Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei R. K.,

asmens kurio neveiksnumą prašoma peržiūrėti, - D. R. atstovei advokatei Audronei Neniškienei,

nedalyvaujant asmeniui, kurio neveiksnumą prašoma peržiūrėti) D. R. (į teismo posėdį nekviestina),

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiškimą, dėl teismo sprendimo pripažinti fizinį asmenį neveiksniu peržiūrėjimo - asmuo, kurio neveiksnumą prašoma peržiūrėti – D. R., suinteresuotas asmuo – V. R., išvadą teikianti institucija – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 24 d. sprendimu D. R. pripažinta neveiksnia. 2009 m. sausio 23 d. nutartimi D. R. nustatyta globa, o globėja paskirta V. R.. Siekiant išvengti piktnaudžiavimo neveiksnaus asmens teisėmis 2015 m. kovo 26 d. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso įstatymu Nr. XII - 1566 nuo 2016-01-01 pakeistas 2.10 straipsnis, kuriame nurodoma, kad asmuo teismo sprendimu pripažįstamas neveiksniu ne apskritai, o tik kai kuriose srityse. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtintas Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašas, pagal kurio nuostatas socialinis darbuotojas parengia išvadą dėl Asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse (b. l. 2-3). Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė R. K. nurodė, kad pareiškimą palaiko, prašo jį tenkinti (2019 m. liepos 11 d. teismo posėdžio garso įrašas 3.00-3.34 min., 6.15-6.26 min.).

Kadangi asmens, kurio neveiksnumą prašoma peržiūrėti, – D. R., dėl jos sveikatos būklės, patvirtintos asmens sveikatos priežiūros įstaigos dokumentais, negalima iškviesti ir apklausti teisme, byla išnagrinėta jai nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 464 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš šioje byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 24 d. spendimu civilinėje byloje Nr. 2-636-305/2008 D. R. buvo pripažinta neveiksnia (b. l. 7-8). Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-208-305/2009 neveiksnia pripažintai D. R. buvo nustatyta globa ir jos globėja paskirta V. R. (b. l. 9-10).

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. CK 2.11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 (TAR, 2015 m. balandžio 10 d., Nr. 5573) 72 straipsnis reglamentuoja, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (šis įstatymas, išskyrus jo 72 straipsnio 5 dalį, įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d.) priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civiliniame proceso kodekse (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas, taip pat gali kreiptis kiti šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto CK 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys.

Taigi, atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, pareiškėja teisėtai ir pagrįstai kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo ji buvo pripažinta neveiksnia, peržiūrėjimo, siekdama, kad teismas nustatytų konkrečias sritis, kuriose ji būtų pripažįstama neveiksnia.

Į bylą pateikta 2019 m. kovo 25 d. Vilkaviškio socialinės pagalbos centro socialinės darbuotojos Mildos Blažaitienės išvada dėl D. R. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kurioje nustatyta, kad D. R. geba iš dalies savarankiškai naudodamasis pagalba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninių sprendimų savitvarkos įgūdžių srityje; D. R. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninių sprendimų visose turtinių santykių srityse ir šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros sritis; šeimos santykių sritis; asmens gebėjimas būti globėju; darbo teisinių santykių sritis (b. l. 11-12).

2019 m. gegužės 21 teismo nutartimi šioje byloje buvo paskirta ir atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė. 2019 m. birželio 12 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte dėl D. R. nurodoma: „<...> Teismo psichiatrijos ekspertizės išvada: Išanalizavus pateiktą civilinės bylos medžiagą bei įvertinus dabartinę D. R. psichikos sveikatos būklę, nustatyta, kad po neveiksnumo nustatymo (2008 m.) stebima teigiama jos intelekto funkcijų dinamika, tam įtakos turėjo individualus pedagoginis ugdymas namuose, reguliarus lankymasis socialinio ugdymo centre bei animacinių filmukų terapija. Atlikus dabartinį teismo psichiatrinį ekspertinį tyrimą, nustatyta, kad D. R. klinikiniame vaizde šiuo metu vyrauja mąstymo konkretumas, primityvumas, mažas produktyvumas, negebėjimas apibendrinti, abstrahuoti, elementarios, stokojančios adekvatumo emocijos. Jos dėmesys, atmintis sutrikę. Ji yra dalinai orientuota savyje, laike ir vietoje. Ji nesugeba skaityti, rašyti, tačiau raides pažįsta. Jos skaičiavimo gebėjimai minimalūs. Jos intelektiniai gebėjimai atitinka vidutinio protinio atsilikimo lygį, tačiau išlieka sutrikęs jos adaptacinis elgesys socialinėje ir buitinėje aplinkoje. Jos socialinis supratingumas itin menkas, išreikšti psichosocialinės adaptacijos sutrikimai. Ji sugeba orientuotis tik itin konkrečiose gyvenimiškose situacijose, jai gerai pažįstamoje, įprastoje socialinėje aplinkoje, jos savitvarkos ir higienos įgūdžiai itin menki. Kritikos savo psichikos sveikatos būklei ji neturi. Dėl intelekto defekto jos gebėjimas vykdyti tikslingą, kryptingą, motyvuotą veiklą ryškiai sutrikęs. Vilkaviškio socialinės pagalbos centro socialinio darbuotojo 2019 m. kovo 25 d. pateiktoje išvadoje dėl D. R. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nurodyta, kad ji negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, išskyrus asmeninių neturtinių santykių sritį - savitvarkos įgūdžiai, kurioje ji geba iš dalies savarankiškai, naudodamasi pagalba, pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus. Įvertinus tai, kas išdėstyta, D. R. konstatuojamas vidutinis protinis atsilikimas (F71). <...>“ (b. l. 40-43).

