- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-11-24
- Bylos Nr.
- 1-3215-957/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- O. B., V. Š.
- Nukentėjusysis
- V. M.
- Advokatai
- Ramūnas Plėštis, Liudmila Karvelienė, Arvydas Milutis
viešame teismo posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
O. B. (O. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas 10 kartų:
1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1994 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 146 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnį ir 146 straipsnio 3 dalį – ketverių metų laisvės atėmimo bausme;
2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1998 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį – trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme su ½ dalies turto konfiskavimu;
3) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1998 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį – trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme su 1/3 turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 42 straipsniu, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1998 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su 1/3 turto konfiskavimu;
Žemesnės instancijos teismas
4) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1999 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 3 dalį, 278 straipsnio 1 dalį – ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme su 1/3 turto konfiskavimu. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000 m. vasario 17 d. nutartimi bausmė sumažinta iki trejų metų. 2000 m. balandžio 11 d. pritaikius amnestiją bausmė sumažinta 1/3, t. y. galutinė bausmė – dveji metai laisvės atėmimo;
5) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 232¹ straipsnio 1 dalį, 232¹ straipsnio 2 dalį - šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. liepos 8 d. nutartimi veika perkvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
Žemesnės instancijos teismas
6) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. liepos 26 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;
7) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme;
8) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį – dvejų metų laisvės atėmimo bausme su turto (mobiliojo ryšio telefono) konfiskavimu;
9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 20 parų arešto bausme;
10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - 14 MGL (527,24 €) dydžio bauda;
V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas aštuonis kartus:
1) Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2000 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 271 1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (1961 m. įstatymo redakcija) - vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 471 bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams;
2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002 m. liepos 25 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (1961 m. įstatymo redakcija) – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 43 straipsniu ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė vienerių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmė;
3) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003 m. sausio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį (1961 m. įstatymo redakcija) – dvejų metų laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 42 straipsniu ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002 m. liepos 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė su turto konfiskavimu;
4) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį – vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003 m. sausio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė vienerių metu penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
5) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. spalio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį - penkerių metų laisvės atėmimo bausme.
6) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – trisdešimties parų arešto bausme;
7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – šešiasdešimties parų arešto bausme;
8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos, bei per 2 mėnesius, termino pradžią skaičiuojant nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios, atlyginti padarytą turtinę žalą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nuosprendžių paskirtą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose (bausmę atliko 2016 m. rugsėjo 8 d.);
kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. Š. 2017 m gegužės 21 d., apie 21.47 val. iš anksto susitaręs su O. B. pagrobti svetimą turtą, pasikėsino padaryti plėšimą panaudodamas peilį, t. y. O. B., veikdamas susitarimo su V. Š. ribose, UAB „Maxima“ parduotuvėje, esančioje Vilniuje, adresu Tuskulėnų g. 66, nužiūrėjo, kad nukentėjusysis V. M., būdamas prie informacijos kasų atsiskaito grynaisiais pinigais ir apie tai pasakė V. Š., stovinčiam prie parduotuvės įėjimo, o išėjus iš parduotuvės nukentėjusiajam V. M., V. Š. nuėjo paskui nukentėjusįjį ir, Vilniuje, adresu Rinktinės g. 48, priėjęs prie V. M., vieną kartą peiliu dūrė šiam į nugarą, po to nukentėjusiajam V. M. atsisukus, nukreipdamas peilio geležtę į pastarąjį, pažiūrėjęs į nukentėjusiojo laikomą krepšį, kuriame buvo: nealkoholinis alus „Bavaria”, 0.65 Eur vertės; 2 vnt. skardinių su graikiškomis juodosiomis alyvuogėmis „Anira”, po 1.99 Eur vertės; alyvuogių aliejus „Maxima Favorit”, 2.99 Eur vertės; skardinė alyvuogių išspaudų aliejus „Goccia D’oro”, 3.29 Eur vertės; raugintos pasukos „Bifi Active”, 0.68 Eur vertės; 2 vnt. bandelių po 0.34 Eur vertės; 7 vnt. loterijos bilietų Vikingų loto; pakelis „Cheaster field” cigarečių pakelis, 2.70 Eur vertės; piniginė, materialiai nevertinga, kurioje buvo mobilaus ryšio telefonas „Nokia 3310“, 10 Eur vertės, sakydamas, „atiduok, užmušiu“, peiliu vieną kartą dūrė nukentėjusiajam V. M. į kairės rankos žasto sritį, po to, V. M. pasipriešinus, abu pargriuvo ant žemės ir, grumtynių metu V. M. atėmus peilį, nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, taip V. M. padarė žaizdas nugaros kairėje (dvi) ir kairio žasto (vieną), kurios įvardintos kaip durtinės, odos nubrozdinimą krūtinės dešinėje, poodines kraujosruvas nugaros kairėje, kairėje rankoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir dešinės pusės IV-VI šonkaulių lūžius su oro ir kraujo susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taip V. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje.
O. B., 2017 m. gegužės 21 d. apie 21:47 val. iš anksto susitaręs su V. Š. pagrobti svetimą turtą, būdamas UAB „Maxima“ parduotuvėje, adresu Tuskulėnų g. 66, Vilniuje stebėjo apsiperkančius asmenis, kurie atsiskaito grynaisiais pinigais ir pamatęs, jog nukentėjusysis V. M. būdamas prie informacijos kasų atsiskaito grynaisiais pinigais apie tai nuėjęs pasakė V. Š., kuris stovėjo prie parduotuvės įėjimo, po to išėjus iš parduotuvės nukentėjusiajam V. M., kartu su V. Š. nuėjo paskui nukentėjusįjį bei grįžo į parduotuvę, o V. Š. priėjęs prie nukentėjusiojo V. M. vieną kartą peiliu dūrė į nugarą, po to nukentėjusiajam atsisukus nukreipė peilio geležtę į nukentėjusį V. M. ir pažiūrėjęs į pastarojo laikomą krepšį, kuriame buvo: nealkoholinis alus „Bavaria“, 0.65 Eur vertės; 2 vnt. skardinių su graikiškomis juodosiomis alyvuogėmis „Anira“, po 1.99 Eur vertės; alyvuogių aliejus „Maxima Favorit“, 2.99 Eur vertės; skardinė alyvuogių išspaudų aliejus „Goccia D’oro“, 3.29 Eur vertės; raugintos pasukos „Bifi Active“, 0.68 Eur vertės; 2 vnt. bandelių po 0.34 Eur vertės; 7 vnt. loterijos bilietai Vikingų loto; pakelis „Cheaster field“ cigarečių, 2.70 Eur vertės; piniginė, materialiai nevertinga, kurioje buvo mobilaus ryšio telefonas Nokia 3310,10 Eur vertės ir pasakė „atiduok, užmušiu“, po to V. Š. peiliu vieną kartą dūrė nukentėjusiam V. M. į kairės rankos žasto sritį, o nukentėjusiajam pasipriešinus, V. Š. ir nukentėjusysis V. M. pargriuvo ant žemės ir gulėdamas ant žemės, nukentėjusiajam atėmus iš V. Š. peilį, pastarasis pasakė „užmušiu“, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių veiksmų, kadangi nukentėjusysis pasipriešino. Taip O. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje
Kaltinamasis O. B. apklausiamas teisme savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2017 m. gegužės 21 d., vakare, apie 21.47 val., buvo kartu su V. Š., išgėrė alaus ir nuėjo iki tos parduotuvės. Prie „Maxima“ parduotuvės Tuskulėnų gatvėje. Jis užėjo į parduotuvę cigarečių, tada pamatė apsiperkantį nukentėjusįjį, išėjo į lauką ir pasakė V. Š., kad nukentėjusysis turi piniginę. Prieš tai neprisimena ar su V. Š. kalbėjo, bet atrodo, kad V. Š. paprašė pažiūrėti. V. Š. jam skolingas buvo. Jis suprato, kodėl V. Š. prašė pažiūrėti, kai nuėjo nukentėjusiajam iš paskos. Jis suprato, kad atims piniginę, už tai ir paprašė pažiūrėti. Jis V. Š. pasakė, kad nukentėjusysis turi piniginę, paskui V. Š. nuėjo nukentėjusiajam iš paskos, o jis (O. B.) nuėjo atgal į parduotuvę. Kas buvo toliau, jis nežinojo, kai grįžo iš parduotuvės, V. Š. gulėjo ant žolės kruvinas, jis to žmogaus nematė, ką šis darė. Norėjo iškviesti greitąją, bet neturėjo telefono, nubėgo ir pakvietė seserį su motina, jos atbėgo ir iškvietė policiją ir greitąją. Buvo taip, kaip jis parodė tyrimo metu (t. 1, b. l. 125). Jis nežinojo, kaip atims piniginę, neklausė, ką V. Š. darys, jam nerūpėjo, buvo svarbu tik tai, kad piniginę paimtų, nežinojo, kad V. Š. turi peilį. Jie prieš tai kalbėjo, kad po to važiuos į taborą, nes vartoja narkotikus. Jis suimtas kitoje byloje už narkotikus (BK 260 str.). Nesutinka su pareikštais civiliniais ieškiniais, nes nieko nedarė. V. Š. pažįsta apie 10 metų. Anksčiau taip nebuvo, narkotikus vartoja 20 metų. Prieš šią nusikalstamą veiką jis buvo pavartojęs narkotikų ir išgėręs stipraus alaus.
