Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Donatai Kidikaitei, dalyvaujant vertėjai I. P., ieškovo atstovei Daivai Musneckaitei, atsakovui A. B., trečiajam asmeniui O. K., viešame teismo teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, tėvo valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, pareikštą atsakovams J. K., A. B., trečiasis asmuo O. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai tėvai negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų. Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog nepilnametis V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), yra atsakovės J. K. ir atsakovo A. B. sūnus (b.l. 7). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-01-19 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-54-131/2010, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, iš atsakovės priteistas išlaikymas sūnui po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės (b.l.8-9). Atsakovė nuo 2011-02-09 gyvena globos namuose UAB „Senevita“, jai nustatytas 10 procentų darbingumo lygis, atsakovė yra nesavarankiška (b.l. 49). Atsakovė su jai pareikštais reikalavimais sutiko (b.l. 70, 107).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad atsakovė dėl objektyvių priežasčių negali įgyvendinti motinos valdžios, ir ši situacija nepasikeis, todėl nepilnametis jos sūnus atskirtinas nuo motinos. (CK 3.179 straipsnis 1 dalis).

Atsakovei išaiškintina, kad atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 3 dalis).

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, o jos turinys atskleistas Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje, – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, palankių sąlygų vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis sudarymu, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios apribojimą. Tėvų rūpinimasis vaikais yra jų prigimtinė pareiga. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas tokiais argumentais kaip bedarbystė, nuosavo būsto neturėjimas, sunki finansinė padėtis.

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais.

Iš ieškovo, trečiojo asmens paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas nepilnamečiu sūnumi nesirūpina, tėvo valdžią įgyvendina netinkamai (b.l.11-17, 20-22). Atsakovas yra ne kartą teistas (b.l. 42-45), baustas administracine tvarka (b.l. 47-48), nėra įrašytas į narkologinę įskaitą (b.l. 46). Sodros 2014-10-14 duomenimis, atsakovas niekur nedirba (b.l. 41, 93-99). Atsakovas yra iš dalies darbingas, jam iki 2015-02-18 nustatytas 40 procentų darbingumo lygis. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino jam pareikštus reikalavimus iš dalies, nurodydamas, jog sutinka su reikalavimais dėl laikino tėvo valdžios apribojimo, nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo ir nuolatinio globėjo skyrimo, pasirašydamas ieškinio prisipažinimo formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011-09-30 įsakymu Nr. 1R-230. Kadangi atsakovas per metus laiko besitęsiantį vaiko laikinosios globos laikotarpį, nesugebėjo atkurti artimų emocinių ryšių su sūnumi, atsisakyti alkoholio vartojimo, sukurti psichologiškai saugią namų aplinką, nepilnametis vaikas nenori gyventi su atsakovu, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir atsakovui laikinai vienerių metų laikotarpiui apribojama tėvo valdžia nepilnamečiam sūnui. (CK 3.180 straipsnis).

Apribojus tėvo valdžią, atsakovui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka jo teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Kartu atsakovui paaiškintina, kad tėvo valdžios laikinas apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai pakeitė savo elgesį; 2) tėvai gali auklėti vaiką; 3) tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Apribojus atsakovo tėvo valdžią, atskyrus nepilnametį vaiką nuo atsakovės, vadovaujantis CK 3.183 straipsnio 4 dalies, 3.257 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, nepilnamečiui vaikui nustatytina nuolatinė globa ir jo gyvenamoji vieta (CPK 407 straipsnis).

Pagal CK 3.249 straipsnį, reglamentuojantį vaiko globos nustatymo principus, parenkant globos formą ir skiriant globėją, pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus. Kaip jau buvo minėta, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymu 2013-10-16 Nr. A30-3031 nepilnamečiui nustatyta laikinoji globa, o jo globėju paskirtas trečiasis asmuo (b.l. 25), kuris yra pateikęs prašymą skirtį jį nepilnamečio nuolatiniu globėju (b.l. 18-19, 34-35). Trečiasis asmuo yra sudaręs tinkamas nepilnamečiui vaikui gyventi sąlygas, dirba, gauna pensiją, yra sveika, neteista, administracine tvarka nebausta (b.l. 23-24, 26-33, 59-64, 80-92). Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad trečiasis asmuo atitinka teisės aktų numatytus reikalavimus nepilnamečių globėjams, todėl nepilnamečiui nustatytina nuolatinė globa, nuolatiniu globėju ir gaunamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtina močiutė, trečiasis asmuo. Nepilnamečio gyvenamoji vieta nustatytina trečiojo asmens gyvenamojoje vietoje (CK 3.255 straipsnio 3 punktas).

