- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-01
- Bylos Nr.
- I-3640-402/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01316-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“
- Trečiasis asmuo
- A. B., V. B.
- Atsakovas
- V. B.
- Advokatai
- Jurga Šakienė, Stasys Sanda
- Kategorijos
- 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovei Elitai Vainienei, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. B. , atsakovės V. B. ir trečiojo suinteresuoto asmens V. B. atstovui advokatui Stasiui Sandai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovei V. B. , trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. , dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašo priteisti iš atsakovės V. B. 435,24 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2011-10-01 – 2014-06-30.
Pareiškėjas teismui pateiktame skunde nurodė ir atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Prienų rajono savivaldybės taryba 2008-03-27 sprendimu Nr. T3-83 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Prienų rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, komunalinių atliekų turėtojams, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu, išskyrus žemės sklypus, savivaldybės teritorijoje. Sutartis su atsakove dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes, kaip matyti iš teisės aktų nuostatų, prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Atsakovė laikotarpiu nuo 2011-10-01 iki 2014-06-30 nėra sumokėjusi pareiškėjui 435,24 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri buvo paskaičiuota remiantis Nuostatų 10-12 punktuose nustatyta vietinės rinkliavos nustatymo fiziniams asmenims tvarka, atsižvelgiant į Nuostatų prieduose nustatytus dydžius. Atsakovė privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes nuosavybės teise turi 1/2 nekilnojamojo turto, esančio Prienų rajono savivaldybėje, adresu: (duomenys neskelbtini). Pagrindo atsakovei atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą nėra. Atsakovei vietinės rinkliavos mokestis skaičiuojamas už ½ turimo nekilnojamojo turto.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas advokatas Stasys Sanda teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas nepagrįstai reikalauja vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš V. B. , nes jau yra priteista vietinė rinkliava Kauno apygardos administracinėje byloje Nr. I-598-414/2013 iš A. B. . Pareiškėjo skunde nėra nurodoma ir nėra paaiškinama už kokią dalį namo reikalaujama priteisti vietinės rinkliavos mokesčio iš V. B. . Nurodė, jog prijungtoje administracinėje byloje Nr. I-598-414/2013 yra pateikta Prienų rajono savivaldybės administracijos Stakliškių seniūnijos 2013 m. balandžio 8 d. pažyma Nr. 6-119, kuri patvirtina, jog I ir IV kalendorinių metų ketvirčiais, atsakovei adresu (duomenys neskelbtini), komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos teikimas buvo neįmanomas. Prašo skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepime į skundą nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis jau yra sumokėjęs vietinės rinkliavos mokestį už save ir už žmoną V. B. iki 2015 metų vasario 1 d. Nurodė, jog mokėjo ne už ½ dalį namo, o už visą nekilnojamąjį turtą. Nurodė, jog atsakovė V. B. nėra skolinga pareiškėjui, nes jis jau viską yra sumokėjęs. Pareiškėjas pakartotinai nori apmokestinti atsakovę vietinės rinkliavos mokesčiu, nors viskas jau yra sumokėta. Yra sumokėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priteista suma. Paaiškino, kad gali mokėti tik už faktiškai išvežamų šiukšlių kiekį. Nurodė, jog kreipėsi į pareiškėją dėl individualaus konteinerio pastatymo, tačiau jis iki šiol dar nėra pastatytas. Prašo skundą atmesti ir nubausti Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro atsakingus darbuotojus baudomis, už tai, kad jie pateikia neteisingus duomenis ir pakartotinai reikalauja mokėti jau sumokėtą vietinę rinkliavą. Iš prijungtos administracinės bylos Nr. I-598-414/2013
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės V. B. pareigos mokėti Prienų rajono savivaldybės tarybos nustatytą ir šios savivaldybės teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą.
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 31 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str.). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.
Prienų rajono savivaldybės taryba 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus. Vietinė rinkliava – tai Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš šių atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarką nustatoma visiems Prienų rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams. Visiems komunalinių atliekų turėtojams rajono savivaldybės teritorijoje taikomi Nuostatų priede nustatyti vietinės rinkliavos dydžiai. Pareiškėjui yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal vietinės rinkliavos registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus, rinkliavos dydį bei pateikia komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų tiekėjui, kuris jį pateikia kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui.
Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo yra laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.).
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso ½ dalis nekilnojamojo turto, esančio Prienų rajono savivaldybėje, adresu: (duomenys neskelbtini), kuris ginčo laikotarpiu buvo tinkamas naudoti kaip gyvenamosios paskirties pastatas, todėl pagal Nuostatus ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) bei paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunalinė paslauga (šiukšlių išvežimu) Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A575-3542/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad nėra draudžiama nustatyti tokią vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 19, 2010, p. 55–91; 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 22, 2011, p. 135–146; 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012, Administracinė jurisprudencija Nr. 23, 2012, p. 274–283 ir kt.). Kitaip tariant, savaime nedraudžiama, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymą dydis būtų skaičiuojamas pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį šių atliekų kiekį, kaip pageidauja atsakovas. Todėl, kiek tai susiję su ginčo vietine rinkliava, aptariama „atliekų turėtojo“ sąvoka, vartojama Rinkliavų įstatymo (toliau tekste remiamasi 2000 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. VIII-1725 redakcija, išskyrus atskirai nurodytus atvejus) 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-857 redakcija) bei Nuostatuose, negali būti aiškinama, kaip apimanti tik tuos asmenis, iš kurių surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį galima aiškiai ir tiksliai identifikuoti. Atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Aptariamos rinkliavos objektas apima ne tik komunalinių atliekų surinkimą, bet ir šių atliekų apdorojimą Atliekų tvarkymo įstatyme ir jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytais būdais bei tvarka, atliekų tvarkymo veiklos priežiūrą bei atliekų šalinimo vietos priežiūrą po jų uždarymo. Ginčo teisiniams santykiams taikytini Nuostatai taip pat aiškiai įtvirtina, kad vietinės rinkliavos dydžiai nustatomi tokie, kad gautos pajamos padengtų visas atliekų tvarkymo sistemos sąnaudas bei su atliekų tvarkymu susijusias išlaidas. Taigi abejonių, kad nekilnojamojo turto objekto paskirtis ir plotas yra tie parametrai, kurie paprastai daro tiesioginę įtaką komunalinių atliekų kiekiui, susidarančiam šį objektą naudojant, valdant ar juo disponuojant, nekyla.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką analogiškos kategorijos bylose, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 akcentavo, jog vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis šią rinkliavą apibrėžia, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje ir dar kartą pabrėžė, kad aptariama vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka, nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11‑1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822‑2403/2012). Pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 str., 13 str. 1 d.), tenka visiems šiuose Nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama (pvz., žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d. ir 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimus; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A7‑60/2004, Administracinių teismų praktika Nr. 5, p. 33–42).
Paminėtoje Vyriausiojo administracinio teismo nutartyje taip pat buvo pasisakyta, kad „<...> vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka“. Atsakovė nustatyta tvarka nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą neatleista.
Vietinės rinkliavos surinkėjas, kaip atsakingas už vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimą, turi pagrįsti mokesčio dydį. Jam tenka pareiga įrodyti mokėtiną sumą tam pasitelkiant teisinius instrumentus, įtvirtintus Nuostatuose. Savo ruožtu vietinės rinkliavos mokėtojas, siekdamas paneigti apskaičiuotą mokestį, turi teikti įrodymus apie kitokio dydžio mokesčio mokėjimą ar jo nemokėjimą. Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas iš esmės atitiktų mokestinio pobūdžio bylose (kai kyla ginčai tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo), kurios savo pobūdžiu artimos šios bylos kategorijai, formuojamą praktiką dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ir iš to kylančių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2181/2012, 2013 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1199/2013).
Reikalavimą priteisti 435,24 Lt rinkliavos mokestį iš atsakovės už laikotarpį nuo 2011-10-01 iki 2014-06-30 pareiškėja grindžia pateiktais Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimais, tačiau už laikotarpį nuo 2011-10-01 iki 2011-12-31 Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešime, yra nurodyta skola už 2 mėnesius – 16,12 Lt (50,35 kv.m.). Todėl pareiškėjui priteistinas nesumokėtas mokestį už laikotarpį nuo 2011-11-01 iki 2014-06-30.