Kaltinamasis V. Š. apklausiamas teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. gegužės 21 d. vakare susitiko su O. B. parkelyje. Išgėrė, nuėjo prie parduotuvės alaus, cigarečių. Jis neturėjo pinigų, todėl pasakė O. B., kad pažiūrėtų kas atsiskaito grynais pinigais. Nesakė jam, ką planuoja daryti, bet jis suprato, jis nieko neklausė. O. B. pažiūrėjo parduotuvėje, pasakė jam, kad pas nukentėjusįjį yra pinigų. Nukentėjusysis išėjo iš parduotuvės, jis nuėjo iš paskos, prie stovėjimo aikštelės ir pasakė spontaniškai nukentėjusiajam kažką, nes buvo apsvaigęs ir išgėręs. Nežino, kam tą peilį ištraukė. Dūrė nukentėjusiajam, bet ne iš karto, po grumtynių, jis irgi jį padūrė du kartus. Grasino nukentėjusiajam peiliu, bet neatsimena ką sakė, norėjo, kad atiduotų pinigus. Jis pinigų neatidavė, po grumtynių jis (V. Š.) buvo padurtas, taip silpnai jautėsi nuo narkotikų ir alkoholio, pradėjo kraujas bėgti, silpna pasidarė, pasisuko eiti į parduotuvę, nukentėjusysis jam peiliu į nugarą dūrė. Jis nuėjo į parduotuvę užsidengti pilvą, grįžo į lauką atsisėdo ir nelabai atsimena daugiau. Prieš nusikaltimą kalbėjo su O. B., kad važiuos narkotikų pirkti. Jis iš O. B. buvo seniai pasiskolinęs pinigų narkotikams. Bet nusikaltimą darė ne dėl skolos, o dėl savęs. Jis buvo daug pavartojęs narkotikų ir gerai išgėręs. Ne viską atsimena gerai. Civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies. Turtinę žalą pripažįsta visiškai, o dėl neturtinės nesutinka, nebent per pus mažesnę, 7500 Eur sutiktų. Gailisi dėl to, ką padarė, atsiprašo nukentėjusiojo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai teismo posėdyje kaltinamiesiems ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:
Nukentėjusysis V. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. gegužės 21 d., apie 20.30 val. nuėjo į parduotuvę „Maxima“, esančią adresu Tuskulėnų g. 66, Vilniuje, kur pirko maisto produktus. Į parduotuvę „Maxima“ 2017 m. gegužės 21 d., apie 21 val. atėjo vienas, rankoje (kurioje nepamena) nešėsi juodą tašę ir joje turėjo rudą piniginę, kur buvo apie 30 eurų grynaisiais ir telefonas. Išėjęs iš parduotuvės nuėjo link degalinės pro „Maximos“ kampą. Neatkreipė dėmesio ar lauke kokie asmenys buvo. Paėjus už parduotuvės kampo kelis metrus prisiminė, kad nenusipirko loterijos bilieto ir cigarečių. Grįžo į „Maximą“, nusipirko prie informacijos, nieko įtartino nepastebėjo. Mokėjo grynais. Nusipirkęs bilietą ir cigaretes pasidėjo į krepšį, ant viršaus pasidėjo piniginę. Piniginėje ja nebuvo likę pinigų. Piniginėje taip pat buvo įdėtas telefonas. Išėjęs iš parduotuvės, nuėjo link degalinės, užėjo už „Maximos“ kampo, kad kas eitų iš paskos nematė. Perėjo Rinktinės g. ir prie daugiaaukščio garažo, pėsčiųjų takeliu eidamas pajuto smūgį į nugarą. Jausmas buvo lyg kažkas dūrė. Atsisuko ir pamatė anksčiau minėtą jaunuolį (kuris buvo prie „Maximos“ tamsiai apsirengęs). Matė, kad jis rankoje dešinėje laiko peilį. Geležtė buvo išlindusi apie 5 cm, ranka buvo per alkūnę sulenkta, peilis buvo nukreiptas į V. M. Rusų kalba vaikinas pasakė „atiduok, užmušiu“ ir pažiūrėjo į krepšį. Kadangi peilio geležtė matėsi maža, tai pagalvojo, kad ir peilis mažas ir tokiu peiliu tik gąsdina, todėl norėdamas apsiginti koja spyrė (kuria nepamena) į tarpukojį, bet nepataikė ir tas vaikinas iškart dūrė jam į kairę ranką, žasto sritį. Pajuto skausmą. Abu susigrūmė. Jis krepšį numetė ir kai ten vienas kitą griebė papasakoti negali, viskas vyko greitai. Pamena, kad abu pargriuvo ant žemės. Tas vaikinas pargriuvo ant pilvo. Kaip jis laikė peilį nekreipė dėmesio. Grumtynių metu V. M. šaukė, kad kas padėtų, bet aplink žmonių nesimatė. Jis gulėjo ant vaikino, kai pamatė, kad iš po pilvo tas vaikinas ištraukė dešinę ranką, kurioje buvo peilis, savo dešine ranka suėmė už jo delno (kuriame laikė peilį). Juto kaip vaikino ranka atsipalaiduoja ir pasinaudojęs proga ištraukė peilį (kaip suėmė už peilio neprisimena). Peilio geležtė buvo ilgesnė nei 5 cm. Peilis sulenkiamas ar tai iššokančia geležte. Atėmus peilį tas vaikinas rusiškai pasakė, kad užmuš. Abu atsistojo. Matė, kad tas vaikinas nebeturi jėgų, kraujo nematė. Pamatė, kad vaikinas lenkiasi prie piniginės, kuri gulėjo šalia krepšio su produktais. Piniginę paspyrė koja, tuo pačiu pataikydamas ir vaikinui į ranką. Vaikinas tada nusisuko ir nuėjo link „Maximos“. Pats juto, kad taip pat silpsta. Paskambino žmonai, pasakė, kad jį užpuolė ir jis eina link komisariato. Priėjęs prie komisariato atsisėdo ant laiptų. Vienoje rankoje laikė pirkinių tašę (su pirkiniais ir pinigine), kitoje – peilį (kai p tiksliai jį buvo paėmęs nepamena). Netrukus atėjo žmona ir kartu nuėjo į komisariatą kur atidavė pareigūnams peilį. Kai iš komisariato jį atvežė į ligoninę, ten pamatė tą jaunuolį ir atpažino iš veido bruožų. Pamena, kad jaunuolis sakė, kad jį subadė peiliu. Pats V. M. paaiškino, kad smūgį sudavė tik vieną jaunuoliui t. y. koja kai paspyrė piniginę ir pataikė jaunuoliui į ranką. Peiliu vaikinui nedūrė. Galėjo susižaloti vaikinas grumtynių metu, nes peilį iš po pilvo vaikinas išsitraukė grumtynių metu su atlenkta geležte. Įvykio metu pats buvo blaivas, alkoholio apskritai nevartoja. Jaunuolį tą matė pirmą kartą. Ką konkrečiai vaikinas norėjo pagrobti nežino, tačiau suprato, kad visą pirkinių tašę, nes po žodžių „atiduok, užmušiu“ pažiūrėjo į pirkinių krepšį, kur buvo produktai ir piniginė. Ten buvo nealkoholinis alus „Bavaria“, 0.65 Eur vertės; 2 vnt. skardinių su graikiškomis juodosiomis alyvuogėmis „Anira“, po 1.99 Eur vertės; alyvuogių aliejus „Maxima Favorit“, 2.99 Eur vertės; skardinė alyvuogių išspaudų aliejus „Goccia D’oro“, 3.29 Eur vertės; raugintos pasukos „Bifi Active“, 0.68 Eur vertės; 2 vnt. bandelių po 0.34 Eur vertės; 7 vnt. loterijos bilietai Vikingų loto; pakelis „Cheaster field“ cigarečių pakelis, 2.70 Eur vertės; piniginė, materialiai nevertinga, kurioje buvo mobilaus ryšio telefonas „Nokia 3310“, 10 Eur vertės. Daiktų taip ir neatėmė. Pirkinių čekį prideda prie medžiagos (1 t., b. l. 21, 24-27, 28).
