Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2014-01-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-805-946/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-01-31
Bylos Nr.
1-805-946/2014
Teisminio proceso Nr.
1-26-1-00059-2014-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Nukentėjusysis
A. L.
Kaltinamasis
D. L.
Advokatai
Regina Atkočaitienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-805-946/2014Teisminio proceso Nr. 1-26-1-00059-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7.; 1.1.8.6.2.; 1.1.10.1.; 1.2.14.1.1.; 2.3.6.4.5.; 2.10.2.7. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m.sausio 31 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis,sekretoriaujant Indirai Kišmachovaitei, dalyvaujantprokurorei Onai Kandrotienei,

nukentėjusiajam A. L.

kaltinamajam D. L.,kaltinamojo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas: 2013-10-24 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 151¹ str. 1 d.- 8 mėn. laisvės apribojimu, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 1 d., 178 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L. 2013 metų vasaros pradžioje, tiksliau nenustatytu laiku, būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iš drabužių spintoje buvusios dėžutės slapta pagrobė svetimą, savo įtėviui A. L. priklausantį turtą - 700 litų vertės vyrišką laikrodį „GROVANA“.

Be to, D. L. 2013-12-25 d. apie 21.00 val., būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) iš drabužių spintoje už drabužių paslėptos dėžutės pagrobė svetimą, savo įtėviui A. L. priklausantį turtą - 1100 litų vertės vyrišką vestuvinį žiedą ir 1500 litų vertės vyrišką žiedą su keturkampiu reljefiniu viršumi.

