Kauno apygardos teismo nutartis

2014-01-21 · Civilinė byla Nr. 2S-173-555/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-21
Bylos Nr.
2S-173-555/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Pareiškėjas
A. K., R. K., P. T.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 118.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-173-555/2014;Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00363-2013-9;
Pirmosios instancijos teismo teisėja: Silvana Girdenienė;(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 118.3, 122.3
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. K., R. K. ir P. T. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-562-547/2013 pagal pareiškėjų A. K., R. K. ir P. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

pareiškėjai, siekdami atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) P. T. iki 1940 m. nacionalizacijos Alytaus apskrities Varėnos savivaldybės Varėnos seniūnijoje Senosios Varėnos kaime nuosavybės teise valdė 12 ha žemės; 2) P. T. iki 1940 m. nacionalizacijos Alytaus apskrities Varėnos savivaldybės Varėnos seniūnijoje Senosios Varėnos kaime nuosavybės teise valdė 11 ha žemės. Pareiškėjai taip pat prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (3) Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2013 m. sausio 9 d. pažymoje Nr. R-64, Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2013 m. sausio 9 d. pažymoje Nr. R-4-65, Alytaus apskrities archyvo 2013 m. sausio 23 d. pažymėjime Nr. (7.11)A-72 minima T. P. ir Varėnos valsčiaus Varėnos miestelio ganyklų pašaliniams gyventojams likvidavimo bylos 1939 m. spalio 23 d. protokole įrašyta T. T. yra tas pats asmuo T. P.. Pareiškėjai prašė (4) atnaujinti terminą nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 8 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė.

Teismas nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyrius, įvertinęs turimus dokumentus, priėmė sprendimus, jog Nacionalinės žemės tarnybos skyriuje esančių dokumentų pakanka nuosavybės teisei atkurti. Todėl 2002 m. gegužės 24 d. buvo priimtas Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimas Nr. 38-14020, kuriuo J. S. buvo atkurta nuosavybės teisė į 0,30 ha buvusio savininko P. ir A. T. bei T. T. nuosavybės teise valdytos žemės (b. l. 20); Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM 2011 m. rugsėjo 7 d. priėmė sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje Nr. 3S-371 P. T. į buvusių savininkų P. ir A. T. bei T. T. nuosavybės teise valdytos žemės dalį 12 ha (b. l. 21); Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM 2011 m. rugsėjo 7 d. priėmė sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje Nr. 3S-369 E. K. į buvusių savininkų P. ir A. T. bei T. T. nuosavybės teise valdytos žemės dalį 7,70 ha (b. l. 22); Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM 2011 m. rugsėjo 7 d. priėmė sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje Nr. 3S-370 A. K. į buvusių savininkų P. ir A. T. bei T. T. nuosavybės teise valdytos žemės dalį 4 ha (b. l. 23). Atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra užbaigtas, kadangi yra priimti sprendimai, kurie šiuo metu, nors ir ginčijami teisme, tačiau dėl jų teisėtumo dar nėra pasisakyta ir nėra priimtas sprendimas, teismas vertino, kad negali spręsti juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes toks teismo sprendimas nesukels pareiškėjams teisinių pasekmių. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarime Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę, turinčių faktų nustatymo teismų praktikoje 1.3 punkte nurodoma, kad jei pareiškėjo prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtina įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas reikiamos galios dokumentas, teismas atsisako priimti pareiškimą, kaip nenagrinėtiną teisme, o jeigu jis priimtas – bylą nutraukia (CPK 293 str.1p.). Teismas nurodė, kad tik išnagrinėjus bylą Kauno apygardos administraciniame teisme ir įsiteisėjus sprendimui bus aišku, ar pareiškėjams reikalinga kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. O jeigu pareiškėjo pareiškimas Kauno apygardos administraciniame teisme būtų atmestas, tai pareiškėjams šioje byloje nereikėtų atlikti jokių papildomų veiksmų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde nurodė, kad būtinumas kreiptis į teismą iškilo tada, kai gavo Kauno apygardos administracinio teismo pranešimą apie priimtą nagrinėjimui Kauno apygardos prokurorės prašymą (administracinė byla Nr. 1898-423/2013) dėl administracinių aktų panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais (b. 1. 24-33). Pagrindas perduoti klausimą spręsti Kauno apygardos prokurorui buvo tai, kad nuosavybės teisės buvo atkurtos pažeidžiant imperatyvias teisės normas. Tai pasireiškė tuo, kad pagal E. K., mirusios 2011 m. kovo 8 d. (2011-03-09 Mirties liudijimas AA Nr. 583392), prašymą buvo atkurtos nuosavybės teisės ne tik į P. T., bet ir į kitų buvusių savininkų (bendraturčių) A. T. ir T. T. turėtą žemę Senosios Varėnos kaime, Varėnos rajone. Suinteresuotam asmeniui nepavykus nustatyti, kokiais giminystės ryšiais yra susiję bendraturčiai P. T. ir A. T. bei T. T., buvo nustatytas neatitikimas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 1 str. 4 d. (įstatymo paskirtis ir sąvokos) ir 2 str. 1 d. (piliečiai, turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą). Nesusipratimas kilo dėl to, kad Varėnos valsčiaus Varėnos miestelio ganyklų pašaliniams gyventojams likvidavimo bylos 1939 m. spalio 23 d. protokole buvo įrašyta, kad T. P., T. A. ir T. T., o ne T. P., nuosavybės teise priklauso 1/3 valako. Tačiau iš byloje esančių dokumentų akivaizdu, kad T. T. ir T. P. yra vienas tas pats asmuo. Šio fakto pareiškėjai negali nustatyti kitokia tvarka negu teismo (to negali nustatyti ir institucija), todėl šio prašymo dalis atitinka CPK 445 straipsnio reikalavimus.