Liudytojas A. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad „Maxima“ parduotuvėje, adresu Tuskulėnų g. 66, dirba apsaugos darbuotoju. 2017 m. gegužės 21 d. nuo 10 iki 22 val. dirbo minėtoje parduotuvėje, stebėjo parduotuvę per kameras būdamas apsaugininkų kambarėlyje. Pamena, kad apie 21.30 val. į parduotuvę atėjo vyras, apie 25-30 metų amžiaus, pabeldė į jų kambariuką ir įėjęs pasakė, kad „Maximos“ automobilių stovėjimo aikštelėje už kampo guli kruvinas žmogus. Jis paskambino 112 pranešė, kad parduotuvėje žmogus turbūt perpjautu pilvu. Kol kalbėjo telefonu su 112 operatore, per kameras matė kaip tas minėtas vyriškis išeina iš tualeto ir atsisėda ant „Maxima“ parduotuvėje esančio suoliuko. Pabaigęs pokalbį išėjo ir jis nuėjo link jo ir matė, kad jam bloga, paklausė kas atsitiko jis nieko neatsakė, paklausė ar jį kažkas perpjovė – jis jam linktelėjo galva, po to paklausė ar iš jo ką nors atėmė – jis papurtė galvą – neva nieko neatėmė kaip suprato. Netrukus atėjo moteris (kaip suprato mama, nes pradėjo rėkti kad ilgai greitoji važiuoja) ir kažkoks vyras apie 40-50 metų amžiaus (kaip jam atrodė, atėjo kartu su minėta moterimi). Dar iki atvykstant pareigūnams (o gal jau ir buvo atvykę neprisimena tiksliai) tas 40-50 metų vyriškis pasakojo, kad šis vyriškis papjautas atėjo pas jį, ir jis šio vyro paklausė ar pareis namo, o atsakius kad nebepareis, paliko jį gatvėje ir nubėgo pakviesti jo mamos. Iš to suprato, kad jiedu pažįstami. Daugiau nieko nepasakojo. Atvykus pareigūnams ką pasakojo tas 40-50 metų vyriškis nežino, neklausė. Sužalotasis asmuo jokių daiktų rankose neturėjo. Ar šis asmuo buvo blaivus, nežino. Gali atsakyti, kad nei šio sužeisto vyro, nei jo kaip supranta draugo (40-50metų vyriškio) iki tol kol aptiktas jis buvo sužalotas –„Maximoje“ nėra matęs. Po šio incidento peržiūrint įrašus kamerose matyti, kad maždaug pusvalandžiui iki kruvino asmens radimo tualete 40-50 metų vyriškis užėjo į „Maximą“ parduotuvę vienas. Ar ką pirko nežino, nestebėjo, o tas vyriškis (kuris vėliau) sužalotas buvo lauke priėjęs kartu su juo sustoja ir laukia jo prie „Maxima“ parduotuvės įėjimo lauko pusėje. Netrukus 40-50 metų vyriškis išeina ir kartus su minėtu vyriškiu (kuris vėliau sužeistas buvo) išeina ir nueina link kairės pusės (link degalinės) ir netrukus pasuka už kampo (Maximos) ir toliau nesimato nieko (1 t., b. l. 109).
Liudytojas R. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. gegužės 21 d. dirbo pamainoje kartu su vyr. patruliu M. A. nuo 19 val., kai apie 21.47 val., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, Tuskulėnų g. 66, esančioje parduotuvėje „Maxima“, prie tualeto, guli peiliu sužalotas vyras. Nuvykus į vietą, parduotuvėje „Maxima“, prie tualeto, ant suoliuko rado vyrą sėdintį ir buvo matyti, kad drabužiai pilvo srityje kruvini. Šalimais matė, kad buvo kažkokie asmenys, bet kas tokie nežino (kaip suprato praeiviai). Paklausus kas atsitiko bei paprašius vaikiną prisistatyti – jis atsakyti nieko negalėjo, nes vis praradinėjo sąmonę. Prie savęs jis akivaizdžiai matomų jokių daiktų neturėjo. Kol bandė bendrauti su minėtu vaikinu per raciją išgirdo pranešimą, kad gautas kitas pranešimas, jog Rinktinės 48, prie daugiaaukščių garažų irgi buvo sužalotas žmogus ir šiuo metu randasi NVRS būstinėje H. Manto g. 4. Buvo nurodyti užpuoliko Rinktinės gatvėje požymiai ir jie pilnai atitiko asmens, kuris buvo šalimais sužalotojo. Tuo metu kolega M. A. nuėjo pasižiūrėti vaizdo kamerų pas apsaugos darbuotojus. Jis liko prie sužaloto asmens. Taigi paklausus asmens tapatybės (to kuris buvo prie sužalotojo ir budėtojo pranešime nurodytus požymius atitiko) šis prisistatė O. B. ir sužeistojo draugu. Paklausus kas jo draugui atsitiko, šis paaiškino, kad jis su draugu išėjęs nuėjo į „Maxima“ ir lygtai apsipirkę kaip suprato išsiskyrė ir kas vėliau atsitiko bei kaip buvo sužalotas jo draugas jis neva nežinantis. Taigi buvo nustatyta sužalotojo asmenybė, kad tai yra V. Š. Atvykus medikams jie sužalotąjį V. Š. išvežė į Lazdynų RVUL, o jie O. B. pristatė į H. Manto g. 4 tolimesniam aiškinimuisi. Pamena, kad vedant iš automobilio O. B. į H. Manto g. 4 būstinę tuo metu į greitosios automobilį lipo kaip suprato Rinktinės g. 48 užpultas asmuo – vyresnio amžiaus vyras, kuris prieš lipdamas į greitosios automobilį pasakė, kad šis mano pristatytas vyras jo neužpuolė, o tik parduotuvėje aplink jį sukiojosi ir kad jį užpuolė kitas vaikinas. O. B. NVRS darbuotojai paprašė, kad jį nuvežtų į pirmąjį policijos komisariatą, jį ten ir pristatė. Daugiau O. B. nieko neaiškino (1 t., b. l. 113).