Kaltinamasis D. L. teisme kaltu prisipažino visiškai ir duodamas parodymus dėl pirmojo epizodo parodė, kad laikrodis buvo pagrobtas vasaros metu. Spintoje kažko ieškojo ir užmatė tą laikrodį. Kadangi reikėjo pinigų kelionei, nusprendė tą laikrodį parduoti. Susitiko su draugu, parodė laikrodį ir pardavė jam tą laikrodį už 40 Lt. Tai buvo 2013 m. vasarą. Tai buvo antras vasaros mėnuo. Tiksliai neatsimena. Tai buvo namuose, (duomenys neskelbtini). Laikrodis buvo juodoje dėžutėje. Tai buvo nuo batų kartoninė dėžutė. Laikrodis priklauso tėvui. Žinojo, kad tai tėvo laikrodis. Tėvas A. L.. Laikrodžio vertės nežinojo. Jam jis pasirodė paprastas laikrodis. Laikrodžio pavadinimas “Grovana“. Šitas pavadinimas jam nieko nesako apie jo vertę. Toje dėžutėje dar buvo dėdukui padovanotas medalis, fotoaparatas, dėduko video kasetė ir dar kažkas. Nežino, kodėl paėmė būtent laikrodį. Fotoaparatas buvo paprastas, nieko nevertas. Laikrodį pasidėjo pas save kambaryje spintelėje. Paskui susiskambino su draugu. Išėjo į lauką, parodė laikrodį ir jis nupirko. Paskambinęs draugui pasiūlė laikrodį. Jis paklausė, koks laikrodis. Jis pasakė, kad laikrodžio pavadinimas “Grovana“. Draugas sakė atnešti parodyt. Pasakė jam, kad tai tėvo laikrodis. Jis nieko neklausė, neklausė, ar tėvas leido parduoti laikrodį. Jis pats draugui nieko nesakė. Jis tą laikrodį nupirko. Draugui kainą pasakė jis pats, pasakė kainą 40 Lt. Kadangi reikėjo pinigų kelionei, tai ir sugalvojo tokią kainą. Draugas sumokėjo jam tuos pinigus. Draugas A. M.. Jis su tuo laikrodžiu ir nuėjo. Nežino, kur jis tą laikrodį padėjo. Nuo to laiko su juo nebendrauja. Duodamas parodymus dėl antrojo epizodo D. L. parodė, kad tai buvo Kalėdų dieną. Tėvas buvo išėjęs su kaimynu pasivaikščioti. Jis po to nuėjo pas kaimyną. Jis(D. L.) su mama buvo namuose. Tuo metu atėjo kaimynas ir pasakė, kad tėvui širdies priepuolis. Iškvietė greitąją. Reikėjo dokumentų. Jis tada su mama ieškojo dokumentų ir tada jis užmatė tuos žiedus. Nusprendė juos paimti. Mama su tėvu išvažiavo į ligoninę, o jis nuėjo į lombardą ir pridavė tuos žiedus. Už gautus pinigus nusipirko telefoną, o kitus pinigus išleido ant maisto ir kitų nesąmonių. Tai buvo 2013 m. Kalėdos. Buvo 25 d. Tai buvo apie 21.30 val. Tai atsitiko(duomenys neskelbtini).Tie žiedai buvo pas tėvą spintoje tarp drabužių. Jie buvo gale spintos, už drabužių. Jie buvo mėlynoje dėžutėje. Dėžutė buvo speciali žiedams. Buvo du žiedai. Jie buvo sudėti vienoje dėžutėje. Vienas buvo vestuvinis žiedas, o kitas buvo su paveiksliuku. Žiedai buvo auksiniai. Mama nematė, kaip jis paėmė žiedus. Nunešė žiedus į Eigulių lombardą Šiaurės prospekte. Pardavė abu žiedus už 570 Lt. Pridavę žiedus lombarde neketino jų išsipirkti. Juos neužstatė, o pardavė. Žiedų kainą nustatė lombardas. Jį tokia nustatyta kaina tenkino. Telefoną nusipirko už 400 Lt. ir 170 Lt. taip išleido visur. Po to tėvas pamatė, kad nėra žiedų, o motina iškvietė policiją. Tai buvo per Naujuosius metus. Dar ryte jis su tėvu susimušė būdamas girtas. Tai buvo sausio 1 d. Policija buvo iškviesta sausio 1 d. Nežino, kaip viskas dėl vagysčių išaiškėjo. Jis niekam apie tai nesakė. Tėvas prieš Naujus metus pasižiūrėjo spintą ir pamatė, kad nėra žiedų. Jo tada klausė, ar neėmė. Jis pasakė, kad neėmė. Po kažkiek laiko pasakė mamai, kad paėmė. Policijai pasakė lombardą, todėl tuos žiedus rado. Parodė taip pat, kad santykiai šeimoje negeri, gal tai dėl jo. Supranta, kad pasielgė blogai, už tai neatsiprašė, kodėl taip elgiasi, nežino. Kur šiuo metu gyvena jo nurodytas draugas, nežino.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo D. L. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nukentėjusysis A. L. parodė, kad kaltinamasis jam yra įsūnis. Sutinka duoti apie jį parodymus. 2013 m. gruodžio 30 d. su žmona buvo parduotuvėje. Užėjo šneka, iš kur pas sūnų atsirado telefonas, nes žmona matė naują telefoną. Jis tada irgi susidomėjo. Tie žiedai buvo saugomi pas jo mamą dar nuo senų laikų. Motinai pasidarė bloga ir ji sakė laikyti pas save. Jis tada namuoser tarp drabužių ir įkišo tuos žiedus į tą dėžutę. Tai buvo visai nesenai. Gal prieš mėnesį atnešė tą dėžutę. Dėžutė yra. Atidaręs pamatė, kad nėra žiedų. Pas jį paklausė, bet sūnus atsisakė ką nors aiškinti. Tada su juo susikivirčijo. Jis jį išvijo iš namų gruodžio 30 d. Sausio 1 d. jis atėjo išgėręs ir jie susimušė. Žmona iškvietė policiją. Policija atvažiavo ir jį išvežė. Tyrimo metu viską išsiaiškino. Dar 30 d. pagalvojo ir dėl to laikrodžio. Jis buvo kitame sekcijos skyriuje. Jis tada atidarė spintą ir pamatė, kad dėžutė nuo laikrodžio yra, o laikrodžio nėra. Tyrimo dėl muštynių metu pas tyrėjus užėjo ta kalba dėl tų žiedų. Jis tada išaiškino, kad nėra žiedo ir laikrodžio. Nuo to tyrimas ir prasidėjo. Tą laikrodį laikė toje dėžutėje. Toje dėžutėje buvo jam brangūs daiktai. Buvo kasetė, fotoaparatas. Viskas įvyko gruodžio 30 d. Dabar jų santykiai šalti. Galvoja įsūnį išregistruoti iš buto. Gyvenimas toliau neįmanomas. Pasitikėjimo nėra. Jo draugai 2011 m. duris buvo išnešę. Vis galvojo, kad jis pagalvos. Siūlė jam eiti darbintis. Aišku gaila sūnaus, nes augino jį nuo 2,5 metų. Jis yra iš šalies isūnytas. Nurodyto M. jau senai nemato. Jis anksčiau gyveno šalia. Jis buvo išvažiavęs į užsienį. Tas laikrodis taip ir neatsirado. Žiedai yra grąžinti. Laikrodžio vertę sužinojo iš laikrodžio pardavėjo, nes laikrodis buvo pirktas iš firminės šveicariškų laikrodžių parduotuvės. Pardavėjas paaiškino, kad jis kažkur kainavo apie 700 Lt. Tokių laikrodžių buvo nedaug. Jis buvo dviejų metalų: geltono ir balto. Buvo šveicariškas laikrodis. Jį jam padovanojo buvę bendradarbiai išeinant į pensiją. Jam tas laikrodis buvo kaip prisiminimas. Sūnus jo neatsiprašė. Jis nedirba. Nežino, ar jis gali pasitaisyti. Draugai jį gali greitai iš kelio išvesti. Šiaip jis neblogas, negirtauja. Nuvesti jį pas psichologą reikia pinigų, o iš jo vieno pensijos to neįmanoma.