Teismas taip pat pasisako už laikotarpį nuo 2011-11-01 iki 2014-06-30 priteistinos sumos paskaičiavimo.
Atsakovės atstovas nurodė, jog I ir IV kalendorinių metų ketvirčiais, atsakovei adresu (duomenys neskelbtini), komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos teikimas buvo neįmanomas.
Prijungtoje administracinėje byloje Nr. I-598-414/2013 yra Prienų rajono savivaldybės administracijos Stakliškių seniūnijos 2013 m. balandžio 8 d. pažyma Nr. 6-119 (administracinė byla Nr. I-598-414/2013 b. l. 74), patvirtinanti, jog I ir IV kalendorinių metų ketvirčiais, A. B. adresu, (duomenys neskelbtini), komunalinės atliekos nebuvo ir negalėjo būti tvarkomos Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Teismas daro išvadą, jog ir V. B. (kadangi A. B. ir V. B. valdo nekilnojamo turto dalį – ½) I ir IV kalendorinių metų ketvirčiais, komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos teikimas buvo neįmanomas.
Pareiškėjas nepateikė kitų duomenų, kurie leistų abejoti šios pažymos teisingumu, ji išduota kompetentingo subjekto Prienų rajono savivaldybės administracijos Stakliškių seniūno. Atitinkamai nagrinėjamu atveju pripažintina, jog atsakovei neatsirado pareiga mokėti vietinę rinkliavą minėtais kalendorinių metų ketvirčiais, buvusiais nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. balandžio 8 d. (pažyma išduota 2013-04-08). Tačiau byloje surinkti įrodymai neleidžia pripažinti, kad kitais ginčui aktualiais laikotarpiais atsakovės komunalinės atliekos nebuvo tvarkomos Savivaldybės organizuotoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.
Kaip matyti iš vietinės rinkliavos pranešimų, už vieną mėnesį (50,35 kv. m.) paskaičiuota suma už vietinę rinkliavą yra 8,06 Lt. Laikotarpį nuo 2011-11-01 iki 2014-06-30 sudaro 32 mėnesiai, todėl nesumokėta suma už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sudaro 257,92 Lt (32×8,06), o ne 435,24 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad į šį laikotarpį pareiškėjas įskaičiuoja 11 mėnesių, kurie patenka į I ir IV kalendorinių metų ketvirčius, todėl iš atsakovės priteistina suma (vietinės rinkliavos) 169,26 Lt (8,06 Lt×21 mėn.).
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra vietinės rinkliavos mokėtoja, turinti vykdyti teisės aktais apibrėžtą pareigą – sumokėti vietinę rinkliavą, bei tai, kad vietinės rinkliavos suma apskaičiuota vadovaujantis Nuostatuose nustatyta tvarka, pareiškėjo reikalavimas dėl prašomos priteisti vietinės rinkliavos yra tenkinamas iš dalies ir iš atsakovės V. B. , atžvelgiant į jai priklausančią nuosavybės teise valdomo nekilnojamo turto dalį – 1/2, už laikotarpį nuo 2011-11-01 iki 2014-06-30 priteistina 169,26 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Dėl kitos reikalavimų dalies aukščiau nurodytais motyvais skundas netenkinamas.
Atsakovės atstovas advokatas Stasys Sanda teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas nepagrįstai reikalauja vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš V. B. , nes jau yra priteista vietinė rinkliava Kauno apygardos administracinėje byloje Nr. I-598-414/2013 iš A. B. .