Liudytoja O. S. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nei V. Š., nei O. B. nepažįsta. Dėl vyro V. M. užpuolimo ir bandymo apiplėšti pasakė, kad 2017 m. gegužės 21 d., apie 20.50 val. V. M. išėjo į parduotuvę. Į kokią neklausė, tačiau suprato, kad į Tuskulėnų g. esančią „Maximą“, nes įprastai ten eina apsipirkti. Su savimi pasiėmė krepšį, mobilųjį telefoną ir piniginę. Kiek grynųjų ima, neklausė. Apie 21.20 val. paskambino sutuoktinis ir pasakė, kad ateitų jo pasitikti prie policijos komisariato, kuris yra prie Vilniaus rajono savivaldybės, nes jį užpuolė ir papjovė. Ji nieko labai neklausinėjo, o iškart iš namų iki komisariato nubėgo ir ten priešais komisariatą, ant bordiūro gatvėje pamatė sėdintį sutuoktinį V. M. Jis rankoje laikė peilį (už rankenos) – nukreipęs geležtę žemyn, ir šalia kojų buvo padėtas krepšys su maisto produktais. Aplinkui žmonių nebuvo. Jis pasakė, kad jį užpuolė narkomanas, perpjovė, nes norėjo atimti tašę su maisto produktais ir piniginę. Kaip tiksliai perpjovė ir kurioje vietoje jį užpuolė nežino, nesakė, o ji ir neklausė. Pamena, kad V. M. stojantis pamatė, kad jam šone maždaug po kaire ranka matėsi tamsi dėmė, kaip suprato tai buvo kraujo dėmė. Jam atsistojus ji jį apkabino po pažastimi ir padėjo nueiti į komisariatą, nes pats sunkiai paėjo. Peilį V. M. taip ir nešė rankoje, jai nedavė, nes pasakė, kad neliestų, kadangi gali būti užpuoliko rankų pėdsakai ant geležtės. Nuėjus į komisariatą pirmame aukšte pamena, kad buvo daug pareigūnų ir jie prie jų priėjo, apžiūrėjo V. M., stabdė jam kraujavimą, bendravo su sutuoktiniu, paėmė iš jo atneštą peilį, iškvietė greitąją pagalbą. Kol laukė greitosios pamena, kad kažkokie patruliai atvažiavo su kažkokiu asmeniu – vyru ir V. M. paklausė ar čia jis užpuolė jį – jis atsakė, kad ne jis. Tas asmuo man buvo nematytas, jo neatpažintų, sužalojimų ant to asmens nebuvo. Kur pareigūnai po to tą asmenį nuvedė nežino. Viskas vyko greitai, netrukus atvyko greitoji pagalba ir V. M. išvežė į ligoninę. Ji taip pat nuvyko į ligoninę. Nuvykus į ligoninę pamena, kad V. M. pasakė, kad matė, jog greitoji pagalba atvežė ir jį užpuolusį asmenį. Ji pati to asmens nematė. Naktį pamena tada su V. M. vėl nuvažiavo iki policijos komisariato, ten V. M. apklausė, V. M. pateikė savo drabužius, kuriuos vilkėjo užpuolimo metu. Po poros dienų pablogėjus sveikatai sutuoktinio jis vėl buvo hospitalizuotas į Lazdynų ligoninę, kur jam buvo gydomi užpuolimo metu padaryti sužalojimai (1 t., b. l. 117).
Iš policijos registruojamų įvykių išklotinės matyti pranešimų apie įvykį turinys, tai, kad buvo naudotas peilis bei padaryti sužalojimai (1 t., b. l. 5).
Iš 2017 m. gegužės 22 d. Savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. M. pateikė peilį, marškinėlius trumpomis rankovėmis, sportines kelnes, megztinį (1 t., b. l. 22).
Iš 2017 m. rugpjūčio 29 d. specialisto išvados Nr. 11-1534(17) matyti, kad tirti pateiktų drabužių: džemperio, žalios spalvos trumpomis rankovėmis marškinėlių ir pilkos spalvos berankovių marškinėlių, kuriuos pateikė 2017 m. gegužės 22 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu V. M. bei tamsiai mėlynos spalvos džemperio su užrašu „Adidas“ ir pilkos spalvos trumpomis rankovėmis marškinėlių su užrašu „Adidas“, kurie buvo paimti 2017 m. gegužės 22 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš RVUL slaugytojos padėjėjos D. J., pažeidimai yra durtiniai – pjautiniai pažeidimai, padaryti duriamuoju – pjaunamuoju įrankiu, turinčiu plokščią geležtę su ašmenimis, tikėtina peiliu. Nustatyti, ar tirti pateiktų drabužių durtiniai – pjautiniai pažeidimai buvo padaryti tirti pateiktu peiliu, negalima, kadangi tiriamuosiuose ir eksperimentiniuose pažeidimuose požymių, individualizuojančių tirti pateikto peilio geležę, nėra (1 t., b. l. 80-87).
Iš 2017 m. rugsėjo 4 d. gautos specialisto išvados Nr. G1789/2017(01) matyti, kad remiantis V. M., gim. (duomenys neskelbtini) apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, pateikiama išvada: V. M. nustatyta žaizdos nugaros kairėje (dvi) ir kairio žasto (viena), kurios įvardintos kaip durtinės, odos nubrozdinimas krūtinės dešinėje, poodinės kraujosruvos nugaros kairėje, kairėje rankoje, dešinės pusės IV-VI šonkaulių lūžiai su oro ir kraujo susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje. Įvertinus randų dydį, žaizdų gylį (paviršinės) galima teigti, kad žaizdos yra durtinės – pjautinės ir padarytos duriančių – pjaunančių savybių turinčiu daiktu (įrankiu). Kiti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai padaryti ne mažiau 6 trauminiais poveikiais. Žaizdų nugaroje įprastinėmis sąlygomis V. M. pats savo rankomis pasidaryti negalėjo. Kiti sužalojimai taip pat nebūdingi savęs žalojimui. Sužalojimas visumoje dėl šonkaulių lūžių atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes sveikata dėl šių lūžių sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Kiti sužalojimai, tarp jų ir žaizdos (duomenų, kad žaizdos yra kiauryminės medicinos dokumentuose nėra) atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 40).
Iš 2017 m. rugsėjo 7 d. apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant nešaunamojo ginklo specialistui T. K. apžiūrėtas 2017 m. gegužės 22 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu V. M. pateiktas peilis, kuri yra pramoninės gamybos, lenktinis (turintis geležtės fiksavimo mechanizmą), buitinės paskirties peilis, kurių šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams nepriskiriami (1 t., b. l. 89-91).
Iš 2017 m. gegužės 26 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas paimtas 2017 m. gegužės 23 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš UAB „Akinkagva“, kuriame fiksuotas įrašas prie UAB „Maxima“, esančios Vilniuje, Tuskulėnų g. 66. Kompaktinis diskas pridedamas (1 t., b. l. 97-107).
Iš 2017 m. gegužės 25 d. V. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis parodė įvykio vietą, kurioje užpuolė nukentėjusįjį (1 t., b. l. 191-195).
Iš 2017 m. gegužės 24 d. O. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis parodė įvykio vietą, kryptį, kuria V. Š. nuėjo paskui nukentėjusįjį ir vietą, kurioje jis rado jį sužalotą (1 t., b. l. 130-134).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą pasikėsino pagrobti svetimą turtą panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad V. Š. kaltė panaudojant psichinį ir fizinį smurtą, peiliu sužalojus nukentėjusįjį V. M. ir taip pasikėsinus pagrobti nukentėjusiojo V. M. turtą, t. y. padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tuo tarpu kaltinamajam O. B. pareikštas kaltinimas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį pasitvirtino tik iš dalies, kas bus aptarta šiame nuosprendyje vėliau. Tokias išvadas dėl kaltinamųjų V. Š. ir O. B. kaltės teismas daro nuosekliai įvertinęs surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą bei iš O. B. pareikšto kaltinimo, kaip neįrodytas, pašalinęs kai kurias veikai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį reikšmingas aplinkybes ir patikslinęs jo, kaip nusikalstamoje veikoje dalyvavusio, bendrininko rūšį.
