- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-10-31
- Bylos Nr.
- e1-2891-486/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Kaltinamasis
- I. K.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro Kristinos Saidytės - Matijošienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , dirba UAB(duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. K. 2022 m. rugpjūčio 10 d., apie 04.55 val., (duomenys neskelbtini),(duomenys neskelbtini). g., ties pastatu Nr.(duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems, vairavo automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,81 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais I. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo I. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis I. K.parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 09 d. vakare, apie 18-19 val., jis išėjo iš parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), parduotuvėje pirko alkoholį, ėjo į (duomenys neskelbtini). gatvėje esantį miškelį, miškelyje norėjo nupirktą alkoholį išgerti. Prie miškelio sutiko du vyrus, jų jokių duomenų nežino, juos matė iš viso antrą kartą. Su vyrais kartu nuėjo į minėtą miškelį, kur vartojo alkoholį. Jis išgėrė butelį 0,5 l talpos degtinės. Apie 24 val. jis susiruošė eiti namo, adresu (duomenys neskelbtini)einant pasidarė bloga, todėl nusprendė nueiti į savo automobilį, stovėjusį (duomenys neskelbtini) namo kieme (duomenys neskelbtini). Kai priėjo prie savo automobilio, įlipo į automobilį pro galines dureles ir galinėje sėdynėje užmigo. Pamena, kad pabudo nuo smūgio, pabudo jis automobilio galinėje sėdynėje, pamatė, kad vairuotojo durelės praviros, pagalvojo, kad jo automobilį apvogė, todėl išlipo ir persėdo į vairuotojo vietą, patikrino ar visi daiktai ir dokumentai vietoje, viskas buvo tvarkoje. Po to lyg tai vėl buvo užsnūdęs. Jį lyg tai pažadino policijos pareigūnai. Jis 2022-08-10 d. ryte nevairavo automobilio „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kokiu būdu jo automobilis atsitrenkė į kitus automobilius, jis paaiškinti negali. Papildomos apklausos metu nurodo, kad pilnai prisipažįsta 2022-08-11, apie 04.55 val., neblaivus vairavo jam priklausantį automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir dėl to šiuo metu labai gailisi. Ateityje daugiau taip nesielgs. Sutinka, kad tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu. Jis nuo (duomenys neskelbtini) dirba UAB (duomenys neskelbtini), anksčiau dirbo kitoje darbovietėje, pajamų turės ir sutinka, kad jam būtų skirta bauda, kurią sumokės.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. M.parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugpjūčio 10 d., apie 04.50 val. buvo namuose. Pro atidarytą langą išgirdo triukšmą, stiprų smūgį, po ko panašų garsą į ratų cypimą. Pažiūrėjęs pro langą, kiemo rytinę pusę, pastebėjo, kaip į kieme stovinčius automobilius, tarp jų ir į jo automobilį, atsitrenkė automobilis „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš minėto „Citroen“ automobilio niekas neišlipo. Kol išėjo iš buto ir nusileido į lauką užtruko maždaug apie 5-10 minučių. Išėjęs į lauką ir priėjęs prie automobilių pastebėjo, kaip eismo įvykio kaltininkas, tai yra automobilio „Citroen“ vairuotojas, atsigulęs miegojo galinėje automobilio keleivio vietoje, automobilis buvo neužvestas, raktų spynelėje nepastebėjo. Daugiau asmenų automobilyje nebuvo. Iškart paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį. Kol laukė pareigūnų iš minėto automobilio „Citroen“ vyriškis neišlipo, jis su juo asmeniškai nebendravo ir jo nepažįsta. Pasakyti ar asmuo galėjo būti neblaivus jis negali. Kieme daugiau asmenų nebuvo.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. J.parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 10 d., 4.50 val., jai bemiegant išgirdo čiuožimo, stabdymo ir trenksmo stiprų garsą, po ko pabudo ir priėjo prie atidaryto lango pasižiūrėti, kas įvyko namo kieme. Pažvelgusi pamatė tamsios spalvos automobilį, kurio modelio nežino ir nurodyti negali. Minėtas automobilis buvo įsirėžęs į kito automobilio galą, dėl ko išstūmė jį iš parkavimo vietos, po ko išstumtas automobilis trenkėsi į dar kitą taip pat stovintį parkavimo vietoje automobilį. Matė, kaip iš tamsios spalvos automobilio vairuotojo pusės išlipo vaikinas, kuris svirduliuodamas išėjo tarsi eitų į namus. Daugiau aikštelėje jokių asmenų nebuvo. Jai stebint automobilį, iš jo daugiau asmenų neišlipo. Ji dar iš pradžių pamanė, kad galimai jis eina kviesti policijos, bet po akimirkos tas pats vaikinas svirduliuodamas parėjo atgal link minėto tamsios spalvos automobilio ir įsėdo į dešinės pusės galinę keleivio vietą. Minėtam vaikinui pareinant, 4.53 val. laiku, ji nutarė nufilmuoti jį, nes buvo akivaizdu, jog jis yra neblaivus. Kai jis įsėdo į automobilį, ji jo daugiau nefilmavo, tik darė dar nuotraukų, o netrukus atvykus policijos pareigūnams, ji daugiau įvykio nestebėjo, nuėjo ilsėtis. E. J. elektroniniu paštu prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė įvykio nuotraukas ir vaizdo įrašą.
? Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. K.parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 10 d., apie 5.00 val., gavo pranešimą, kad kieme, adresu (duomenys neskelbtini), galimai neblaivus vairuotojas apdaužė kieme stovinčius automobilius. Atvykus į įvykio vietą, pamatė stovintį automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo atsitrenkęs į keturis automobilius. Įvykio vietoje minėtas automobilis buvo įspaustas šonais į du automobilius ir priekiu atsitrenkęs į dar du automobilius. Apžiūrėjus automobilį, ant galinės automobilio sėdinės rado miegantį jaunuolį. Jį pažadinus, buvo nustatyta, jog jaunuolis visiškai girtas, iš pradžių nepavyko su juo susikalbėti. Tuo metu kieme buvo atėjęs vienas iš apgadintų automobilių savininku, t. y. A. M. Vyras jiems nurodė, jog būdamas namuose, išgirdo padangų cypimą ir atsitrenkimo garsus, po ko pažvelgė pro langą į kiemą ir pamatė, kad yra apgadinti penki automobiliai, vienas iš jų jo. Vyras apie įvykį bendruoju pagalbos telefonu 112 pranešė policijai ir atėjęs į kiemą laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Tuo metu automobilyje „Citroen“ ant galinės automobilio sėdinės buvo tas pats jaunuolis, kitų asmenų nebuvo. Išsitraukus „Citroen“ vairuotoją iš automobilio ir pasodinus į tarnybinį automobilį, šis kažkiek atsigavo ir nurodė savo duomenis. Buvo nustatyta, kad tai yra I. K., jis ir buvo automobilio savininkas. Patikrinus vyro blaivumą, jam pirmu pūtimu buvo nustatytas 1,82 promilių girtumas, o antru 1,81 promilių girtumas. Paklaustas, kas nutiko, vyras iš pradžių nurodė nieko neatsimenantis, tačiau vėliau jaunuolis pilnai prisipažino vairavęs neblaivus automobilį ir apgadinęs kitus kieme buvusius automobilius. Kiek pamena, jis nurodė, jog norėjo automobilį pervaryti į kitą kiemą, arčiau savo gyvenamosios vietos daugiabučio.
Apžiūrėjus vaizdo įrašą, kurį prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė liudytoja E. J. nustatyta, kad apžiūrimas vienas vaizdo įrašo fragmentas, kuris yra 22 sekundžių trukmės. Vaizdo įrašo fragmentas spalvotas, neblogos kokybės, su garsu. Vaizdo įrašo fragmentas darytas tamsiu paros laiku, filmuojant iš viršaus. Vaizdo įrašo fragmente užfiksuota, kaip daugiabučio kiemu, kuriame tuo metu yra daug skirtingų modelių bei spalvų gyventojų skirtingomis kryptimis pastatytų automobilių, kelio važiuojamąja dalimi svirduliuodamas į abi puses eina jauno amžiaus vyras, mūvintis tamsios spalvos šortus, vilkintis šviesios spalvos džemperį su gobtuvu, avintis juodos spalvos avalynę. Pastarasis eidamas pro baltos spalvos mikroautobuso priekį (valstybinio numerio nesimato), kurio galinė dalis liečiasi su kito mikroautobuso dešinės pusės galine dalimi, svirduliuodamas nueina iki pilkos spalvos keleivinio automobilio, kuris tuo metu yra priekiu atsitrenkęs mikroautobusų galines dalis arba į vieną iš jų, tiksliai nesimato, ir dešine ranka atsidaręs keleivinio automobilio dešinės pusės galines dureles, sėda į automobilį. Apžiūrimame vaizdo įrašo fragmente užfiksuota, kad be aprašyto jauno amžiaus vyro kieme daugiau žmonių nėra. Vyrui sėdant į automobilį, vaizdo įrašo fragmentas pasibaigia.
Apžiūrėjus garso įrašą, gautą iš Bendrojo pagalbos centro, matyti, kad jame užfiksuotas A. M. skambutis apie tai, kad prieš 5 minutes buvo apgadintas kieme stovėjęs automobilis „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įtaria, kad kliudė automobilis „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Visi vietoje. Laukia.
Neblaivumo nustatymo akte pažymima, kad 2022 m. rugpjūčio 10 d., 05 val. 11 min., I. K. buvo nustatytas 1,82 promilių neblaivumas. Pakartotinai tikrinant 05 val. 34 min., I. K. buvo nustatytas 1.81 promilių girtumas.??
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad I. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Pažymėtina, jog pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kaltinamasis I. K. savo kaltę pripažino, jo kaltę taip pat įrodo liudytojų parodymai, kita bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad jis vairavo būdamas neblaivus kai jo iškvėptame ore buvo 1,81 promilių etilo alkoholio koncentracija. Jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal 281¹ straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo I. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaltinamojo I. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas I. K. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, padarė eismo įvykį, apgadino kitus automobilius. Transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia realų pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį, kad jis praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre, byloje valstybinis kaltintojas nepateikė.
Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. I. K. sutinka su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokurorės siūloma bausme. Teismo manymu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis praeityje neteistas, jauno amžiaus, todėl yra pagrindas neženkliai sumažinti prašomos baudos dydį. Atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą, leistina jam baudą sumokėti per 24 mėnesių laikotarpį.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, neženkliai didesnę už minimumą. Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis I. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemonę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis vairavo transporto priemonę miesto teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, anksti ryte, sukėlė eismo įvykį, apdaužė automobilius. Šie kaltinamojo veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui galimybę toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kurio terminas nustatytinas lygus sankcijos vidurkiui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Šiuo atveju neegzistuoja išimtinių aplinkybių leidžiančių skirti trumpesnį nei įstatymas numato teisių atėmimo terminą.
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra I. K., teismas neturi jokio teisinio pagrindo nekonfiskuoti jo automobilio. Teismas pažymi, kad baudžiamojo poveikio priemonės sukeliami tam tikri suvaržymai ir nepatogumai nuteistam asmeniui nereiškia, kad tokios poveikio priemonės paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams. Taigi atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis I. K. inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį, kuris nuosavybės teise jam ir priklauso, nėra paslėptas ar kitaip sunaikintas, (kas leistų taikyti BK 72 straipsnio 5 dalį), automobilį naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui bei valstybės ir visuomenės interesus iškeliant aukščiau už kaltininko interesus, transporto priemonė konfiskuotina BK 72 straipsnio pagrindu.
Paskirtos kardomosios priemonės - specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintinos. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimas perduotina VĮ „Regitra“.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas nepakeistas iki automobilio konfiskavimo įvykdymo, o tuomet panaikintinas.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: DVD-R laikmeną su vaizdo įrašais ir garso įrašu, teismo baudžiamajam įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
I. K., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 60 MGL, 3000 (trijų tūkstančių) eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti I. K. galutinę bausmę - 40 MGL, 2000 (dviejų tūkstančių) eurų dydžio baudą.
Įpareigoti paskirtą baudą sumokėti per 20 (dvidešimt) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą, adresu Laisvės pr. 79A, Vilnius.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2, 3 dalimis ir 68 straipsniu, paskirti I. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 11 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, konfiskuoti I. K. priklausantį automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip uždraustos veikos priemonę.
Paskirtas kardomąsias priemones - specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, palikti nepakeistas iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus I. K. vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą iki automobilio konfiskavimo įvykdymo, o tuomet panaikinti.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: DVD-R laikmeną su vaizdo įrašais ir garso įrašu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti šioje baudžiamojoje byloje.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.