- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-07
- Bylos Nr.
- 1A-718-487-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-04580-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė (pirm.), Algimantas Valantinas, Sigita Bieliauskienė
- Nuteistasis
- I. K.
- Advokatai
- Violeta Bazienė
Pranešėja Jolanta Čepukėnienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-718-487/2013
Teisėjas Robertas Rainys Teisminio proceso Nr. 1-12-1-04580-2012-7
2013 m. lapkričio 7 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Čepukėnienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. K. (I. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo I. K. nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;
Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės pagal LR BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. subendrintos ir paskirta I. K. bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., paskirtos bausmės subendrintos ir I. K. paskirta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2012-11-14 nuosprendžiu paskirta bausme ir I. K. paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Iš I. K. L. L. naudai priteista 20260 Lt turtinei žalai atlyginti.
Solidariai iš I. K. ir Konstantin G. L. L. naudai priteista 3000 Lt turtinei žalai atlyginti.
Šiuo nuosprendžiu nuteistas taip pat K. G., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. K. nuteistas už tai, kad 2012-11-23 nuo 11.00 val. iki 12.40 val., prasukęs durų spyną įsibrovė į patalpą – butą, esantį(duomenys neskelbtini), iš kur slaptai pagrobė svetimą L. L. turtą – 100 Lt pinigų, „Swedbank“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. 4483081022533911 su PIN kodu, ir taip neteisėtai įgijo svetimą mokėjimo priemonę, auksinius papuošalus - žiedą su dviem deimanto ir smaragdo akmenukais, 1500 Lt vertės, žiedą su dviem deimanto ir smaragdo akmenukais, 1000 Lt vertės, auskarus su trimis smaragdo akmenukais, 1000 Lt vertės, auskarus su vienu smaragdo akmenuku, 800 Lt vertės, natūralių perlų auskarus, 1500 Lt vertės, auskarus-gėlytes, 400 Lt vertės, žiedą su perlu, papuoštą smaragdo atskalėlėmis, 500 Lt vertės, pakabuką su melsvos spalvos brangakmeniu ir grandinėle, 600 Lt vertės, komplektą iš pakabuko ir žiedo su Nefertitės atvaizdu, 600 Lt vertės, pakabuką su grandinėle, 800 Lt vertės, auskarus, 500 Lt vertės, auskarus iš pūsto aukso, 1000 Lt vertės, apyrankę iš grandinėlių, papuoštą cirkoniu, 1000 Lt vertės, komplektą iš apyrankės su šviesiais ir tamsiais atspalviais ir žiedu, 1000 Lt vertės, du vestuvinius žiedus su etiketėm 800 Lt vertės, vestuvinį žiedą, 500 Lt vertės, auskarą su perlu, 300 Lt vertės, kryželį, 50 Lt vertės, gabaliuką aukso, likusį iš papuošalų užsakymo; juvelyrinius dirbinius iš sidabro - komplektą iš dvigubo atsidarančio kulono, papuošto iškilia rože, plačios apyrankės, žiedo ir auskarų, papuoštų iškiliais rožių atvaizdais 1500 Lt vertės, komplektą iš apyrankės, žiedo, auskarų ir pakabuko, papuoštų iškiliais gėlyčių atvaizdais 1300 Lt vertės, grandinėlę 800 Lt vertės, žiedą su gruzinišku ornamentu, 200 Lt vertės, tris žiedus su violetiniu, žalsvu ir rusvu akmenimis 600 Lt vertės; bižuteriją - komplektą iš žiedo ir auskarų juodos spalvos, 200 Lt vertės, pakabuką ir auskarus su geltonos spalvos blizgančiais akmenimis 200 Lt vertės, komplektą iš grandinėlės ir auskarų, papuoštų įvairių spalvų akmenukais, 200 Lt vertės, žiedą su gėlių atvaizdu, 100 Lt vertės, pailgą pakabuką, išgraviruotą egiptietiškais rašmenimis, 200 Lt vertės, pakabuką su žalios spalvos rože, 50 Lt vertės; du suvenyrinius butelius konjako 200 Lt vertės, butelį viskio, 100 Lt vertės, viso pagrobė L. L. turto 19.600 Lt vertės.