Nepilnamečiui nustačius nuolatinę globą, naikintinas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2013-10-16 įsakymas Nr. A30-3031 dėl laikinosios globos nustatymo (CK 3.255 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pagal CK 3.195 straipsnyje įtvirtintą bendrąją taisyklę, apribojus tėvų valdžią, atskyrus nepilnametį vaiką nuo tėvų, išlieka tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Iš atsakovės Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-01-19 sprendimu yra priteistas periodinis išlaikymas nepilnamečiui sūnui po 250 Lt kas mėnesį mokamomis išmokomis iki vaiko pilnametystės (b.l.8-9). Ieškovas iš atsakovo prašo sūnaus išlaikymui priteisti periodinį 204,52 Lt dydžio išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį iki jo pilnametystės. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Trečiasis asmuo teismo posėdyje paaiškino, jog išlaidos vaiko išlaikymui per mėnesį tikrai yra didesnės nei 500 Lt (CK 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovė, kuriai nustatytas 10 procentų darbingumo lygis, turi pareigą teikti nepilnamečiui vaikui 250 Lt dydžio išlaikymą. Atsakovas, kuriam nustatytas dalinis darbingumas, taip pat turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį sūnų, tačiau jis nesutinka su jam pareikštu reikalavimu, nurodydamas, jog jo gaunamų pajamų pakanka tik komunaliniams mokesčiam sumokėti. Nesutikimą su šiuo reikalavimu atsakovas grindė ir tuo, jog jis dėl sveikatos stovio negali dirbti, jog jam nesurandamas darbas. Minėta, jog tėvų rūpinimasis vaikais yra jų prigimtinė pareiga, todėl nėra pagrįsti atsakovo teiginiai, jog jis negali teikti išlaikymo sūnui dėl to, jog nededa pakankamai pastangų dirbti ir gauti pakankamas nepilnamečiui vaikui išlaikyti pajamas. Ieškovas paaiškino, kad prašydamas iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisi 240,52 Lt dydžio išlaikymą, atsižvelgė į tai, jog atsakovas yra iš dalies nedarbingas, todėl nėra pagrįsti atsakovo argumentai, jog prašomo priteisi iš jo išlaikymo jis negali teikti dėl sveikatos stovio. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo netenkinti ieškovo reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo iš atsakovo, todėl laikinai apribojus atsakovo tėvo valdžią, iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteistinas 240,52 (70 EUR) Lt dydžio išlaikymas, mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sūnaus pilnametystės (CK 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Sprendimas dalyje dėl globos nustatymo, globėjo paskyrimo ir išlaikymo priteisimo nukreiptinas skubiam vykdymui (CPK 282 straipsnio 1 dalies 1punktas, 496 straipsnis).

Patenkinus visus ieškovo reikalavimus, iš atsakovės valstybės naudai priteistinas 145 Lt žyminis mokestis už reikalavimą dėl atskyrimo, iš atsakovo – 145 Lt žyminis mokestis už reikalavimą dėl tėvo valdžios apribojimo ir 87 Lt žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečio vaiko naudai, iš viso – 232 Lt žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant bylą patirta 12 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Šios išlaidos valstybei lygiomis dalimis, t.y., po 6 Lt, priteistinos iš atsakovų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 268 – 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalimi, 406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Atskirti V. B. a.k. (duomenys neskelbtini) nuo motinos J. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

Laikinai (vienerių metų laikotarpiui) apriboti A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią sūnui V. B., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) po 240,52 Lt (du šimtus keturiasdešimt litų ir 52 centus (atitinkančių 70 eurų) ) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-10-15) iki jo pilnametystės.

Nustatyti nuolatinę globą V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir jo globėja bei gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti O. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti globėjos gyvenamojoje vietoje.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2013-10-16 įsakymą Nr. A30-3131 dėl laikinosios globos V. B. nustatymo.

Priteisti iš atsakovo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 238 Lt (du šimtus trisdešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22 arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 151 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt vieną litą) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22 arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660.

Teismo sprendimo dalį dėl globos nustatymo bei globėjo paskyrimo, išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.