- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2009-11-23
- Bylos Nr.
- 2S-1839-390/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Birutė Bobrel, Albinas Čeplinskas
- Atsakovas
- A. V. S.
- Kategorijos
- 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel, Albino Čeplinsko apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. V. S. įmonės atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-29 sprendimu patenkintas ieškinys civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Grindbetonis“ ieškinį atsakovui A. V. S. įmonei, trečiajam asmeniui UAB „Baltijos“ pirkliai. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą. Apeliantas dėl sunkios ūkinės-ekonominės padėties ir piniginių lėšų stygiaus prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti jo sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo pateikiant apeliacinį skundą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 2 d. nutartimi atsakovo prašymą atmetė. Teismas nurodė, jog apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie įmonės turimą turtą, pinigines lėšas, pajamas bei kitas aplinkybes, įrodančias jo prašymo pagrįstumą. Prašymas yra nemotyvuotas, prie jo nepridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą.
Atskiruoju skundu atsakovas A. V. S. įmonė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-09-02 nutarties dalį dėl žyminio mokesčio mokėjimo ir patenkinti apelianto prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti jo sumokėjimą už apeliacinio skundo padavimą iki nutarties-sprendimo priėmimo. Nurodo, jog teismas teigė, jog jam nebuvo pateikta objektyvių įrodymų apie įmonės turimą turtą, pinigines lėšas, pajamas bei kitas aplinkybes, įrodančias jo prašymo pagrįstumą. Tačiau visa nagrinėtos bylos esmė tiesiogiai yra siejama su apelianto turtu, piniginėmis lėšomis, pajamomis bei kitomis aplinkybėmis, dėl kurių apeliantui pagal sutarties sąlygas su ieškovu, neatsiranda tiek prievolė, tiek reali galimybė sumokėti ieškovui atliktų subrangos darbų vertę. Tai įrodantys dokumentai: apelianto banko pažyma apie sąskaitoje esančias lėšas, aktas dėl atsiskaitymų suderinimo su trečiuoju asmeniu, trečiojo asmens pažyma apie mokėjimus, kartu su apeliaciniu skundu pateikti trečiojo asmens pranešimas nuo 2009 m. liepos 29, Klaipėdos apygardos teismo nutartis nuo 2009 m. liepos 10. Šie dokumentai teismo nebuvo pripažinti netinkamais įrodymai sprendžiant bylą iš esmės, todėl turėtų būti pakankamu pagrindu patenkinti apelianto prašymą ir, dėl sunkios ekonominės-ūkinės padėties, atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti jo sumokėjimą. Taip pat teigia, jog nutartimi, kuria atmestas prašymas, siekiama užkirti galimybę atsakovui apskųsti neteisingą, nepagrįstą ir dėl to neteisėtą nutartį bei sukuria situaciją numatytą LR CPK 334 str. 1 d. 2 p. „kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai“.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, ir CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymas gina abi proceso šalis - ieškovą ir atsakovą, todėl žyminis mokestis, atlikdamas prevencinę funkciją, saugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme. Žyminis mokestis yra įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis). Teisę kreiptis teisminės gynybos nepasiturintiems asmenims užtikrina tiek CPK 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė asmenį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tiek ir CPK 84 straipsnyje numatyta galimybė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Šių nuostatų tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Sprendžiant dalinio atleidimo nuo žyminio mokesčio ar mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančio asmens padėtis, todėl pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. reikalingumą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tenka prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Prašymas turi būti motyvuotas. Atsakovas paduodamas apeliacinį skundą prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti jo sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo pateikiant apeliacinį skundą dėl sunkios ūkinės-ekonominės padėties ir piniginių lėšų stygiaus. Iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantas prie prašymo nepridėjo jokių įrodymų, patvirtinančių teiginį, kad jo finansinė padėtis yra sunki, pateiktas prašymas nemotyvuotas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokio prašymo netenkino. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė A. V. S. įmonės banko sąskaitų informaciją apie esamas lėšas 2009 m. spalio 5 dieną. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šis išrašas dar neatspindi realios apelianto turtinės padėties. Atsakovas nepateikė teismui rašytinių įrodymų, apie jam nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei gaunamas pajamas, kurie patvirtintų jo sunkią turtinę ir finansinę padėtį. Todėl pagrindo konstatuoti, jog atsakovas įrodė, kad jo turtinė padėtis yra tokia, kad negalėtų sumokėti įstatymo numatyto žyminio mokesčio nėra. Atskirojo skundo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo išnagrinėtos bylos esme, neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas procesinių teisės normų, reglamentuojančių atleidimą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimą nepažeidė. Atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarties nekeisti.