Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

2.4.6.3.,2.4.6.3.4.

Panevėžys 1.2.14.5.3;2.4.8.

1.2.14.5.3;2.4.8.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjas) Vytauto Norkūno, teisėjų Arnoldo Šukaičio, Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nukentėjusiosios S. G. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007-05-03 nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 5 d. ir nuteista laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d. ir 2 d., D. K. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant ją be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Nukentėjusiosios S. G. ieškinys tenkintas iš dalies ir iš AB „Lietuvos draudimas“ S. G. naudai priteistas 2016,68 Lt žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. nuteista už tai, kad ji 2006-04-29 apie 12.20 val., kelio Kupiškis-Miliūnai-Gudgalys 9,280-ajame kilometre, Oniūnų kaimo ribose, Kupiškio rajone, vairuodama automobilį Audi 100, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) artėdama prie ta pačia kryptimi važiavusio dviratininko J. A., laiku nemažino savo vairuojamos transporto priemonės greičio, nevykdė Kelių eismo taisyklių 53, 173 punktų reikalavimų, kliudė dviratininką ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu dėl galvos sumušimo, lūžus kaukolės pagrindo kaulams, išsiliejus kraujui po kietuoju, minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į smegenų skilvelius bei išsivysčius galvos smegenų pabrinkimui ir suspaudimui, J. A. 2006-05-05 mirė.

Nukentėjusioji S. G. prašo pakeisti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007-05-03 nuosprendį – nuteistajai D. K. paskirti laisvės atėmimą trejiems metams su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones trijų metų laikotarpiui, bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, o jos (nukentėjusiosios) civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti tenkinti pilnai. Nukentėjusioji nurodo, kad apylinkės teismas teisingai nuteistajai parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tačiau nepagrįstai padarė išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo. D. K. savo kaltės nepripažino, bandydama sušvelninti savo teisinę padėtį klaidino teismą, jos įvykdytas nusikaltimas sukėlė sunkias pasekmes, ji netinkamai vairavo padidinto pavojaus šaltinį, dėl ko nukentėjusioji abejoja, ar ateityje nuteistoji analogišku būdu nepažeis Kelių eismo taisyklių reikalavimų su dar sunkesnėmis pasekmėmis, todėl nukentėjusioji mano, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteistajai paskyrė aiškiai per švelnią bausmę. Be to, nukentėjusioji nurodo, jog apylinkės teismas neteisingai interpretavo ir taikė materialinės teisės normas, nes šiuo atveju atlyginant nusikaltimu padarytą žalą nėra konkrečiai nustatytas ratas žmonių, kuriems atlygintina moralinė žala. Nusikaltimo padarymo atveju neturtinė žala gali atsirasti nukentėjusiesiems, tačiau įstatymas nekonkretizuoja, kad nukentėjusieji turi būti tik žuvusiojo vaikai ar tėvai. Nukentėjusioji mano, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai įrodymų, jog ji dėl nusikaltimo patyrė moralinę žalą, nes dėl brolio žūties ji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, todėl apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu netinkamai išsprendė kitus nuosprendžio klausimus.

Teismo posėdyje nukentėjusioji, jos atstovas ir prokuroras apeliacinį skundą neturtinės žalos atlyginimo dalyje prašo patenkinti visiškai, o nuteistosios gynėjas – tenkinti iš dalies.

Skundas dalyje dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies.

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007-05-03 nuosprendį S. G. buvo apskundusi apeliacine tvarka jau anksčiau, bet Panevėžio apygardos teismo 2007-07-26 nutartimi, jos skundas buvo tenkintinas tik iš dalies ir iš AB “Lietuvos draudimas” S. G. priteista 154,88 Lt turtinei žalai atlyginti, kurią sudarė laidojimo išlaidos, o kitoje dalyje nuosprendis paliktas nepakeistas. Nukentėjusiajai S. G. Panevėžio apygardos teismo 2007-07-26 nutartį apskundus kasacine tvarka, Lietuvos aukščiausiasis teismas 2007-12-27 nutartimi panaikino tik tą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas nukentėjusiosios S. G. apeliacinio skundo prašymas dėl neturtinės žalos priteisimo ir toje dalyje bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kitas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis paliekant nepakeistas. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą gali nagrinėti tik dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo, nes visi kiti skundo klausimai išspręsti Panevėžio apygardos teismo 2007-07-06 bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-12-27 nutartimis, kurios įsiteisėję ir negali būti revizuojamos.