Iš prijungtos administracinės bylos Nr. I-598-414/2013 matyti, jog vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokestis iš A. B. buvo priteistas už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-09-30. Iš aukščiau paminėtoje byloje esančių vietinės rinkliavos pranešimų ir vietinės rinkliavos pranešimų esančių administracinėje byloje Nr. I-3640-402/2014 matyti, jog už laikotarpį nuo 2011-11-01 iki 2014-06-30 vietinės rinkliavos mokestis iš atsakovės V. B. ir kito bendrasavininko A. B. buvo skaičiuojamas pagal priklausančią nuosavybės teise valdomo nekilnojamo turto dalį – ½ (50,35 kv.m.) (administracinė byla Nr. I-598-414/2013 b.l. 22-25). Atsakovės atstovo argumentai yra nepagrįsti, nes iš A. B. už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-09-30 yra priteista už jam priklausančią nuosavybės teise valdomo nekilnojamo turto dalį – ½ (50,35 kv.m.) (administracinė byla Nr. I-598-414/2013 b.l. 141).
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės 50,00 Lt dydžio su skundo surašymu ir pateikimu teismui susijusias išlaidas. Nurodo, jog dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos iš atsakovės priteisimo naudojosi skolų išieškojimo įmonės UAB „Juris LT“ paslaugomis, už kurias sumokėjo 50 Lt.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 44 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, todėl jis turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą.
Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis yra patvirtintas LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau - Rekomendacijos). Advokatei Jurgai Šakienei 2014 m. rugsėjo 15 d. rengiant pareiškėjo skundą, galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013 m. sausio 1 d. patvirtinta 1 000 Lt minimali mėnesinė alga (toliau – MMA), todėl už skundo surašymą maksimalus galimas priteisti dydis skaičiuotinas taikant Rekomendacijose nustatytą koeficientą, kurio pagrindu imama teisnių paslaugų teikimo metu galiojusi MMA, t. y. 1 000 Lt.
Iš pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 15 d. prašymo „Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo“, 2014 m. rugpjūčio 26 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. 225, 2014 m. rugsėjo 2 d. atstovavimo sutarties ir kitų byloje esančių dokumentų matyti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėją byloje atstovavo advokatė Jurga Šakienė. Į bylą pateikti 2014 m. rugsėjo 11 d. sąskaita faktūra Nr.JUR1004 bei 2004 m. rugsėjo 11 d. Danske Bank A/S Lietuvos filialo operacijos išrašas patvirtina, kad pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ už dokumentų paruošimą teismui pagal sutartį Nr. 225 UAB „Juris LT“ sumokėjo 50,00 Lt. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.2 p. už skundo teismui surašymą gali būti priteistina maksimali 3 000 Lt suma (1 000 x 3 = 3 000 Lt). Pareiškėjo prašoma priteisti 50,00 Lt suma neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl priteistina iš atsakovės.
Tuo atveju, kai teismo sprendimu patenkinami ne visi skundo reikalavimai, teismas, vadovaudamasis ABTĮ 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo kriterijais, turi įvertinti, kiek pareiškėjo naudai yra priimtas teismo sprendimas ir atitinkamai nuspręsti, kokia dalis pareiškėjo patirtų teismo išlaidų, numatytų ABTĮ 44 straipsnyje, jam turi būti atlyginta. Teismo sprendimu pareiškėjo reikalavimai tenkinti iš dalies, todėl patirtos išlaidos priteistinos atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį. Dėl to nustatytinas koeficientas, kuris taikytinas priteistinoms išlaidoms skaičiuoti. Pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies. Reikalavimas buvo patenkintas 0,38 dalimi (169,26/435,24) prašė priteisti 435,24 Lt priteista 169,26 Lt. Atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų vienkartinį pobūdį, bylos sudėtingumą, maksimalias galimas priteisti sumas, į tai, jog šioje byloje pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies, todėl iš atsakovės V. B. priteistina 19,00 Lt išlaidų suma (50*0,38) (ABTĮ 44 str. 2 d., 45 str.).
Pagal Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalį ir 20 straipsnį, tuo atveju, jei šio sprendimo vykdymas apimtų ir euro įvedimo Lietuvoje datą, iš atsakovės V. B. pareiškėjui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ priteistina 49,00 Eur vietinės rinkliavos suma ir 5,00 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 45 straipsniu teisėja
nusprendžia:
Skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės V. B. UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 169,26 Lt (49,00 Eur) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Priteisti iš atsakovės V. B. pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 19,00 Lt (5,00 Eur) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.