą, pasinaudojo visomis galimomis priemonėmis, kad būtų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėtos Kelių eismo taisyklių pažeidimų padarymo aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
R. G. savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo neigia teigdamas, kad eismo įvykio nesukėlė, t. y., jog buvo pasirinkęs saugų važiavimo greitį ir važiavo savo eismo juosta. Apeliantas aplinkybės, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, neneigia.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.
Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad aplinkybė, jog R. G. sukėlė eismo įvykį, t. y. išvažiavo į priešingą eismo juostą, todėl susidūrė su priešais važiavusiu automobiliu ir atsitrenkė į stovėjusį automobilį, įrodyta: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2); tarnybiniu pranešimu (b. l. 5), kuriame nurodyta, kad iš automobilių padėties po eismo įvykio, taip pat iš jų apgadinimo pobūdžio, darytina išvada, jog R. G. nepasirinko saugaus greičio, neįvertino situacijos, nesuvaldė savo automobilio, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, todėl susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu; eismo įvykio vietos schema (b. l. 9), iš kurios matyti, kad automobilio „Daewoo Loganza“ padangų žymės yra jo eismo juostoje, t. y. grįžus į šią eismo juostą, aplenkus stovėjusį automobilį; O. S. paaiškinimu (b. l. 20) ir parodymais teismo posėdžio metu (b. l. 41) apie tai, kad aplenkęs stovėjusį automobilį, grįžo į savo eismo juostą, pamatęs priešpriešine eismo juosta atvažiuojantį automobilį, pristabdė, tačiau šis, išvažiavęs į priešingą eismo juostą, atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio galinį ratą ir į stovėjusį automobilį, bandė apsisukti ir pabėgti iš eismo įvykio vietos, automobilio „Mitsubishi Galant“ vairuotojas buvo aiškiai neblaivus; G. Č. paaiškinimu (b. l. 21) apie tai, kad automobilio „Mitsubishi Galant“ vairuotojas nesiorientavo aplinkoje, bandė užvesti savo automobilį ir pasišalinti iš eismo įvykio vietos; eksperto K. G. parodymais (b. l. 48) apie tai, kad iš automobilių pozicijos po eismo įvykio ir automobilių apgadinimo pobūdžio matyti, jog automobilis „Mitsubishi Galant“, pamatęs priešais atvažiuojantį automobilį „Daewoo Loganza“, išsigando ir, užuot pasitraukęs į dešinę, pasuko į kairę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šių liudytojų parodymais, nes jie yra nuoseklūs, logiški ir atitinka bylos medžiagą. Tuo tarpu R. G. teiginiai, kad dėl eismo įvykio kaltas automobilio „Daewoo Loganza“ vairuotojas, paneigti bylos medžiaga bei vertintini kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti griežtos administracinės atsakomybės. Pažymėtina, kad R. G. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl ekspertizės skyrimo (b. l. 48), tačiau vėliau šio prašymo atsisakė (b. l. 57).
R. G. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčijamas nutarimas, be kita ko, yra nepagrįstas dėl to, jog tai jau antrasis nutarimas už tą patį administracinį teisės pažeidimą. Kartu su apeliaciniu skundu yra pateiktas 2009 m. rugpjūčio 31 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimas (b. l. 65), kuriuo R. G. buvo pripažintas kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje, padarymo. Pažymėtina, kad šis nutarimas buvo priimtas dėl administracinių teisės pažeidimų, padarytų kitu laiku (2009 m. rugpjūčio 16 d., 14.10 val.) ir kitoje vietoje (Šiauliuose, ties Dubijos g. namu Nr. 32), todėl apelianto teiginiai, kad jis jau nubaustas už šioje administracinėje byloje jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymą, yra nepagrįsti.
Apeliaciniu skundu R. G. prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Šiuo aspektu pasisakytina, kad ATPK 279 straipsnis nenumato bylinėjimosi išlaidų priteisimo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui net ir tuo atveju, jeigu jo apeliacinis skundas patenkinamas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą nutarimą nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
R. G. apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.