Taip pat administracinėje byloje Nr. 1898-423/2013 keliamas klausimas, kokio dydžio nekilnojamąjį turtą (žemę) iki nacionalizacijos valdė P. T. ir A. T. bei P. (T.) T. Byloje nėra vieningos nuomonės šiuo klausimu. Atsižvelgdami į tai apeliantai laiko, kad prašymas nustatyti P.(T.) T. ir T. P. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytų žemės sklypų dydį yra pagrįstas, nes šio fakto negalima nustatyti kitokia tvarka negu teismo, todėl prašymas atitinka CPK 445 str. reikalavimus.

Teikiant teismui pareiškimą „dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo siekiant atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamai j turtą ir terminų atnaujinimo“ teismas buvo informuotas apie tai, kad Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjama byla ir kokie priimti administraciniai aktai joje skundžiami, 2013 m. birželio 3 d. Varėnos rajono apylinkės teismui nustačius paduoto pareiškimo trūkumus dėl papildomų įrodymų pateikimo, trūkumus pašalinus teismas pareiškimą priėmė nagrinėti. Ši situacija susidarė dėl pačios Žemėtvarkos skyriaus pareigūnų veiksmų. Vadovaujantis CK 1.5 str. įtvirtintu protingumo, CPK 7 str. įtvirtintu proceso ekonomiškumo ir koncentracijos, Viešojo administravimo įstatymo 3 str. nustatytais efektyvumo principais, pretendentai negali būti baudžiami už valstybės pareigūnų padarytus pažeidimus. Apeliantai verčiami iš naujo, po to, kai bus panaikinti administraciniai aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kreiptis į teismą ir pradėti procesą naujoje civilinėje byloje. Mano, kad tuo pažeidžiami proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai, protingumo ir logiškumo kriterijai. Nustačius arba nenustačius juridinę reikšmę turinčius faktus, bus ne ginčo tvarka išspręsta byla Kauno apygardos administraciniame teisme, t. y. ne ginčo tvarka bus pakeisti administraciniai aktai kurias yra atkurtos nuosavybės teisės.