Pagal nagrinėjamoje byloje esančius duomenis konstatuotina, kad D. R. psichinė būklė po 2008 m. nėra iš esmės pagerėjusi. Jai ir šiuo metu yra diagnozuotas psichikos sutrikimas – Vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (F71.1), kuris daro poveikį jos socialiniams gebėjimams: D. R. tik vienoje srityje – savitvarkos įgūdžių srityje – gali iš dalies savarankiškai naudodamasi pagalba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, o kitose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse ji nesugeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų. Taigi ir šiuo metu D. R. negali tinkamai savarankiškai įgyvendinti savo socialinių teisių, pareigų, negali savarankiškai dalyvauti tam tikruose civiliniuose teisiniuose santykiuose be atstovo. Todėl pripažintina, kad neapribojus D. R. veiksnumo, jos interesams kiltų grėsmė.

Sprendžiant dėl sričių, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu, turi būti taikomas dviejų kriterijų visetas. Pirma, turi būti nustatytas asmens psichinės sveikatos sutrikimas, tačiau pagal naująjį neveiksnumo reglamentavimo modelį medicininis kriterijus nėra pakankamas. Antra, būtina nustatyti, kad asmens veiksnumo neapribojus jo interesams kils grėsmė. Pažymėtina, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Vadinasi, jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė, teisė į darbo santykius, kt.), jos ir neturėtų būti ribojamos. Taigi, asmuo neturėtų būti pripažintas neveiksniu tose srityse, kuriomis dėl savo sveikatos būklės asmuo vis tiek negalės pasinaudoti, t.y. atitinkamos sritys asmeniui dėl jo sveikatos būklės yra neaktualios.

Taigi, atsižvelgiant į socialinio darbuotojo ir ekspertų išvadas, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir pateiktus medicininius dokumentus, spręstina, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 24 d. spendimas civilinėje byloje Nr. 2-636-305/2008 keistinas, D. R. pripažintina neveiksnia šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje; taip pat D. R. pripažintinas neveiksnia šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros srityje; šeimos santykių srityje; darbo teisinių santykių srityje (CK 2.10 straipsnis); asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį sritis; politinių teisių įgyvendinimo sritis, o savitvarkos įgūdžių srityje D. R. pripažintina ribotai veiksnia (CK 2.11 straipsnis) (CPK 468 straipsnis).

Kaip jau buvo minėta, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-208-305/2009 D. R. buvo nustatyta globa ir jos globėja paskirta V. R.. Remiantis duomenimis iš Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro, Diana raulynaitė jokių išankstinių nurodymų nėra pateikusi (b. l. 19). Todėl peržiūrint teismo sprendimą, kuriuo D. R. buvo pripažinta neveiksnia, iš naujo klausimas dėl globos nustatymo ir globėjo jai paskyrimo nespręstinas, toliau lieka galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-208-305/2009, o V. R., įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, toliau veiks kaip globėja srityse, kuriose peržiūrėjus sprendimą asmuo pripažintas neveiksniu (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 185, 468, 469 straipsniai, CK 2.10, 3.240 straipsniai). Kadangi D. R. pripažintina ribotai veiksnia savitvarkos įgūdžių srityje, šioje srityse jam nustatytina nuolatinė rūpyba, o V. R. skirtina D. R. nuolatine rūpintoja šioje srityje (CK 2.11, 3.242 straipsniai, CPK 505 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 468, 469, 473, 505 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 24 d. spendimą civilinėje byloje Nr. 2-636-305/2008.

Pripažinti D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksnia šiose asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse:

- turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje, steigiant juridinius asmenis, būnant juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla;

- asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros srityje; šeimos santykių srityje; asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju) pagalbininku pagal sutartį srityje; darbo teisinių santykių srityje; politinių teisių įgyvendinimo srityje.

Pripažinti D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ribotai veiksnia šioje asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityje:

- asmeninių neturtinių santykių srityje – savitvarkos įgūdžių srityje.

D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globos ir globėjo nustatymo klausimo iš naujo nespręsti, išaiškinant, kad V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), toliau veiks kaip D. R. globėja srityse, kuriose šiuo teismo sprendimu D. R. pripažinta neveiksnia.

D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatyti nuolatinę rūpybą srityje, kurioje šiuo teismo sprendimu D. R. pripažinta ribotai veiksnia (savitvarkos įgūdžių srityje).

D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatine rūpintoja paskirti V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), srityje, kurioje šiuo teismo sprendimu D. R. pripažinta ribotai veiksnia (savitvarkos įgūdžių srityje).

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimo duomenis pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, grąžinti D. R. ambulatorinę asmens sveikatos istoriją.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.