- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-03
- Bylos Nr.
- e2S-1598-577/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12890-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- E. M.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Swedbank“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui E. M. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, dėl išlaikymo vaikams priteisimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, turto bei kreditorinių įsipareigojimų padalijimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“, išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat pagal atsakovo E. M. priešieškinį ieškovei R. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui E. M. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, dėl išlaikymo vaikams priteisimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, turto bei kreditorinių įsipareigojimų padalijimo, taip pat pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi iš dalies patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iš atsakovo E. M. priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. V. M. ir G. M. po 150 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. 2019 m. vasario 5 d. nutartimi nutarta panaikinti teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi iš atsakovo priteistą laikiną išlaikymą ir priteisti iš ieškovės laikiną išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam nepilnamečiui vaikui, nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki teismo sprendimo dienos, atsakovą paskiriant vaikų išlaikymui skirtinų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. 2019 m. kovo 20 d. nutartimi teismas iš dalies patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir nutarė priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui G. M. po 150 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2019 m. vasario 1 d. iki teismo sprendimo dienos, ieškovę paskiriant vaiko išlaikymui skirtinų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi panaikino 2019 m. vasario 5 d. nutarties dalį dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir grąžino klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kitą nutarties dalį paliko nepakeistą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi nustatė nepilnamečio vaiko G. M. laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove R. M., o nepilnamečio vaiko V. V. M. laikinąją gyvenamąją vietą nustatė su atsakovu E. M. iki kol bus priimtas teismo sprendimas. 2019 m. gruodžio 31 d. nutartimi teismas panaikino 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi nustatytą nepilnamečio vaiko G. M. laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove ir nustatė šio nepilnamečio vaiko laikinąją gyvenamąją vietą su atsakovu E. M. iki kol bus priimtas teismo sprendimas, panaikino 2019 m. kovo 20 d. nutartimi iš atsakovo priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui G. M. ir paliko galioti 2019 m. vasario 5 d. nutartimi iš ieškovės R. M. priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. V. M. ir G. M. po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. gruodžio 5 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, atsakovą paskiriant vaikų išlaikymui skirtinų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.
Šalies argumentai
3. 2021 m. kovo 18 d. ieškovė pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašė skubos tvarka pakeisti 2019 m. gruodžio 31 d. nutartimi nustatytas laikinąsias apsaugos priemones ir: 1) nustatyti laikinąją nepilnamečio vaiko G. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su vaiko motina ieškove R. M.; 2) priteisti iš atsakovo E. M. nepilnamečio vaiko G. M. išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, paskiriant ieškovę vaiko išlaikymui skirtinų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Nurodė, jog atsakovo namuose sūnus jaučia nuolatinę įtampą ir stresą, vaiką nuolatos yra užgalioja tėvas, kiti šalių vaikai, prieš sūnų G. yra naudojamas psichologinis ir fizinis smurtas. Dėl itin sunkios emocinės būklės ir patiriamo nuolatinių emocinių išgyvenimų itin pablogėjo sūnaus G. ugdymo proceso rezultatai. 2021 m. kovo 15 d. vakare, apie 22 val., šalių nepilnametis sūnus G. sukonfliktavo su tėvu E. M. dėl mokymosi rezultatų ir mobiliojo telefono naudojimo; G. apie 23 val. pabėgo iš gyvenamosios vietos ir nusprendė eiti pėsčiomis pas mamą; apie 23.30-23.45 val. Eišiškių plente (ant tilto) G. sustabdė policijos pareigūnai, kurie atvežė vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą. G. M. gyvendamas su atsakovu ir savo broliais bei seserimi jaučiasi nesaugiai, patiria psichologinį spaudimą ne tik iš savo tėvo, tačiau ir iš brolių bei sesers, kurie vaiką terorizuoja. Dėl šios priežasties yra būtina atsižvelgti į nepilnamečio vaiko objektyvius poreikius - emociškai ramios ir stabilios aplinkos užtikrinimą, kas šiuo atveju gali būti įgyvendinama nustačius nepilnamečio vaiko G. laikinąją gyvenamąją vietą su vaiko motina. Tokiu atveju atsakovui tenka pareiga teikti nepilnamečio vaiko poreikius atitinkantį materialinį išlaikymą.
Atsiliepimas
4. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad sūnus G. M., gyvendamas su atsakovu namuose, nei iš atsakovo, nei iš brolių ir sesers nepatyrė jokio smurto. Mano, kad ieškovė siekia finansinės naudos, bandydama išvengti mokėjimų mažamečių išlaikymui ir net taip neprisidėti prie vaikų auginimo, ugdymo ir auklėjimo.