Be to, I. K., veikdamas kartu su K. G., 2012-11-23 nuo 12.40 val. iki 12.42 val. neteisėtai panaudojo svetimą mokėjimo priemonę - L. L. „Swedbank“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir PIN kodą, bankomate, esančiame Žirmūnų g. 2, Vilniuje neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją - nuo jos sąskaitos nuėmė 3000 Lt pinigų sumą ir taip apgaule įgijo svetimą turtą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu I. K. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-29 nuosprendį ir jį pagal LR BK 182 str.1 d., BK 214 str. išteisinti.
Nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 182 str. 1 d. Teigia, jog tam, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą straipsnį, turi būti sukčiavimo požymių visuma: objektyviosios tiesos iškraipymas, tikslas suklaidinti nukentėjusįjį bei tyčinis kaltininko suvokimas, jog jis sąmoningai pateikia objektyviosios tikrovės neatitinkančią informaciją. Nurodo, kad „Swedbank“ mokėjimo kortelę, pavogtą iš nukentėjusiosios L. L. buto, panaudojo, surinkus tinkamą PIN kodą. Apie šią atliktą pinigų operaciją bankomate L. L. nežinojo. Teigia, kad pinigų paėmimo operacija iš bankomato buvo atlikta, pasinaudojus tikra mokėjimo kortele ir tikru kodu, todėl jo veiksmuose nėra BK 182 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties.
Anot apelianto, jis nepagrįstai nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. Nurodo, kad jo tikslas buvo tik nuimti pinigus iš „Swedbank“ bankomato, panaudojus mokėjimo kortelę, o ne ją perduoti, realizuoti ir pan. tam, kad gautų už tai atlygį, kaip numatyta minėtame straipsnyje. Pažymi, jog jis K. G. „Swedbank“ kortelę perdavė tik dėl to, jog jis atliktų pinigų paėmimo operaciją.
Teismo posėdyje nuteistojo I. K. gynėja advokatė prašė nuteistojo skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo I. K. apeliacinis skundas netenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas ištyrė bylos įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20str., 301str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai I. K. nusikalstamus veiksmus dėl veiksmų su nukentėjusiajai priklausančia elektronine mokėjimo priemone kvalifikavo pagal BK 214 str. 1d., 215 str. 1 d., 182 str.1 d.
Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apeliantas nuteistasis I. K., pripažindamas, kad pirmos instancijos teismas nuosprendyje faktines bylos aplinkybes nustatė teisingai, kelia surinktų įrodymų vertinimo ir jo veiksmų kvalifikavimo klausimą. Nurodo, kad teismas nepagrįstai kvalifikavo jo veiksmus dėl nukentėjusiosios L. L. mokėjimo kortelės pagal LR BK 214 str. 1 d., kadangi jis neturėjo tikslo jos realizuoti, jo tikslas buvo nuimti nuo kortelės pinigų, o taip pat pagal BK 182 str. 1d. kadangi jis nukentėjusiosios neapgavo, panaudojo tikrą mokėjimo kortelę ir tikrą jos PIN kodą. Nuteistojo argumentas nepagrįstas.
Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti. Atsakomybė pagal šį straipsnį kyla asmeniui, atlikusiam bent vieną iš straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų.
I. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai, t.y. vagystės iš nukentėjusiosios buto metu įgijo nukentėjusiajai priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę, taigi savo veiksmais realizavo vieną iš LR BK 214 str.1d. numatytų alternatyvių nusikalstamų veiksmų. Todėl jo argumentai, kad jis tokiu būdu įgytos banko kortelės nenorėjo realizuoti, neturi jokios reikšmės jo nusikalstamai veikai kvalifikuoti.
Taip pat I. K. neteisėtai panaudojo svetimą mokėjimo kortelę, t.y. be nukentėjusiosios L. L., kaip mokėjimo kortelės savininkės, žinios ir sutikimo panaudojo jos mokėjimo kortelę ir neteisėtai inicijavo bei atliko finansinę operaciją – iš bankomato nuo nukentėjusiosios sąskaitos nuėmė 3000 Lt pinigų ir juos apgaule įgijo. Pagal tokias byloje nustatytas faktines aplinkybes nuteistojo I. K. veika pagal LR BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.
