- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-05
- Bylos Nr.
- e2-1327-922/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00052-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Janiulytė
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- A. B.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovei A. B. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, prašydamas santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) tarp A. B. ir J. B., įregistruotą (duomenys neskelbtini)Civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukti dėl A. B. kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokinę pavardę – B., priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Nurodoma, kad šalys (duomenys neskelbtini), santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Po santuokos sudarymo gyveno sutardami, kartu spręsdami įvarius gyvenimiškus šeimoje kylančius klausimus, tačiau vėliau jų santykiai pašlijo, atsiskleidė ryškūs charakterių skirtumai, išryškėjo skirtingas požiūris į santuoką, gyvenimą, buities santykių sprendimą, ėmė tarpusavyje pyktis, nebesugyventi, nebeskyrė vienas kitam dėmesio. Jų šeimoje neliko pagarbos vienas kitam, meilės ir supratimo, abipusio pasitikėjimo, jie nesa lojalūs vienas kitam. Nuo 2012 metų gyvena atskirai. Atsakovė jam liepė išeiti iš jos namų. Jis neturi savo būsto, glaudžiasi pas svetimus žmones, nes atsakovė nepriima jo į savo namus. A. B. sutuoktinio pareigų nevykdo ar jas netinkamai vykdo, nes jų šeimoje tarpusavio santykiai iširo dėl jos kaltės ir nenoro gyventi kartu. Atsakovė kalta dėl jų tarpusavio santykių pablogėjimo ir santuokos iširimo ir tai yra pagrindas nutraukti santuoką dėl jos kaltės. Bendrų vaikų neturi. Išlaikymo sau iš atsakovės nereikalauja, sutinka, kad po santuokos nutraukimo jai būtų palikta santuokinė pavardė. Per santuokos su atsakove laikotarpį šalys bendrąja jungtine nuosavybės teise neįsigijo jokio registruotino ir santuokos nutraukimo metu dalintino turto. Santuokoje įgytus namų apyvokos reikmenis, buitinės technikos prietaisus, baldus ir kitą šeimos turtu laikytiną turtą pasidalijo gražiuoju 2012 metais, todėl šio turto į dalintino turto sąrašą netraukia. Skolų nėra.
Iš esmės analogiškas aplinkybes ieškovas nurodė ir teismo posėdyje, prašo ieškinį tenkinti ir santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės. Jo atstovas advokatas palaikė ieškovo ieškinį.
Atsakovė A. B. atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Jai apie teismo posėdžio datą ir vietą pranešta tinkamai. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą atsakovė nepateikė, todėl teismas bylą išnagrinėjo atsakovei nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje nustatyta, jog šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje vaikų neturėjo. Santuokoje sutuoktiniai neįsigijo nekilnojamojo turto, kurį turėtų dalintis, kilnojamas turtas pasidalintas 2012 metais, šalims pradėjus gyventi atskirai. Nuo 2012 metų sutuoktiniai gyvena atskirai, neveda bendro ūkio, negyvena sutuoktinių gyvenimo, todėl ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės. Ieškovas nurodė, jog jų santuoką iširo dėl atsakovės kaltės, nes ji nenorėjo gyventi kartu ir jam liepė išeiti iš namų, todėl jis nuo 2012 m. neturi savo būsto, glaudžiasi pas svetimus žmones.
Pagal CK trečios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas.
LR CK 3.27 str. numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, vienas kitą remti moraliai ir materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ir kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 str. 2 d. nurodo, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas.
CK 3.60 str. 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
Iš teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovė pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas, paliko ieškovą, 2012 metais išvarydama jį iš namų, ir nuo to laiko visiškai nesirūpino, nesidomėjo, neturėjo jokio atsakomybės jausmo rūpintis savo sutuoktiniu, nepalaikė jokių ryšių su juo. Atsakovė nepateikė teismui atsiliepimo, į teismo posėdį neatvyko, neteikė į bylą jokių įrodymų, jog šeima iširo ne dėl jos kaltės, todėl teismas, vertindamas tokią atsakovės poziciją, daro išvadą, jog atsakovė pripažįsta, kad santuoka iširo dėl jos kaltės.
Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai.
Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės: ieškovui – „B.“, atsakovei – „B.“.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
Kadangi ieškinys visiškai tenkinamas, iš atsakovės, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai 13,47 EUR pašto išlaidų ir 75,00 EUR žyminio mokesčio.
Byloje yra pateiktas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 99 straipsnio 2 dalyje numatytas valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos išlaidų apskaičiavimas (2020-06-04 pažyma Nr. (12.33) PT-2128), kurio suma yra 144,00 EUR. Kadangi ieškovui J. B. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, ši išlaidų suma valstybės naudai priteistina iš atsakovės Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 259 -270 straipsniais, 375-385 straipsniais, 142 straipsnio 2 dalimi, 268 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3, 3.27, 3.28, 3.53, 3.59, 3.60 straipsniais, Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalimi, teismas
nutaria:
ieškinį patenkinti visiškai.
Santuoką tarp A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. B., gim. (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini)Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl A. B. kaltės.
Po santuokos nutraukimo J. B. palikti „B.“ pavardę, A. B. – „B.“ pavardę.
Priteisti iš A. B., gim. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 144,00 EUR (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus) į valstybės biudžetą, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš atsakovės A. B., gim. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 88,47 EUR (aštuoniasdešimt aštuonis eurus 47 ct) žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.