Kaip jau minėta, apeliantė nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžio dalimi dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurioje išdėstyta, jog ji pagal CK 6.284 str. 1 d. nepatenka į asmenų ratą, turinčių teisę reikalauti iš kalto asmens, kurio nusikalstamais veiksmais padaryta neturtinė žala ir prašo priteisti 30500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuostatą, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. BPK 28 str. numatyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos. BPK 44 str., reglamentuojantis asmens teisių apsaugą baudžiamajame procese, patikslina, jog kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. G. pripažinta nukentėjusiąja dėl nusikalstamos veikos, kurios metu žuvo jos brolis J. A., jai padarytos moralinė ir turtinė žalos (T.1, b.l. 57), civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos byloje pareikštas laikantis BPK 109 str. nuostatų, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja su baudžiamąja byla. Sutinkamai su CK 6.263 str. žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Civilinio kodekso 6.250 str. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tikslus įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ir kt.. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pagal CK 6.284 str. 1 d. nurodytų asmenų ar jiems taikomų kriterijų išvardijimas neturi būti suprantamas kaip kitų asmenų teisės į neturtinės žalos atlyginimą apribojimas, nes joje nesuformuluotas aiškus asmenų, nenurodytų šioje normoje, teisės gauti neturtinės žalos atlyginimą ribojimas. Besiformuojančioje mūsų šalies teismų praktikoje teisė į nusikaltimu dėl gyvybės atėmimo padarytos neturtinės žalos atlyginimą pripažįstama ir asmenims, kurie nors nebuvo žuvusiųjų išlaikomi, kartu negyveno, tačiau jei, atsižvelgiant į šių asmenų ir žuvusiojo tarpusavio santykių pobūdį, nustatoma, kad jiems nukentėjusiojo mirtis sukėlė CK 6.250 str. 1 d. numatytus padarinius, tai to paties straipsnio 2 d. numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Tokios pozicijos laikosi ir Europos Sąjungos teisė. Minimos nuostatos turi būti taikomos ir nagrinėjamuoju atveju.

Todėl nukentėjusioji skunde pagrįstai teigia, kad apylinkės teismas neteisingai interpretavo ir taikė materialinės teisės normas, nes šiuo atveju atlyginant nusikaltimu padarytą žalą nėra konkrečiai nustatytas ratas žmonių, kuriems atlygintina moralinė žala, todėl teismas nepagrįstai jai nepriteisė neturtinės žalos dėl brolio mirties, kadangi baudžiamojoje byloje yra pakankamai įrodymų, jog ji dėl brolio žūties patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją. Iš bylos matyti ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje S. G. patvirtino, kad ji su žuvusiu broliu J. A. buvo susijusi artimų giminaičių ryšiais ir tas ryšys reiškėsi nuolatiniu S. G. rūpinimusi broliu. Jos santykiai pastaruoju buvo draugiški iki pat jo mirties, pasižymėjo nuolatiniu pobūdžiu, emociniu tvirtumu, nuoširdumu, artumu. Ji padėdavo jam tvarkytis kasdieniniame gyvenime, o po brolio mirties jai pablogėjo sveikata – dreba rankos, “blogiau su nervais”, nors sveikatos problemų dėl širdies ji turėjo ir anksčiau, į ką atsižvelgtina nustatant žalos dydį.

Todėl apylinkės, o vėliau ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai padarė išvadą, kad S. G. negali būti taikomos CK 6.284 str. 1 d. nuostatos, nes ji nebuvo žuvusio brolio J. A. išlaikoma, kartu su juo negyveno. Šis teismo argumentas nepagrįstas dėl anksčiau minėtų motyvų, nukentėjusioji iki brolio mirties juo rūpinosi, jam padėdavo.