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2014-01-13 UAB ,,Lombankas“ kasininkas priėmėjas M. G. tyrimui pateikė du vyriškus geltono metalo žiedus ir priėmimo sutarties Nr. 11549 originalą (b.l.17). Daiktų, dokumentų apžiūros protokole nurodyta, kad atlikta 2014-01-13 UAB ,,Lombankas“ kasininko priėmėjo M. G. juvelyrinių dirbinių ir priėmimo sutarties Nr. 11549 apžiūra. Apžiūrint sutartį Nr. 11549, matyti, kad ji sudaryta 2013-12-25 tarp lombardo UAB ,,Lombankas“, įmonės kodas 302509401, adresas Šiaurės pr.99e, Kaune ir kliento DENIS LOGINOV, a.k(duomenys neskelbtini) dokumentas SODRA Nr. 0092479. Sutartyje nurodyta, kad D. L. pridavė vieną 5,27 g 583 prabos žiedą ir vieną 8,70 g 583 prabos žiedą. Už šiuos žiedus S. L. suteikta 570 litų paskola, kad D. L. savo parašu patvirtino, jog su taisyklėmis susipažino, pinigus gavo. Apžiūrint žiedus, matyti, kad tai du geltono metalo žiedai. Vienas žiedas – 2 cm diametro, geltono metalo, vyriškas 583 prabos (prieš skaičius 583 įspausta penkiakampė žvaigždė su pjautuvu ir kūju viduryje) žiedas, kurio viršus kvadratinis užapvalintais kampais 1,9 cm x 1,5 cm, reljefiniu paviršiumi. Kitas žiedas- geltono metalo, vestuvinis, 2,1 cm diametro, 0,8 cm pločio, šiek tiek sulankstytas, 583 prabos (prieš skaičius 583 įspausta penkiakampė žvaigždė su pjautuvu ir kūju viduryje) žiedas (b.l.18-21).

2014-01-14 Kauno apskr. VPK Kauno m. Dainavos PK KPS vyr. tyrėjos L. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2014-01-13 d. ,,LNK“ TV kanalu buvo rodoma TV laida ,,24 valandos“, kurios metu buvo rodomas siužetas apie D. L. ir jo šeimą. Šio siužeto metu buvo kalbama apie tai, kad D. L., iš įtėvių, su kuriais gyvena namų, vagia daiktus, tame tarpe ir žiedus (b.l.24-25). Vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad atlikta kompaktiniame diske esančios TV laidos ,,24 valandos“ įrašo apžiūra, o jos metu peržiūrėtame vaizdo įraše matyti, kaip laidos reporteriui, kalbinusiam D. L., įrašo 34 min. 7s. pasiteiravus –,, o tuos žiedus, kur paėmei, po kiek juos superka, pavyzdžiui už gramą?“, D. L. atsako, kad tai priklauso nuo lombardo, kad jis pats už tuos žiedus gavo 570 litų (b.l.26-27).