Teismų praktikoje formuojama pozicija, kad svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197/2011); toks pat aiškinimas tinka ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenims, iš kurių vienas yra kortelės PIN kodas. Vadinasi, svetimi elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys tai konkrečiam naudotojui būdingi ar konkrečiam naudotojui priskirti duomenys, kuriais naudotis elektroninių mokėjimo priemonių duomenų naudotojas ar kredito įstaiga nėra išreiškusi sutikimo. Svetimos elektroninio mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimas finansinei operacijai atlikti – tai svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių pateikimas kredito įstaigai, prisistatant mokėjimo priemonės naudotoju, siekiant įgyti kredito įstaigoje naudotojo sąskaitoje esančias lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-389/2013).
Pagal bylos aplinkybes nėra abejonės, kad I. K. naudotojo tapatybės duomenys buvo svetimi, nes jie priklausė kitam asmeniui - nukentėjusiajai L. L.. I. K. suprato, jog naudoja svetimus naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis finansinei operacijai inicijuoti, nes elektroninę mokėjimo priemonę kartu su naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomeniu – užrašytu PIN kodu pagrobė iš nukentėjusiosios buto, ir norėjo taip veikti.
Kitas būtinas nusikalstamos veikos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį požymis - tokių duomenų panaudojimo neteisėtumas. Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį baudžiamas ne pats duomenų panaudojimas, bet neteisėtas finansinės operacijos atlikimas, panaudojant tokius duomenis. Neteisėtas panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas, kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo.
Pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. BK 182 straipsnio 1 dalies dispozicijoje suformuluoti keli alternatyvūs sukčiavimo objektyvieji požymiai – tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas; turtinės prievolės išvengimas; turtinės prievolės panaikinimas. Taigi, baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šiame straipsnyje nurodyta nusikalstama veika.
Svetimas turtas – tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantys kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, taip pat pinigai, vertybiniai popieriai ir pan. Turtinė teisė – tai kaltininko sau ar kito asmens naudai neteisėtai įgyta daiktinė ar prievolinė teisė arba teisė, atsirandanti iš intelektinės veiklos rezultatų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.112 straipsnio 1 dalis).
Apgaulė, kaip šios nusikalstamos veikos padarymo būdas, yra įtraukta į sukčiavimo sudėtį, todėl, kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį, ji turi būti nustatoma visais atvejais, nes tai yra būtinas šios nusikalstamos veikos požymis. Pagal teismų praktiką nustatomi šie apgaulės kriterijai: a) objektyvios tiesos iškraipymas; b) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); c) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-335/2010).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2013, 2K-54/2013). Šioje byloje būtinasis veikos požymis apgaulė, pasisavinant svetimą turtą, pirmos instancijos teismo buvo nustatytas ir atskleistas, tai pasireiškė tuo, kad I. K. bankui pateikė kito asmens - nukentėjusiosios prisijungimo prie sistemos duomenis (PIN kodą) ja prisistatydamas elektroninėje erdvėje ir, taip suklaidinus banką, kurio elektroninė sistema, apgaule įtikinta, kad prisijungė būtent elektroninės mokėjimo priemonės savininkas, išdavė 3000 Lt piniginių lėšų iš jo sąskaitos, kuriuos I. K. paėmė. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kuriuo nuteistasis bando įrodyti, jog jis apgaulės nepanaudojo, kadangi naudojosi tikra banko mokėjimo kortele ir tikru PIN kodu, atmestinas.
Darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas pagal nustatytas aplinkybes neteisėtą prisijungimą bankomate prie nukentėjusiosios L. L. sąskaitos, savęs, kaip jos, identifikavimą PIN kodu, tokių duomenų pateikimą banko elektroninei sistemai, taip ją suklaidinant, ir dėl šio suklaidinimo išduotų pinigų pasisavinimą teisingai kvalifikavo kaip sukčiavimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad 2013-04-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti nuteistojo apeliacinio skundo ribose jame nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo I. K. (I. K.) apeliacinį skundą atmesti.