Pripažinus, kad dėl brolio J. A. mirties nukentėjusioji moralinę patyrė neturtinę žalą, ši neturtinė žala negali būti įvertinta prašomu priteisti dydžiu (30500 Lt), kadangi nustatant šios žalos dydį būtina taip pat atsižvelgti į daugelį kitų aplinkybių: ir į nuteistosios kaltės formą- D. K. padarė neatsargų nusikaltimą, ir į jos turtinę padėtį, dirbdama UAB “Slavita” ji gauna apie 760 Lt atlyginimą per mėnesį, augina du nepilnamečius vaikus, taip pat atsižvelgtina ir į kitas bylos aplinkybes. Pažymėtina, jog ir pats nukentėjusysis važiuodamas kelio viduriu nepakankamai saugojo save ir elgėsi neatsargiai, ką sąlygojo jo senyvas amžius bei kitos su tuo išplaukiančios problemos, kas irgi turėjo įtakos atsiradusioms pasekmėms. Nustatant būtent neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir žuvusiojo bei nukentėjusios giminystės eiliškumą, jie gyveno skirtinguose rajonuose atskiromis šeimomis, bendro ūkio nevedė, todėl jų tarpusavio ryšiai nebuvo tokie tamprūs, kaip kad gyventų bendrai, tam turi reikšmės ir žuvusiojo amžius. Negalima teigti, jog žuvusysis buvo visai vienišas ir be nukentėjusiosios neturėjo kitų giminaičių, nes jis turėjo ir sūnų bei brolį.

Todėl atsižvelgdama į bylos aplinkybių visumą, teisėjų kolegija prieina išvados, jog nukentėjusiosios naudai priteisus 10000 Lt, tai bus pakankama suma jos neturtinei žalai atlyginti, nes priteisus nukentėjusiosios prašomą neturtinės žalos dydį (30500 Lt), tai prieštarautų CK 6-250 str. 2 d. numatytiems sąžiningumo, teisingumo, protingumo principams, tuo nepagrįstai pablogintų nuteistosios turtinę padėtį ir neigiamai atsilieptų jos visos šeimos interesams. Neturtinės žalos atlyginimas negali tapti nepagrįsto praturtėjimo ar net pasipelnymo šaltiniu.

Toliau iškyla klausimas iš ko priteistina neturtinė žala. Pagal CK 6.987 str. draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatymo ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta draudiminis įvykis. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau privalomojo draudimo) įstatymo 3 str. 1 d. numatyta, kad išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims, valdant ar naudojant transporto priemonę, atsiranda civilinė atsakomybė. Pagal to paties įstatymo 11 str. 1 d., privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo) bei 100 000 eurų dėl žalos turtui. Iš byloje esančio draudimo liudijimo serija LT/AEA9704030 (T.1, b.l. 91) matyti, kad autoįvykio metu D. K. vairuotas automobilis (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas grupinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB “Lietuvos draudimas”, t.y. draudiminis įvykis įvyko sutarties galiojimo metu. Taigi už nuteistosios veiksmais padarytą žalą, kuris pripažintas draudiminiu įvykiu, dalinai yra atsakingas, neviršijant sutartyje numatytų sumų, draudikas AB „Lietuvos draudimas“ Pagal CK 6.254 str. 2 d., jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą., t.y. D. K.. Kadangi privalomojo draudimo įstatymas numato atlyginti ne didesnę kaip 500 eurų neturtinę žalą, todėl neturtinę žalą viršijančią 500 eurų, privalo atlyginti atsakingas už žalos padarymą asmuo, t.y. D. K.. Todėl iš AB “Lietuvos draudimas” nukentėjusiosios naudai neturtinės žalos atlyginimui priteistina - 1726 Lt, o iš D. K.- likusi suma (8274 Lt) neturtinės žalos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 3 d. nuosprendį pakeisti.

Priteisti iš nuteistosios D. K. 8274 Lt ir iš AB „Lietuvos draudimas“ 1726 Lt nukentėjusiajai S. G. neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.