Pažymėtina, kad pats V. Š. savo kaltę dėl BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad norėdamas padaryti plėšimą ir taip gauti pinigų paprašė O. B., kad šis pažiūrėtų parduotuvėje kas atsiskaito grynais pinigais. O. B. suprato, ką jis ketina daryti, ir parduotuvėje, pastebėjo grynais atsiskaitantį nukentėjusįjį bei atėjęs jam apie tai pasakė. Nukentėjusiajam V. M. išėjus iš parduotuvės, jis nuėjo iš paskos link stovėjimo aikštelės ir jį pavijęs pasakė spontaniškai nukentėjusiajam kažką, išsitraukė peilį, dūrė pastarajam. Grasino nukentėjusiajam peiliu, bet neatsimena ką sakė, norėjo, kad atiduotų pinigus. Jis pinigų neatidavė, bet pasipriešino bei jį sužeidė, todėl jis iš įvykio vietos pasitraukė. Tokie kaltinamojo parodymai dėl jo veiksmų proceso eigoje iš esmės liko nuoseklūs, juos patvirtina kiti bylos įrodymai. Pirmiausia šiuos parodymus jis pats patvirtino 2017 m. gegužės 25 d. atliekant jo parodymų patikrinimą vietoje (1 t., b. l. 191-195). Kaltinamojo O. B. parodymai taip pat iš dalies patvirtina kaltinamojo V. Š. parodymus. Pasak O. B., kaltinamasis V. Š. jo paprašė pažiūrėti parduotuvėje, ar kas atsiskaito grynaisiais. Jis suprato, kad V. Š. iš tokio asmens nori atimti pinigus, ir pastebėjo parduotuvėje būtent nukentėjusįjį V. M., kurį ir nurodė kaltinamajam V. Š. Pastarasis nusekė nukentėjusįjį, o jis grįžo į parduotuvę, todėl nieko, kas buvo toliau, nematė. Tik vėliau pamatė, kad V. Š. grįžo sužeistas. Tai matyti ir iš 2017 m. gegužės 24 d. O. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (1 t., b. l. 130-134). Kaltinamojo V. Š. parodymus patvirtina ir nukentėjusiojo V. M. parodymai apie tai, kad išties, jam išėjus iš parduotuvės su prekėmis, jį pasivijo vyriškis, kuris dūrė peiliu į nugarą, parodęs į krepšį pasakė „atiduok, užmušiu“, peiliu vieną kartą dūrė nukentėjusiajam V. M. į kairės rankos žasto sritį, tada jis šiam asmeniui pasipriešino ir iš jo atėmė peilį, todėl šis pasišalino. Pažymėtina, kad nukentėjusysis pateikė tyrimui įvykio metu kaltinamojo V. Š. prieš jį panaudotą peilį, tai matyti iš 2017 m. gegužės 22 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolo (1 t., b. l. 22). Kaltinamųjų parodymų dalį dėl to, kaip jie pasirinko auką nusikaltimui daryti, patvirtina 2017 m. gegužės 26 d. apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas paimtas 2017 m. gegužės 23 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš UAB „Akinkagva“, kuriame fiksuotas įrašas prie UAB „Maxima“, esančios Vilniuje, Tuskulėnų g. 66. Kompaktinis diskas pridedamas (1 t., b. l. 97-107). Šiame protokole ir prie jo pridėtose nuotraukose matyti kaltinamųjų elgesys prie aktualios parduotuvės. Pažymėtina, kad kaltinime nurodytas aplinkybes detalizuoja ir kiti bylos įrodymai, tarp jų ir liudytojų A. M., R. M. ir O. S. parodymai. Be to, iš 2017 m. rugpjūčio 29 d. specialisto išvados Nr. 11-1534(17) matyti, kad tirti pateiktų drabužių (džemperio, žalios spalvos trumpomis rankovėmis marškinėlių ir pilkos spalvos berankovių marškinėlių), kuriuos pateikė 2017 m. gegužės 22 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu V. M., bei tamsiai mėlynos spalvos džemperio su užrašu „Adidas“ ir pilkos spalvos trumpomis rankovėmis marškinėlių su užrašu „Adidas“, kurie buvo paimti 2017 m. gegužės 22 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš RVUL slaugytojos padėjėjos D. J., pažeidimai yra durtiniai – pjautiniai pažeidimai, padaryti duriamuoju – pjaunamuoju įrankiu, turinčiu plokščią geležtę su ašmenimis, tikėtina peiliu (1 t., b. l. 80-87). Šis peilis 2017 m. rugsėjo 7 d. apžiūros protokolu specialisto T. K. apžiūrėtas ir konstatuota, kad tai yra pramoninės gamybos, lenktinis (turintis geležtės fiksavimo mechanizmą), buitinės paskirties peilis, kuris šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams nepriskiriamas (1 t., b. l. 89-91). Tuo tarpu iš 2017 m. rugsėjo 4 d. gautos specialisto išvados Nr. G1789/2017(01) matyti V. M. įvykio metu padaryti sužalojimai (1 t., b. l. 40).
Remdamasis pirmiau aptartų įrodymų visuma teismas konstatuoja, kad šių įrodymų visiškai pakanka išvadai, jog V. Š. realizavo dalį objektyviųjų jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių, t. y. panaudojo peilį, išsakė grasinimą ir taip pasikėsino pagrobti nukentėjusiojo V. M. turtą, o veikos nebaigė ir turto nepagrobė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusysis pasipriešino. Bylos medžiaga, t. y. kaltinamųjų V. Š. ir O. B. parodymai apie jų išankstinį susitarimą atimti kieno nors pinigus, nukentėjusiojo V. M. parodymai apie kaltinamojo veiksmus rodo, kad V. Š. šią nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Įvertinus tai, kad V. Š. daroma nusikalstama veika nutrūko nukentėjusiajam V. M. pasipriešinus, t. y. dėl aplinkybės, nepriklausančios nuo paties V. Š. valios, bei tai, kad darant plėšimą jis panaudojo peilį (veiką kvalifikuojantis požymis), kaltinamojo V. Š. padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį.
Sprendžiant dėl kaltinamojo O. B. kaltės padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, konstatuotina, kad šioje dalyje kaltinimas pasitvirtino tik iš dalies.
Pažymėtina, kad išties, byloje visiškai pakanka įrodymų apie tai, jog kaltinamasis O. B., veikdamas kartu su V. Š., pasikėsino plėšimo būdu pagrobti nukentėjusiojo V. M. turtą, t. y. darant šią nusikalstamą veiką bendrininkavo su kaltinamuoju V. Š. Vis tik iš kaltinimo struktūros matyti, kad valstybinis kaltintojas jį, kaip ir V. Š., vertina kaip nusikalstamos veikos vykdytoją, nors pagal bylos aplinkybes, jo veika turėtų būti kvalifikuota kaip padėjėjo (BK 24 straipsnio 6 dalis).
Pagal baudžiamąjį įstatymą (BK 24 straipsnio 1 dalis) bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Jeigu nusikalstamą veiką padaro ne vienas asmuo, pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant ar padarius konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota visų, t. y. ir bendrininkavimo požymių, nustatytų BK 24, 25 straipsniuose, ir bendrai daromos nusikalstamos veikos, numatytos BK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kurį kvalifikuojama vykdytojo veika, požymių visuma. Taigi kiekvieno bendrininkavimo atveju kaip atitinkamų požymių visuma turi būti konstatuota, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius. Būtinas bet kurios bendrininkavimo rūšies ar formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas, todėl kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).
Pirmiau išdėstyti įrodymai, kuriais šiame nuosprendyje buvo grindžiama kaltinamojo V. Š. kaltė, tarp jų ir pačių kaltinamųjų parodymai, vertinant juos visumoje, leidžia spręsti apie kaltinamųjų V. Š. ir O. B. susitarimą padaryti plėšimą. Pažymėtina, kad tiek O. B., tiek V. Š. apklausiami teisme parodė, jog V. Š. einant į parduotuvę paprašė O. B., kad šis surastų nusikalstamos veikos auką, t. y. kad pažiūrėtų, koks asmuo parduotuvėje atsiskaito grynaisiais ir apie tai informuotų kaltinamąjį V. Š. Abu kaltinamieji apklausiami teisme parodė, kad O. B. suprato, kodėl V. Š. to prašo, suprato, kad bus daroma nusikalstama veika. Pats O. B. teigė, kad jis suprato, jog V. Š. atims iš jo nurodytos aukos pinigus ir sutiko surasti nusikaltimo auką. Iš esmės tokius parodymus O. B. davė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodydamas, kad suprato, jog V. Š., ar tai atims, ar tai pavogs nukentėjusiojo piniginę ir parduotuvėje pastebėjęs nukentėjusįjį V. M., apie jį informavo kaltinamąjį V. Š. Taigi, sutikdamas su kaltinamojo V. Š. prašymu surasti nusikalstamos veikos auką ir tai padarydamas, O. B. konkliudentiniais veiksmais išreiškė pritarimą nusikalstamos veikos darymui. Pažymėtina, kad kaltinamojo parodymai, nurodant, jog jis suprato, kad V. Š. „atims“ iš aukos pinigus, vertinant, kad ikiteisminio tyrimo metu jis žodį „atimti“ vartojo alternatyviai su žodžiu pavogs, rodo, kad jo tyčia apėmė ne tik svetimo turto užvaldymą vagystės būdu, bet jam priimtinas buvo ir plėšimo būdas. Taigi byloje teismui nekyla abejonių, kad O. B. ir V. Š. padarytoje veikoje buvo būtinieji bendrininkavimo požymiai – susitarimas ir tyčia daryti plėšimą.
Pažymėtina, kad iš kaltinimo struktūros matyti, jog O. B. kaltinamas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padaręs veikdamas kaip bendrininkas su V. Š. Kaltinamajame akte jo, kaip bendrininko, rūšis nedetalizuota ir susidaro įspūdis, kad jis veikė kaip bendravykdytojas. Vis tik teismo vertinimu, O. B. šią nusikalstamą veiką padarė veikdamas kaip padėjėjas (BK 24 straipsnio 6 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad padėjėjas plėšime smurto nenaudoja ir turto nepagrobia, jis iš viso neatlieka veiksmų, kurie atitinka plėšimo veikos, numatytos BK 180 straipsnyje, požymius. Padėjėjas plėšime atlieka veiksmus, kurie neaprašyti BK 180 straipsnyje ir neatitinka objektyvių plėšimo nusikaltimo sudėties požymių, tačiau jis atlieka veiką, kuri aprašyta BK 24 straipsnio 6 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 409/2005). Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėju laikomas asmuo, padėjęs padaryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Padėjėjas atsako už vykdytojo padarytas veikas, kurias apėmė jo tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Nors padėjėjas nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja arba realizuoja tik iš dalies, bet jo veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jis padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21/2013). Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad BK 180 straipsnyje numatyto plėšimo veika objektyviai pasireiškia fiziniu smurtu, grasinimu tuoj pat jį panaudoti, arba kitokiu atėmimu galimybės nukentėjusiajam priešintis, taip pat turto pagrobimu. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis O. B. nerealizavo nė vieno objektyviojo BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymio, kadangi tiek peilį panaudojo, tiek grasinimą nukentėjusiajam V. M. išsakė kaltinamasis V. Š., kuris, beje, ir pasikėsino pagrobti nukentėjusiojo turtą. Kaltinamasis O. B. nebuvo šalia, kai V. Š. naudojo smurtą peiliu žalodamas nukentėjusįjį ir išsakė grasinimą bei kėsinosi pagrobti svetimą turtą, taigi negalima manyti, kad jis savo buvimu įvykio vietoje sukėlė nukentėjusiajam bauginančią situaciją. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad O. B. stebėjo aplinką, kaip nurodoma kaltinamajame akte. Pats O. B. tai neigė, tvirtindamas, kad šiek tiek palydėjęs nukentėjusįjį, pats grįžo į parduotuvę. Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog O. B. tik palydėjo nukentėjusįjį iki parduotuvės kampo, o pats grįžo į parduotuvę. Tokia jo versija byloje nepaneigta. Dėl šios priežasties iš O. B. pareikšto kaltinimo šalinama aplinkybė, kad jis stebėjo aplinką, kol V. Š. darė nusikalstamą veiką. Tokios aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti O. B. nusikalstamos veikos vykdytoju. Visgi teismas pažymi, kad O. B. padėjo kaltinamajam V. Š. surasti nusikaltimo auką, stebėjo nukentėjusįjį, informavo V. Š. apie tai, kad nukentėjusysis parduotuvėje atsiskaito grynais pinigais. Tokie kaltinamojo O. B. veiksmai pripažintini intelektualine pagalba kaltinamajam V. Š. (patarimu apiplėšti konkretų asmenį) darant šią nusikalstamą veiką, kadangi būtent jo nurodytas asmuo buvo užpultas, t. y. O. B. veikė kaip padėjėjas (BK 24 straipsnio 6 dalis).
Kartu teismas pažymi, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad nusikalstamos veikos vykdytojas V. Š. padarė BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje numatytą kvalifikuotą plėšimą, kadangi nukentėjusįjį pasikėsino apiplėšti panaudodamas peilį. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis O. B. apklausiamas teisme parodė, jog jie su kaltinamuoju V. Š. detaliai neaptarė, kaip pastarasis atims nukentėjusiojo turtą, be to, jis net nežinojo, kad V. Š. turi peilį, o pačios veikos jis tiesiogiai nematė. Tokie kaltinamojo O. B. parodymai byloje nepaneigti. Iš byloje esančio vaizdo įrašo bei jo pagrindu padarytų nuotraukų nematyti, kad V. Š. būdamas prie parduotuvės akivaizdžiai būtų turėjęs peilį. Kaltinamasis V. Š. apklausiamas teisme taip pat parodė, kad jie su O. B. nesitarė, kaip bus daromas plėšimas, be to, jis pats nežino, kodėl išsitraukė peilį, mano, kad tai buvo dėl to, kad buvo stipriai apsvaigęs nuo narkotikų. Pasak V. Š., pasikėsinimo daryti plėšimą objektyviuosius požymius realizavo tik jis vienas, t. y. grasino nukentėjusiajam, peiliu jį sužalojo, bandė pagrobti piniginę. Nukentėjusysis V. M. taip pat parodė, kad įvykio vietoje matė tik vieną asmenį, t. y. V. Š. Remdamasis tokiais įrodymais teismas sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog peilio panaudojimą darant plėšimą apėmė O. B. tyčia. Teismo vertinimu, kaltinamasis V. Š. peilį panaudojo peržengdamas bendrininkų susitarimo ribas. Dėl šios priežasties iš O. B. pateikto kaltinimo šalintinas veiką kvalifikuojantis požymis – peilio panaudojimas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau aptartais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes bei į tai, kad byloje nustatyta, jog O. B. veikė ne kaip nusikalstamos veikos vykdytojas, o kaip padėjėjas, taip pat į tai, kad iš O. B. pareikšto kaltinimo šalinamas veiką kvalifikuojantis požymis – peilio panaudojimas, jo veika perkvalifikuotina iš BK 22 straipsnio 1 dalies ir 180 straipsnio 2 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, kartu darant nuorodą į BK 24 straipsnio 6 dalį.
Pažymėtina, kad O. B. pareikštame kaltinime jo, kaip bendrininko, rūšis nėra nurodoma. Vis tik iš kaltinimo turinio ir teisme nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad O. B. veikė kaip padėjėjas. Pats kaltinamasis O. B. kaltinamajame akte išdėstytus faktinius padėjėjo veiksmus pripažino visiškai, nuo tokio kaltinimo aktyviai gynėsi, dėl jo pasisakė ir kaltinamojo gynėjas, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamojo O. B. veikos perkvalifikavimas, kartu darant nuorodas į BK 24 straipsnio 6 dalį, nepažeidžia jo teisės į gynybą, nevaržo jo galimybės suprasti, kuo yra kaltinamas, todėl, teismo vertinimu, toks kaltinimo tikslinimas nebus esminis proceso teisės pažeidimas.
Dėl V. Š. skirtinos bausmės
BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pažymėtina, kad BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki septynerių metų. Pagal BK 11 straipsnio 5 dalies nuostatas, BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai.
Skirdamas bausmę V. Š. teismas, kaip to reikalauja BK 54 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktai, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją (tiesiogine tyčia padarytas sunkus nusikaltimas, jis nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nusikaltimas padarytas tamsiu paros metu, panaudojant fizinį smurtą, sužalojant peiliu senyvo amžiaus asmenį, kas didina tiek veikos, tiek kaltinamojo pavojingumą). Įvertinami ir savanaudiški kaltinamojo V. Š. padarytos nusikalstamos veikos motyvai (BK 54 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad V. Š., kaip bendrininkas, buvo veikos iniciatorius ir pagrindinis vykdytojas, kuris realizavo dalį esminių objektyviųjų šio nusikaltimo požymių, nors veika ir nutrūko dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jo valios. Pastarasis faktas rodo didelį kaltinamojo pavojingumą. Įvertinama ir kaltinamojo V. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat tai, kad nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Šį faktą pripažino ir pats kaltinamasis V. Š., apklausiamas teisme. Nors valstybinis kaltintojas prašė nustatyti kaltinamojo V. Š. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – savanaudiškas paskatas (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tačiau teismas neturi pagrindo šio fakto pripažinti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi pats BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas yra tik savanaudiškas, todėl analogiškos aplinkybės nustatymas skiriant bausmę reikštų, jog dėl to paties požymio antrą kartą sunkinama kaltinamojo padėtis. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį V. Š. – nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas aštuonis kartus, net keturis kartus už plėšimą, taip pat keletą kartų už kitus turtinius savanaudiškus nusikaltimus, naują nusikaltimą padarė neišnykus teistumui už analogišką veiką ir neilgai trukus po to, kai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, baustas administracine tvarka 24 kartus (2 t., b. l. 33-41), psichiatrinis gydymas netaikytas, 2017 m. rugsėjo 29 d. gauta specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad V. Š. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvę laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (2 t., b. l.70), priklausomybės ligų įskaitoje nuo 2017 m. balandžio 18 d. (2 t., b. l. 69). Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį V. Š. apibūdinančias aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamasis V. Š. itin pavojingas visuomenei, jo priešingas teisei elgesys yra gana sistemingas, susiformavęs tapatus elgesio modelis, pagal kurį jis daro smurtinius ir savanaudiškus nusikaltimus, siekdamas pasipelnyti ir gauti lėšų narkotinėms medžiagoms įsigyti, jis savo elgesio nekeičia, o tam turi įtakos ir faktas, kad jis nuolat vartoja narkotines medžiagas. Šios aplinkybės rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam V. Š. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą griežtą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, kurio dydis nustatytinas viršijantis sankcijoje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį. Teismo vertinimu, būtent tik toks bausmės dydis, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti nustatytus bausmės tikslus.
Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, kaltinamajam V. Š. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BPK 140 straipsnio tvarka V. Š. buvo laikinai sulaikytas 2017 m. gegužės 25 d. (1 t., b. l. 199), suėmimas jam paskirtas nuo 2017 m. gegužės 25 d. iki 2017 m. lapkričio 25 d. (2 t., b. l. 9, 92), todėl šis laikotarpis, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką.
Dėl O. B. skirtinos bausmės
BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas pažymi, kad kaltinamojo O. B. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš BK 22 straipsnio 1 dalies ir 180 straipsnio 2 dalies į BK 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, jam skirtina būtent BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė. BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Pagal BK 11 straipsnio 4 dalies nuostatas, BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai.
Skirdamas bausmę O. B. teismas, kaip to reikalauja BK 54 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktai, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, stadiją (tiesiogine tyčia padarytas apysunkis nusikaltimas, jis nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nusikaltimas padarytas tamsiu paros metu, kas didina kaltinamojo ir jo padarytos veikos pavojingumą). Įvertinami ir savanaudiški kaltinamojo O. B. padarytos nusikalstamos veikos motyvai (BK 54 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Būtent tokius motyvus įvardino ir pats kaltinamasis, duodamas parodymus ir teigdamas, kad tikėjosi, jog V. Š. atėmęs iš nukentėjusiojo pinigus, atiduos jam skolą. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad O. B., kaip bendrininkas, buvo mažiau aktyvus, jo indėlis į veiką apsiribojo tik aukos suradimu ir nurodymu kitam kaltinamajam, t. y. jis iš esmės nerealizavo jokių objektyviųjų padaryto nusikaltimo požymių ir atliko padėjėjo vaidmenį. Įvertinama ir kaltinamojo O. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat tai, kad nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Šį faktą pripažino ir pats kaltinamasis O. B., apklausiamas teisme. Nors valstybinis kaltintojas prašė nustatyti kaltinamojo O. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – savanaudiškas paskatas (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tačiau kaip ir V. Š. atveju, teismas neturi pagrindo šio fakto pripažinti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi pats BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra tik savanaudiškas, todėl analogiškos aplinkybės nustatymas skiriant bausmę reikštų, jog dėl to paties požymio antrą kartą sunkinama kaltinamojo padėtis. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį O. B. – išsituokęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas dešimt kartų, tame tarpe ir už savanaudiškus nusikaltimus, vagystes, administracine tvarka baustas 18 kartų (1 t., b. l. 144-150), psichiatrinis gydymas netaikytas, 2017 m. rugsėjo 29 d. gauta specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad O. B. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvę laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (1 t., b. l. 171), priklausomybės ligų įskaitoje nuo 1997 m. sausio 6 d. (1 t., b. l. 168). Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį O. B. apibūdinančias aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamasis gana pavojingas visuomenei, jo priešingas teisei elgesys yra sistemingas, susiformavęs panašus elgesio modelis, pagal kurį jis daro savanaudiškus nusikaltimus, savo elgesio nekeičia, priešingai, šiuo atveju veikos sunkėja, kadangi jis pakankamai reikšmingai prisidėjo prie smurtinio nusikaltimo padarymo, o tam turi įtakos ir faktas, kad jis nuolat vartoja narkotines medžiagas. Šios aplinkybės rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam O. B. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus ne areštą, o įstatymo sankcijoje numatytą griežtą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, kurio dydis nustatytinas artimas sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui. Būtent tik tokia bausmės rūšis ir dydis, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti nustatytus bausmės tikslus.
Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, kaltinamajam O. B. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Ikiteisminio tyrimo metu O. B. 2017 m. gegužės 24 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 139), kuri paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. BPK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą kitam asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Nagrinėjant šios kategorijos bylas, kiekvienu atveju būtina nustatyti dėl nusikalstamos veikos atsiradusius padarinius bei jų mastą taip pat priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Tai yra deliktinės atsakomybės pagrindas.
Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 582,54 Eur turtinės žalos atlyginimo, kuriame nurodė, jog V. M. dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 582,54 Eur (1 t., b. l. 46-47).
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys pagrįstas pridėtais dokumentais. Byloje nustačius, kad nukentėjusiajam V. M. sužalojimus, dėl kurių jis gydytas, peiliu padarė kaltinamasis V. Š. peržengdamas susitarimo su kitu kaltinamuoju O. B. ribas, konstatuotina, kad šioje dalyje žala susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu būtent su kaltinamojo V. Š. padaryta nusikalstama veika. Todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos suma už nukentėjusiojo gydymą priteistina tik iš kaltinamojo V. Š..
Nukentėjusysis V. M. byloje pareiškė kaltinamiesiems civilinį ieškinį dėl 120 Eur turtinės žalos ir 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei dėl 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nustačius, kad V. Š. ir O. B. kaip bendrininkai, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. M., pasikėsino pagrobti šiam priklausantį turtą, pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas kaltinamieji privalo atlyginti nukentėjusiajam jų veiksmais padarytą turtinę žalą. Teismas pažymi, kad nukentėjusiojo V. M. pareikštas ieškinys dėl 120 Eur turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, jį detalizuoja byloje esančios jo drabužių, už kurių sugadinimą jis prašo priteisti šią sumą, nuotraukos, nurodytos drabužių kainos atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas visiškai. Vis tik sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už šių daiktų sugadinimą, teismas pažymi, kad nustatyta, jog nukentėjusiojo daiktus sugadino tiesiogiai veiką padaręs vykdytojas V. Š. ir jie sugadinti būtent peiliu peržengiant susitarimo su kitu kaltinamuoju O. B. ribas. Dėl šios priežasties šioje dalyje žala susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu būtent su kaltinamojo V. Š. padaryta nusikalstama veika. Todėl nukentėjusiojo prašoma priteisti 120 Eur suma už sugadintą turtą, priteistina tik iš kaltinamojo V. Š.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį, neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Paprastai teismai plėšimo atvejais nustato solidarią bendrininkų civilinę atsakomybę dėl jų bendra nusikalstama veika padarytos žalos. CK 6.6 straipsnio, reglamentuojančio solidariąją skolininkų pareigą, 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Teismo vertinimu, šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad šiuo atveju negali būti taikoma solidarioji atsakomybė ir ji gali būti dali, nepaisant to, kad nagrinėjamu atveju ji kyla iš įstatymo. Pažymėtina, kad šioje byloje nustačius vykdytojo V. Š. ekscesą panaudojant peilį plėšimo metu, t. y. konstatavus, kad kaltinamieji veikė ne bendrininkų grupe, kurioje turi būti nustatomi bent du vykdytojai, o tik kaip paprastieji bendrininkai (vykdytojas ir padėjėjas), yra pagrindas spręsti, kad išsiskyrė neturtinės žalos dydis, nukentėjusiajam priteistinas atskirai iš kiekvieno kaltinamojo. Teismas nagrinėjamoje byloje nustatydamas nukentėjusiajam V. M. iš kaltinamojo V. Š. priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti dydį atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu panaudojant peilį, kad V. Š. objektyvųjį plėšimo požymį – smurto panaudojimą – realizavo vienas, veikdamas kaip vykdytojas, be to, jis ir iniciavo apskritai šios veikos padarymą. Įvertinamos ir kilusios pasekmės – nukentėjusiojo nesunkiai sutrikdyta sveikata, jis jautė didelį skausmą, sutriko jo normalus gyvenimo ritmas, tam tikram laikotarpiui sumažėjo ir nukentėjusiojo bendravimo galimybės, kadangi dėl gydymo jis negalėjo laisvai judėti. Teismo posėdyje V. M. parodė, kad veikos metu matė tik V. Š., kad būtent pastarasis jį sužalojo ir jis iki šiol jaučiasi nesaugiai, į parduotuvę stengiasi eiti kuo mažiau, ir ne tamsiu paros metu, bijo dėl savo sveikatos. Tuo tarpu sprendžiant dėl O. B. veika padarytos neturtinės žalos dydžio teismas įvertina tai, kad jis atliko tik aukos suradimo veiksmus, kas objektyviai nulėmė tai, jog buvo bandoma apiplėšti būtent V. M. Pats O. B. objektyviųjų plėšimo požymių nerealizavo, jo veika apsiribojo padėjėjo vaidmeniu, tačiau bendrame aplinkybių kontekste tai taip pat turi didelę reikšmę tam, kad nukentėjusysis šiuo metu jaučiasi nesaugiai, su baime tamsiu paros metu eina į viešąsias vietas. Nustatant iš kiekvieno kaltinamojo priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į abiejų kaltinamųjų turtinę padėtį, kuri objektyviai nėra gera, jie iš esmės veda asocialų gyvenimo būdą, nedirbantys. Vis tik pažymėtina, kad kaltinamieji iš esmės yra darbingo amžiaus, todėl tikėtina, kad anksčiau ar vėliau turės galimybę atlyginti padarytą neturtinę žalą, todėl jų darbatinė turtinė padėtis nelaikytina pagrindu nukrypti nuo teismų praktikoje už analogiškas nusikalstamas veikas neturtinei žalai atlyginti priteistų sumų dydžio.
Teismo vertinimu manytina, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes ir susiklosčiusią teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, nukentėjusiajam V. M. kaltinamojo V. Š. atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas 2000 Eur, o kaltinamojo O. B. – 500 Eur. Būtent tokia suma labiausiai atitiks sąžiningumo, teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis atitinka ir teismų praktiką bylose dėl plėšimų, kurių metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusio asmens sveikata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-234/2010, 2K-42/2013, 2K-271-303/2016ir kt.), kuriose buvo priteista nuo 4000 iki 10 000 Lt (atitinkamai apytiksliai nuo 1200 iki 3000 Eur) neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusysis V. M. ieškiniu prašė iš kaltinamųjų priteisti ir patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą ruošiant civilinį ieškinį ir konsultaciją – viso 300 Eur (pridedamas pinigų priėmimo kvitas, atstovavimo sutartis, sąskaita (2 t., b. l. 136-138)).
Prašymas tenkintinas.
BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo, išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis V. M. šioje byloje pasinaudojo advokato paslaugomis ir už ieškinio parengimą bei konsultaciją sumokėjo 300 Eur (pridedamas kvitas, serija LAT Nr. 854848), kuriuos prašo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamųjų. Teismas atsižvelgdamas į bylos proceso eigą, advokato veiksmus procese, kaltinamųjų turtinę padėtį (nedirbantys), sprendžia, kad nukentėjusiojo prašymas pripažinti jo sumokėtą 300 Eur sumą advokato pagalbai apmokėti proceso išlaidomis tenkintinas visiškai. Byloje buvo advokato parengtas ieškinys, advokatas dalyvavo teismo posėdyje, teikė konsultaciją. Esant tokioms aplinkybėms teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, sprendžia, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti nėra akivaizdžiai per didelė, todėl ji priteistina visa apimtimi iš kaltinamųjų solidariai.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti sunaikintini:
1. 2017 m. gegužės 30 d. nutarimu vokas su įpakuotu cigarečių pakeliu „N2 Gold“ ir vokas su įpakuotomis 3 vnt cigarečių perduotas saugoti į Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą (Kvitas B serija BBB Nr. LS002448) (1 t., b. l. 14-15).
2. 2017 m. liepos 24 d. nutarimu vokas su įpakuota V. Š. daktiloskopine kortele perduotas saugoti į Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą (kvitas B serija BBB Nr. LS002611) (1 t., b. l. 75-76).
3. 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarimu vokas su įpakuotu peiliu (pateiktu 2017 m. gegužės 22 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu); dėže Nr. 1 su įpakuotu džemperiu, žalios spalvos trumpomis rankovėmis marškinėliais, pilkos spalvos berankoviais marškinėliais, kelnėmis - priklausančiais V. M. (pateiktomis 2017 m. gegužės 22 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu); dėže Nr. 2 su įpakuotu džemperiu, pilkos spalvos trumpomis rankovėmis marškinėliais, kelnėmis – priklausančiais V. Š. (pateiktomis 2017 m. gegužės 22 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu) perduotas saugoti į Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą (kvitas B serija BBB Nr. LS0026711 (1 t., b. l. 79-93).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
V. Š. (V. Š.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. Š. paskirti galutinę bausmę – dvejų metų ir aštuonių mėnesių laivės atėmimo bausmę.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017 m. lapkričio 24 d.
Į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. gegužės 25 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
V. Š. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
O. B. (O. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam trejų metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir O. B. paskirti galutinę bausmę – dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.
O. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Iš V. Š. ir O. B. solidariai priteisti nukentėjusiajam V. M. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Iš O. B. priteisti nukentėjusiajam V. M. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Iš V. Š. priteisti nukentėjusiajam V. M. 120 Eur turtinei žalai ir 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Iš V. Š. priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 582,54 Eur turtinei žalai už nukentėjusiojo V. M. gydymą atlyginti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti daiktus, reikšmingus bylai tirti ir nagrinėti:
1. 2017 m. gegužės 30 d. nutarimu voką su įpakuotu cigarečių pakeliu „N2 Gold“ ir voką su įpakuotomis 3 vnt. cigarečių perduotą saugoti į Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą (Kvitas B serija BBB Nr. LS002448).
2. 2017 m. liepos 24 d. nutarimu voką su įpakuota V. Š. daktiloskopine kortele perduotą saugoti į Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą (kvitas B serija BBB Nr. LS002611).
3. 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarimu voką su įpakuotu peiliu (pateiktu 2017 m. gegužės 22 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu); dėžę Nr. 1 su įpakuotu džemperiu, žalios spalvos trumpomis rankovėmis marškinėliais, pilkos spalvos berankoviais marškinėliais, kelnėmis - priklausančiais V. M. (pateiktomis 2017 m. gegužės 22 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu); dėžę Nr. 2 su įpakuotu džemperiu, pilkos spalvos trumpomis rankovėmis marškinėliais, kelnėmis – priklausančiais V. Š. (pateiktomis 2017 m. gegužės 22 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu) perduotą saugoti į Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą (kvitas B serija BBB Nr. LS0026711.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.