2014-01-13 nutarimu D. L. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti. (b.l.80-81). Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, pagrobti du žeidai ikiteisminio tyrimo metu surasti ir grąžinti nukentėjusiajam (b.l. 23). Pagrobtas laikrodis nesurastas.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis tyčia pagrobė savo įtėviui priklausantį turtą: 2013 metų vasarą tiksliau nenustatytu laiky 700 litų vertės šveizarišką laikrodį Grovana, o 2013-12-25 dieną apie 21.00 val. du auksinius žiedus (1100 litų ir 1500 litų vertės). Kadangi šis turtas jam nepriklauso, todėl yra jam svetimas, jo vertė viršija 3MGL (390 litų), bet neviršija 250 MGL (32500 litų), todėl D. L. padarytos nusikalstamos veikos yra teisingai kvalifikuotos kaip du atskiri ir baigti nusikaltimai pagal BK 178 str. 1 d.

D. L. pateiktame kaltinime abiejuose epizoduose buvo nurodyta, kad jis pagrobė savo tėvui priklausantį turtą, tačiau ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad nukentėjusysis kaltinamajam yra ne tėvas, o įtėvis. Todėl ši aplinkybė, kuri nėra esminė šiam kaltinimui, nekeičianti nei veikos kvalifikacijos nei kaip nors kitaip nesunkinanti D. L. teisinės padėties, teismo patikslintina, atitinkamai abiejuose epizoduose nurodant, kad buvo pagrobtas D. L. įtėviui A. L. priklausantis turtas.

Taigi, ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas kaltinamąjį D. L. pripažinti kaltu padarius BK 178 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. numatytus nusikaltimus ir paskirti bausmę.

Kaltinamojo D. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

D. L. yra nedirbantis, padarė du nesunkius nusikaltimus, jis veikė tiesiogine tyčia, abu nusikaltimai buvo baigti, vienu iš dviejų nusikaltimų nukentėjusiajam padaryta reali turtinė žala, nes pagrobtas laikrodis taip ir nebuvo surastas, D. L. nukentėjusiojo neatsiprašė, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, anksčiau kaltinamasis teistas vieną kartą, nusikaltimus padarė neatlikęs ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, kas tuo pačiu reiškia, kad turi neišnykusį teistumą ir yra recidyvistas BK 27 str. prasme. Dėl to darytina išvada, kad D. L. savo tokio nusikalstamo elgesio ir gyvenimo būdo kritiškai nevertina ir teigiamų išvadų iš to nedaro ir sistemingai nusikalsta, kas rodo jo nenorą taisytis, taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių. Tai taip pat rodo, kad ankstesniu teismo sprendimu – 2013-10-24 teismo nuosprendžiu jam skirta bausmė savo rūšimi (laisvės apribojimas) yra nepakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, nes tokia bausmė akivaizdžiai nesulaiko D. L. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, neatima iš jo galimybės nusikalstamai veikti. Todėl nėra pagrindo jam skirti švelnesnės rūšies nei laisvės atėmimas bausmės, kuri yra tipinė bausmė recidyvistui.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, kaltinamajam už kiekvieną jo padarytą nusikaltimą skirtina BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas.

D. L. paskyrus bausmes už kiekvieną nusikaltimą, bausmės privalo būti subendrintos BK 63 str. numatyta tvarka iš dalies ar visiškai jas sudedant, po ko subendrinta bausmė turi būti sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ str.), nes tam yra visos reikalingos sąlygos (byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą).

Po to ši bausmė, vadovaujantis BK 64 str. nuostatomis privalo būti visiškai ar iš dalies sudėta su ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu D. L. paskirta ir iki dabar neatlikta bausme laisvės apribojimu, prieš tai likusią neatliktą laisvės apribojimo bausmę pakeitus į laisvės atėmimo bausmė pagal BK 65 str. numatytas bausmių keitimo taisykles.

Paskyrus galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymas vadovaujantis BK 75 str. nuostatomis atidėtinas, kadangi teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad D. L. atžvilgiu bausmės tikslus vis dar galima pasiekti jo realiai neizoliuojant nuo visuomenės, tai yra be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

BK 72 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu) buvo nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negali paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taigi, remiantis šiomis BK 72 straipsnio nuostatomis, turi būti konfiskuojami ir kaltininko iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ir (ar) kiti materialą vertę turintys daiktai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiu būdu gauti pinigai ir (ar) kitą materialą vertę turintys daiktai konfiskuojami, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-329/2011, 2K-7-84/2012 ir kt.). Tais atvejais, kai nusikalstamu būdu užvaldytas turtas grąžinamas nukentėjusiajam asmeniui arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-368/2011).

Šioje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad D. L. pardavė pagrobtą laikrodį už 40 litų, o pagrobtus žiedus pridavė į lombardą ir už tai gavo 570 litų. Dėl minėto laikrodžio civilinis ieškinys nepareikštas, pats laikrodis nėra surastas. Pagrobti žiedai buvo surasti, grąžinti nukentėjusiajam, tačiau kaltinamasis už juos jau buvo gavęs pinigus, kuriuos išleido savo reikmėms. Todėl vadovaujantis aukščiau išdėstytomis BK 72 str. nuostatomis, nurodyta teismų praktika, D. L. iš nusikalstamos veikos yra neteisėtai praturtėjęs, o jo gauta turtinė nauda yra lygiai 610 litų, kurie privalo būti konfiskuoti. Kadangi konfiskuotini pinigai kaltinamojo yra išleisti, iš jo privalo būti išieškota tokia pati pinigų suma.

Byloje jau po to, kai teismas išėjo į pasitarimų kambarį priimti nuosprendį, 2014-01-23 dieną paštu buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-174, kurioje nurodyta, kad ši tarnyba 2013-01-23 gavo advokatės Reginos Atkočaitienės prašymą apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą D. L. pagal 2014-01-24 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato prašymą baudžiamojoje byloje Nr. 1-805-946/2014. Jas sudaro advokato užmokestis 120 litų, dėl ko valstybės naudai priteistina 120 litų suma.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš principo galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto D. L. vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.

Tačiau teismas sprendžia, kad šioje byloje advokato darbo apmokėjimui patirtų išlaidų priteisti iš kaltinamojo negalima, kadangi bylą nagrinėjant teismo posėdyje iš esmės, tiriant joje esančius įrodymus, nebuvo pateiktas nei prašymas dėl tokių išlaidų priteisimo ar išieškojimo, nei pačias išlaidas pagrindžiantys dokumentai, dėl ko savo nuomonę galėtų pareikšti ir pats kaltinamasis. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 30-827; 2005, Nr. 18-572; 2013, Nr. 54-2675) 14 str. 12 d. nurodyta, kad, kai įstatymų nustatytais atvejais antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti išieškomos ar grąžinamos į valstybės biudžetą, antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai privalo pateikti tarnybai prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo ir duomenis apie apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidas pateikti teismui procesą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Taigi, atsižvelgiant į paminėtas nuostatas ir nustatytas aplinkybes byloje, teismas daro išvadą, kad nei duomenys apie apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nei pats prašymas jas priteisti iš pripažinto kaltu kaltinamojo, teismui procesą reglamentuojančio Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir laiku (iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos) pateikti nebuvo, nors tai padaryti nei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, nei pačiam advokatui nebuvo jokių kliūčių. Kaip matyti iš pažymos, išlaidos advokato darbui apskaičiuojamos ne už praeitą laikotarpį, o į priekį (šiuo atveju iki 2014-01-31), todėl buvo žinomos ir galėjo būti apskaičiuotos dar iki vykusio teisminio bylos nagrinėjimo posėdyje. Todėl atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus tai, kad D. L. yra nedirbantis, advokato darbui apmokėti turėtos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš D. L. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297-298 str., 301-305 str., 307 str.,

nusprendė:

D. L., a.k. a.k(duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 1 d. ir BK 178 str. 1 d. ir paskirti bausmes:

pagal BK 178 str. 1 d. (2013 metų vasaros epizodas) – 7 mėnesius laisvės atėmimo;pagal BK 178 str. 1 d. (2013-12-25 dienos epizodas) – 9 mėnesius laisvės atėmimo;

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. b) papunkčiu, šią bausmę subendrinti iš dalies sudedant su 2013-10-24 teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, tai yra prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį (4 mėnesius) neatliktos laisvės apribojimo bausmės, prieš tai ją pakeistus į laisvės atėmimo bausmę, ir paskirti galutinę bausmę 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 70 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant D. L. 1 (vienerius) metus kiekvieną dieną nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu nurodytas laikas nėra susijęs su darbu arba mokymusi. Paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nustatant 6 mėnesių terminą šiems darbams atlikti.

D. L. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę bei įpareigojimą panaikinti.

Vadovaujantis BK 72 str. 1, 2 ir 5 dalimis, konfiskuoti iš D. L. 610 litų, kuriuos jis gavo netiesiogiai iš nusikalstamos veikos, išieškant šia pinigų sumą iš D. L. (BPK 94 str. 1 d. 1 p.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš D. L. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.

TeisėjasArūnas Purvainis