Kita vertus, Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 1898-423/2013 sustabdė bylą vadovaudamasis ABTĮ 98 str. l d. 3 p. (teismas sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspęsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka) ir pripažindamas prejudicinį ryšį tarp civilinės bylos Varėnos rajono apylinkės teisme ir nagrinėjamos administracinės. Pažymėtina ir tai, kad šalys, tarp jų ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas, neprieštaravo bylos sustabdymui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo prašo jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjai nebando paneigti pagrindinio skundžiamos nutarties argumento, kad prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai nesukels jiems teisinių pasekmių. Pareiškime Varėnos rajono apylinkės teismui pareiškėjai nurodo, kad prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus siekiant atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Skundžiamoje nutartyje yra teisingai konstatuota, kad nuosavybės teisės pareiškėjams yra atkurtos, sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepanaikinti, todėl juridinę reikšmę turintys faktai nenustatytini kaip nesukelsiantys pareiškėjams teisinių pasekmių. Procesas civilinėje byloje Nr. 2-562-547/2013 yra nepriklausomas nuo proceso administracinėje byloje Nr. 1-898-423/2013, taip pat tai, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjams bus panaikinti nėra faktas. Nėra ir negali būti žinoma koks sprendimas bus priimtas administracinėje byloje, taigi pareiškėjų argumentas, kad jie yra verčiami iš naujo kreiptis į teismą, panaikinus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, neatitinka byloje esančių faktinių duomenų.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja:

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio l dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis).

Civilinio proceso kodekso 444 ir 445 straipsnių nuostatose nurodytos aplinkybės, lemiančios galimybę nustatinėti juridinę reikšmę turinčius faktus teisme: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Esminis reikalavimas, kad būtų galimas teisminis procesas dėl fakto nustatymo, jog šis faktas turėtų juridinę reikšmę. Teismine tvarka nustatomi tik tokie faktai, su kuriais susietas asmens subjektinės teisės (paprastai civilinės, šeimos, darbo, socialinio aprūpinimo ir kt.) atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga. Taigi prašymas nustatyti faktą reiškia, kad pareiškėjas žino arba bent turi žinoti, kokia materialioji teisė prašomam nustatyti faktui suteikia juridinę reikšmę ir kokios jo asmeninės ar turtinės teisės atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia.

Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatyti ne bet kokie faktai, o tik tie, kurie pagal įstatymą gali sukelti teisinius padarinius (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Nustatant prašomo nustatyti fakto juridinį pobūdį, atsižvelgiama į tuos teisinius padarinius, kuriuos pagal įstatymą jis gali sukelti.

Nagrinėjamu atveju pareikštas prašymas nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad P. T. iki 1940 m. nacionalizacijos Alytaus apskrities Varėnos savivaldybės Varėnos seniūnijoje Senosios Varėnos kaime nuosavybės teise valdė 12 ha žemės; P. T. iki 1940 m. nacionalizacijos Alytaus apskrities Varėnos savivaldybės Varėnos seniūnijoje Senosios Varėnos kaime nuosavybės teise valdė 11 ha žemės, kad Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2013 m. sausio 9 d. pažymoje Nr. R-64, Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2013 m. sausio 9 d. pažymoje Nr. R-4-65, Alytaus apskrities archyvo 2013 m. sausio 23 d. pažymėjime Nr. (7.11)A-72 minima T. P. ir Varėnos valsčiaus Varėnos miestelio ganyklų pašaliniams gyventojams likvidavimo bylos 1939 m. spalio 23 d. protokole įrašyta T. T. yra tas pats asmuo T. P.. Šiuos faktus pareiškėjai siekia nustatyti nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2002 m. gegužės 24 d. buvo priimtas Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimas Nr. 38-14020, kuriuo J. S. buvo atkurta nuosavybės teisė į 0,30 ha buvusio savininko P. ir A. T. bei T. T. nuosavybės teise valdytos žemės (b. l. 20); Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM 2011 m. rugsėjo 7 d. priėmė sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje Nr. 3S-371 P. T. į buvusių savininkų P. ir A. T. bei T. T. nuosavybės teise valdytos žemės dalį 12 ha (b. l. 21); Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM 2011 m. rugsėjo 7 d. priėmė sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje Nr. 3S-369 E. K. į buvusių savininkų P. ir A. T. bei T. T. nuosavybės teise valdytos žemės dalį 7,70 ha (b. l. 22); Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM 2011 m. rugsėjo 7 d. priėmė sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje Nr. 3S-370 A. K. į buvusių savininkų P. ir A. T. bei T. T. nuosavybės teise valdytos žemės dalį 4 ha (b. l. 23).

Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad administracinėje byloje Nr. 1-898-423/2013, Kauno apygardos prokuroras, gindamas viešąjį interesą administracine tvarka siekia panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyriaus 2011-09-07 įsakymą Nr. 3VĮ-(14.2.2)-932 „Dėl nuosavybės teisių į žemę (mišką) atkūrimo ir žemės (miško) suteikimo Varėnos rajone“ dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo E. K., A. K. ir P. T.; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2011-09-07 sprendimą Nr. 3S-369 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei E. K.“; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2011-09-07 sprendimą Nr. 3S-370 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. K.“; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2011-09-07 sprendimą Nr. 3S-371 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui P. T.“; panaikinti 2011-12-28 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. LM-4058, kuriuo R. K. po E. K. mirties paveldėjo 1053/1600 dalis 16,00 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti 2012-01-04 dovanojimo sutartį Nr. LM-30, kuria R. K. perleido A. K. 223/1600 dalis žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti 2012-01-06 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. 99, kuria po ½ J. K. ir R. K. bei E. K. ir A. K. buvo perleistas 12,14 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); taikyti restituciją ir grąžinti valstybei žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjai civiline tvarka prašo nustatyti, kad Varėnos valsčiaus Varėnos miestelio ganyklų pašaliniams gyventojams likvidavimo bylos 1939 m. spalio 23 d. protokole buvo įrašyta, kad T. P., T. A. ir T. P., o ne T. T., nuosavybės teise priklauso 1/3 valako. Jie teigia, kad iš byloje esančių dokumentų akivaizdu, kad T. T. ir T. P. yra vienas tas pats asmuo. Šio fakto pareiškėjai negali nustatyti kitokia tvarka negu teismo (to negali nustatyti ir institucija), todėl šio prašymo dalis atitinka CPK 445 straipsnio reikalavimus. Pareiškėjai taip pat nurodo, kad administracinėje byloje Nr. 1-898-423/2013 keliamas klausimas, kokio dydžio nekilnojamąjį turtą (žemę) iki nacionalizacijos valdė P. T. ir A. T. bei P. (T.) T. Šio fakto negalima nustatyti kitokia tvarka negu teismo, todėl prašymas atitinka CPK 445 straipsnio reikalavimus. Administracinė byla Nr. 1-898-423/2013 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi yra sustabdyta konstatavus, kad jos išsprendimui įtakos turės klausimų dėl juridinių faktų nustatymas ginčo byloje.

Nagrinėjamos bylos duomenų pagrindu spręstina, kad pareiškėjų prašomi nustatyti faktai yra juridiniai (realios tikrovės reiškiniai, su kuriais civilinės teisės normos sieja civilinio teisinio santykio atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą); pareiškėjai neturi dokumentų, patvirtinančių juos, ir negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių šiuos faktus, taigi pareiškimas atitinka CPK 444 ir 445 straipsnių nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad administracinių aktų, kurių pagrindu buvo atkurtos nuosavybės teisės, ginčijamas patvirtina, kad nuosavybės atkūrimo procesas dar nėra pasibaigęs, taigi šis klausimas nėra iki galo išspręstas. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad atkūrus nuosavybės teises į turtą, nepaisant to, kad administraciniai aktai ginčijami, reiškia, kad nuosavybės teisių atkūrimo klausimas yra išspręstas, nėra pagrįsta. Pažymėtina, kad pagal CPK 259 straipsnio 1 dalį teismas išsprendžia iš esmės bylą priimdamas sprendimą. Įsiteisėjus išnagrinėtoje byloje priimtam teismo sprendimui, šalių teisės ir pareigos tampa nustatytos, pasiekiamas tam tikras procesinis rezultatas, dėl kurio ir vyko procesas. Kartu subjektinė teisė kreiptis į teismą laikoma įgyvendinta ir ji išnyksta. Nagrinėjamu atveju administraciniame teisme nėra išspręstas administracinių aktų teisėtumo klausimas, todėl konstatuotina, kad pareiškėjų procesinės teisės ir pareigos (nuosavybės teisių atkūrimo klausimas) iki šiol nėra nustatytos, todėl ir byla dėl juridinių faktų nustatymo buvo nutraukta nepagrįstai.

Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Varėnos rajono apylinkės teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, šis pažeidimas lėmė nepagrįstą teismo išvadą dėl bylos nutraukimo pagrindų, dėl to nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas