Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, pažeisdama Civilinio kodekso 6.930¹ str., neturėdama pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, 2015-11-27 esant bendrovės mokestinei nepriemokai 8558,09 eurų į valstybės biudžetą, pažeisdama atsiskaitymų eiliškumą, 2015 metais vykdė atsiskaitymus – TEO LT sumokėjo 1000 eurų, UAB „ Bitė Lietuva“ 2000 eurų, UAB „Rivona“ 2000 eurų, UAB „BK Grupė“ 153,77 eurus, UAB „CSC Telecom“ 101,02 eurus, UAB „Inita“ 363,00 eurus, nepervesdama pinigų į VMI sąskaitą.

E. P. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įsiskolinimas biudžetui atsirado dėl to, kad su bendrove ne laiku atsiskaitė užsakovai ir trūko apyvartinių lėšų. Jeigu ji nebūtų atsiskaičiusi su aukščiau nurodytais juridiniais asmenimis, bendrovė būtų priversta nutraukti veiklą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šį pažeidimą padarė pirmą kartą, šiuo metu valstybės biudžetui įsiskolinimų neturi.

LR CK 6.930¹ str. 1 d. 3 p. numatyta, kad kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, trečiuoju atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus į valstybės biudžetą, bendrovė šio eiliškumo nesilaikė, vykdė piniginius atsiskaitymus su kitais kreditoriais, tuo E. P. kaip bendrovės vadovė padarė LR ATPK 50⁶ str. 1 d. pažeidimą.

LR ATPK 50⁶ str. 1 d. nurodyta, kad įmonių ir įstaigų kreditorinių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų eilės ir tvarkos pažeidimas, ..........), užtraukia baudą įmonių vadovams nuo 1444 eurų iki 2896 eurų.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šių iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, ja siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra pernelyg griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013). Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Galimybė už administracinius teisės pažeidimus skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba visai neskirti administracinės nuobaudos yra numatyta LR ATPK 30¹ str. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į LR ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į LR ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant LR ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik kai nustatoma visuma aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Įstatymų leidėjas, formuluodamas ATPK numatytų pažeidimų požymius ir nustatydamas sankcijas už šiuos pažeidimus, įvertina tipinį (rūšinį) pažeidimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas pažeidimas formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos pažeidimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies pažeidimo pavojingumo. Pažeidimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Nuobaudos teisingumas neatsiejamai susijęs su nuobaudos individualizavimu bei nuobaudos paskirtimi.

Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. LR ATPK 30¹ str. taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.

E. P. kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, administracine tvarka ji nebausta, nepriemoka į valstybės biudžetą nebuvo didelė ir šiuo metu ji padengta, tai leidžia teismui daryti išvadą, kad nors ir minimali už LR ATPK 50⁶ str. 1 d. pažeidimą paskirta nuobauda nebūtų proporcinga priemonė jos atžvilgiu, todėl yra pagrindai taikyti LR ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti mažesnę baudą už minimalią ir taip bus pasiekti LR ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., 286-287 str. str. –

nutarė:

E. P. už LR ATPK 50⁶ str. 1 d. pažeidimą nubausti 300 eurų bauda.

Paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo šio nutarimo nuorašo gavimo dienos turi būti sumokėta bet kuriame banke į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300 (teismo baudos įmokos kodas: 1001, banko kodas: 73000). Sumokėjus baudą baudos mokėjimo kvitas ne vėliau kaip per 40 dienų nuo šio nutarimo gavimo dienos turi būti pristatytas protokolą surašiusiam organui (pareigūnui).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos arba nepristačius protokolą surašiusiam organui (pareigūnui), baudos mokėjimo kvito, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (LR ATPK 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.