5. Išvadą byloje teikianti institucija -Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) 2021 m. balandžio 7 d. išvadoje Nr. 1SD-3506 nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad tiek pas motiną, tiek pas tėvą G. sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, į tai, kad berniukas dažnai keičia nuomonę, nėra stabilus (tai jis nori gyventi su tėvu, tai su mama arba negali pasirinkti, su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi, pabėga tai pas mamą, tai pas tėvą, susipyksta tai su mama, tai su tėvu, nors pastaruoju metu ilgesnį laiką gyveno su tėvu), į tai, kad nuolatinis gyvenamosios vietos keitimas nesuteikia vaikui stabilumo, be to, byloje paskirta nepilnamečio ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizė, Tarnyba manytų, kad tikslinga sulaukti ekspertizės išvadų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi ieškovės R. M. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino.
7. Teismas, įvertinęs ieškovės ir atsakovo pateiktus dokumentus, sprendė, kad ieškovė nepagrindė, kad atsakovas prieš nepilnametį vaiką G. M. naudoja psichologinį ar fizinį smurtą; pažymėjo, jog nenustatyta, kad atsakovo gyvenamojoje vietoje G. M. yra nesaugu ar nesudarytos tinkamos sąlygos gyventi. Iš Tarnybos pateiktos išvados nustatyta, kad G. jau ne pirmą kartą susipyksta tiek su tėvu, tiek su motina; vaiko teisių apsaugos specialistams kaip priežastį, kodėl šiuo metu nori gyventi su mama, vaikas nurodė, kad susipyko su tėvu dėl mokslų, jog apie jo pažymius kalbėjo prie kitų vaikų, be to tėvas atima mobilųjį telefoną ir grasina jo neatiduoti. Tokios priežastys, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, kad prieš nepilnametį vaiko buvo smurtaujama psichologiškai ar fiziškai. Teismo nuomone, šiuo metu nepilnamečio vaiko geriausius interesus užtikrina stabilumo, tai yra vienos gyvenamosios vietos buvimas, ir kol byloje nėra išanalizuoti visi duomenys iš esmės, negauta ekspertų išvada, geriausi vaiko interesai bus užtikrinti nepakeitus nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos. Teismas ieškovės prašymą atmetė kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Ieškovė R. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartį ir spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo iš esmės; skubos tvarka pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutartimi
civilinėje byloje e2-611-897/2019 (dabartinis civilinės bylos Nr. e2-85-897/2021) nustatytas laikinąsias apsaugos priemones ir taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti laikinąją nepilnamečio vaiko G. M. gyvenamąją vietą su vaiko motina ieškove R. M., 2) priteisti iš atsakovo E. M. nepilnamečio vaiko G. M. išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, paskiriant ieškovę vaiko išlaikymui skirtinų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisto laikino išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas prioritetu laikė stabilios nepilnamečio vaiko gyvenamosios aplinkos užtikrinimą, tačiau visiškai ignoravo faktą, jog vaiko psichologinei būklei ši vieta yra itin žalinga. Aplinkybė, jog berniukas nuolatos lanko psichologo konsultacijas ir jam yra reikalinga ypatingai emociškai rami aplinka, kuri šiuo metu gali būti užtikrinama tik vaikui gyvenant su motina ir gaunant jos individualų dėmesį, pirmosios instancijos teismo laikė teisiškai nereikšminga.
8.2. Įtemptą situaciją atsakovo namuose bei nepilnamečio vaiko G. patiriama emocinį stresą ir nuolatinius išgyvenimus, ieškovė įrodinėjo pateikdama 2021 m. kovo 15 d. – 2021 m. kovo 16 d. nakties įvykių chronologinę seką, kuri papildyta 13 metų šalių sūnaus G. pateiktomis faktinėmis aplinkybėmis. Apie tai, jog prieš nepilnametį vaiką buvo psichologiškai ir fiziškai smurtaujama patvirtinama paties šalių pilnamečio sūnaus E. M. pateiktame 2021 m. kovo 29 d. rašytiniame pareiškime. Teismas neįvertino 2021 m. kovo 14 d. G. motinai rašytų trumpųjų SMS žinučių, kartu su 2021 m. balandžio 2 d. atsakovo atsiliepimu pateiktų 2021 m. kovo 19, 20, 21 d. atsakovo susirašinėjimo su sūnumi G. Atsakovas SMS žinutėmis bandė kompromituoti sūnų, siekė gauti jam palankius atsakymus. Pasak apeliantės, vaikui nepritarus tėvo išsakytai nuomonei ar išreiškus kitokią poziciją, atsakovas spaudžia vaiką, jog šis elgtųsi ar sakytų tai, ką pageidauja išgirsti tėvas; teigia, jog būtent šią savybę atsakovas iki šios dienos naudoja vaikų auklėjime.
Atsiliepimas
8.3. Iš su atsakovo atsiliepimu pateiktų šalių pilnamečių vaikų paaiškinimų matyti, kad atsakovo iniciatyva vaikai yra įtraukti į tėvų ginčą ir yra šališki. Tai, apeliantės nuomone, papildomai pagrindžia aplinkybę, jog nepilnametis vaikas G. M., kuris atsakovui nuolatos sistemingai išreiškia savo valią gyventi su motina, iš kartu gyvenančių brolių ir sesers bei vaiko tėvo patiria pastovius užgauliojimus bei psichologinį terorą. Šias aplinkybes vaikas minėjo motinai, patvirtino ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistės vizito metu.
8.4. Teismas nelaikė teisiškai reikšmingais pateiktų įrodymų, jog nepilnamečio vaiko G. psichologinės būsenos pablogėjimą patvirtina ir itin suprastėję mokymosi rezultatai. Sūnus G. ne kartą teigė ieškovei jaučiantis nerimą, bijantis tėčio prašyti pagalbos ugdymo procese. Nuo 2021 m. kovo 16 d., kuomet sūnus G. apsigyveno su motina, jo psichologinė būklė pastebimai pagerėjo; vaiko ugdymo rezultatai sparčiai taisosi.
8.5. Teismas neatsižvelgė į susiklosčiusią faktinę situaciją ir tai, jog nepilnamečiui vaikui G. M. šiuo metu yra būtina individuali priežiūra, rami emocinė aplinka ir tėvų aktyvios pastangos, jog itin sudėtingu paauglystės laikotarpiu vaikui būtų suteikiamos pačios tinkamiausios sąlygos psichiškai ir fiziškai vystytis, kurias šiuo metu gali suteikti tik vaiko motina. Teismas netinkamai įvertino tai, jog pats sūnus G. išreiškė norą gyventi su vaiko motina, kas pagrindžia faktą, jog vaikas jaučiasi saugus ir laimingas gyvendamas su ieškove. Teismo nutartis prieštarauja prioritetinių nepilnamečio vaiko teisių apsaugai bei vaiko išreikštai nuomonei. Apeliantės teigimu, būtina atsižvelgti į susiklosčiusią situaciją ir teisiškai įtvirtinti vaiko laikinosios gyvenamosios vietos pasikeitimą.
8.6. Atsakovas suklaidino teismą ir pateikė tikrovės neatitinkančias, melagingas ir ieškovę skaudinančias aplinkybes, tą pačią informaciją pateikė ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistės vizito metu. Priešingai nei teigiama atsakovo atsiliepime, 2019 m. pavasarį G. tris mėnesius gyveno su ieškove. Pagrindinė problema buvo abiejų šalių nepilnamečių vaikų G. M. ir V. V. M. tarpusavio bendravimas. Pažymi, jog ieškovė deda maksimalias pastangas, kad visi vaikai puikiai sutartų. Vaikų tarpusavio elgesys ir bendravimas kardinaliai pasikeičia jiems grįžus į tėvo gyvenamąją vietą, kuomet vaikai pradeda vienas kita užgaulioti, tarpusavyje konkuruoti ir nuolat pyktis. Šiuo metu ieškovė užtikrina sistemingą psichologų konsultacijų lankymą, po kurių vaiko psichologinė būsena nuolat gerėja. Pažymi, jog sūnus G. jau seniai kalbėjo apie tai, jog nori gyvent su motina. Iš faktinių bylos duomenų akivaizdu, jog G. konfliktas su E. įvyko dėl mokymosi, bet pabėgimo priežastis gilesnė – sūnus tiesiog nebegalėjo išbūti aplinkoje, kurioje jis pastoviai žeminamas, pravardžiuojamas, atiminėjami jo asmeniniai daiktai.
9. Atsakovas E. M. atsiliepime nurodė visiškai sutinkantis su apylinkės teismo sprendimu, nes jis paliktų ramią, aiškią ir sūnui G. įprastą (nors ir nekomfortišką) gyvenimo aplinką, kuri supo jį dvejus metus. Pažymėjo, kad sūnui reikia skirti labai daug laiko, pastangų ir kantrybės, nes jis bando išvengti pareigos mokytis ir dalyvauti buities veikloje. Pasak atsakovo, sūnus V. V. du savaitgalius buvo ieškovės namuose; jo žodžiais, G. visas dienas prabuvo savo kambaryje, su telefonu, išeidavo tik pavalgyti ir į tualetą; su mama kalba taip pat grubiai. Ugdymo proceso lankomumas ir pažangumas taip pat smunka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Tiek ieškovė su atskiruoju skundu, tiek atsakovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė papildomus įrodymus, t. y. elektroninio dienyno išrašus, kuriais grindžiamos aplinkybės apie sūnaus G. M. mokyklos lankomumo bei mokymosi rezultatus.
12. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiais įrodymais šalys grindžia savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus apie vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo įtaką ugdymo proceso rezultatams, dokumentų turinys šalims žinomas, t. y. naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, šiuos įrodymus priima.
Dėl atskirojo skundo esmės
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių (laikinos vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo) pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečių vaikų asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų, sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, jo išlaikymas ir kt.
16. Teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita (CPK 148 straipsnio 1 dalis).
17. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje 2019 m. gruodžio 31 d. nutartimi nepilnamečio vaiko G. M. laikinoji gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu E. M. iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinos šio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (nustatant vaiko gyvenamąją vietą su motina, t. y. ieškove) bei išlaikymo priteisimo. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriame teigia, kad teismas, prioritetu laikė stabilios nepilnamečio vaiko gyvenamosios aplinkos užtikrinimą, tačiau visiškai ignoravo faktą, jog vaiko psichologinei būklei ši vieta yra itin žalinga. Tokius teiginius apeliantė grindžia faktinėmis aplinkybėmis apie 2021 m. kovo 15 d. – 2021 m. kovo 16 d. įvykį, kuomet po konflikto su tėvu ir broliu sūnus G. nakties metu išėjo iš namų ir pėsčiomis ėjo pas motiną, taip pat paties nepilnamečio vaiko paaiškinimais ir jo išsakytu noru gyventi su mama.
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pažymėjo, kad keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją u kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.
19. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, įstatyme nenustatyta, tačiau vystoma kasacinio teismo praktikoje pateikiant to pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.
20. Nagrinėjamu atveju, pažymėtina, kad apeliantė, atskirajame skunde nurodydama jos nuomone reikšmingas faktines aplinkybes, iš esmės neatsižvelgė į skundžiamos nutarties turinį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino Tarnybos pateiktos išvados duomenis, kad G. jau ne pirmą kartą susipyksta tiek su tėvu, tiek su motina. Nagrinėjant bylą vaiko gyvenamoji vieta taip pat kito. Reikšminga tai, kad sprendžiamas klausimas tik dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas. Šalių nepilnamečio sūnaus G. nuomonė bus įvertinta išnagrinėjus bylą iš esmės, todėl tai, jog pirmosios instancijos teismas nesuteikė jai prioriteto (ypač atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes) spręsdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį.
21. Vaiko nuomonė, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi, yra svarbus kriterijus, tačiau ji vertinama atsižvelgiant į visus byloje surinktus įrodymus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vaiko nuomonė nėra visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
22. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamos nutarties išvadoms dėl nepilnamečio vaiko G. nurodytų priežasčių, dėl kurių jis nori gyventi su mama, vertinimo. Atsižvelgiant į vaiko buvimo pas mamą trukmę, spręsti apie šios aplinkybės vienokią ar kitokią įtaką vaiko psichologinei būsenai, nėra pagrindo. Pateikti išrašai iš elektroninio dienyno, t. y. pavieniai įvertinimai, taip pat savaime nereiškia, kad juos lėmė būtent G. M. persikėlimas gyventi pas mamą, juolab, kaip minėta, jie galėtų būti vertinami tik per ilgesnį laikotarpį. Apeliantė nurodo, kad ženkliai pablogėję vaiko ugdymo proceso rezultatai įrodo vaiko emocinės būklės pablogėjimą, emocinio palaikymo ir tėviškos priežiūros stoką, tačiau objektyvūs duomenys, kad ieškovės nurodomą vaiko emocinės būklės pablogėjimą bei mokymosi rezultatus lėmė atsakovo elgesys, nenurodyti ir nepateikti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog abiejų tėvų pareigos vaikui yra lygios. Ieškovė neatskleidė, kokios priežastys kliudo(ė) jai rūpintis vaiko mokymusi, kuomet vaikas gyveno su atsakovu (pavyzdžiui kreiptis į matematikos mokytoją dėl pagalbos, kas nurodoma atskirojo skundo 13 punkte).
23. Atskirojo skundo teiginiai, kad teismas rėmėsi atsakovo pateiktomis tikrovės neatitinkančiomis ir faktinę situaciją iškreipiančiomis aplinkybėmis, pilnamečių vaikų rašytiniais pareiškimais atmestini kaip nepagrįsti. Iš skundžiamos nutarties turinio akivaizdu, kad teismas vertino tiek ieškovės, tiek atsakovo pateiktus dokumentus, Tarnybos išvadą bei joje atsispindinčią nepilnamečio G. poziciją. Taigi, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į reikšmingus šiam klausimui išnagrinėti bylos duomenis, tinkamai juos įvertino, todėl skundžiamą nutartį pripažinti neteisėta ar nepagrįsta nėra pagrindo.
24. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.