- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-26
- Bylos Nr.
- eI2-338-1066/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04431-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis (pirm.), Tomas Blinstrubis, Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- R. J.
- Atsakovas
- Vilniaus pataisos namams, Vilniaus pataisos namai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Mefodijos Povilaitienės ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams dėl darbo apmokėjimo už viršvalandžius ir poilsio bei švenčių dienomis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas R. J. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 537,00 Eur darbo apmokėjimo už viršvalandžius ir 580,00 Eur darbo apmokėjimo už darbo laiką poilsio ir švenčių dienomis.
2. Savo skundą grindžia iš esmės šiais argumentais:
2.1. Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu pareiškėjas buvo paskirtas dirbti Vilniaus pataisos namų ūkinio aptarnavimo santechniku 0,5 etato, nustatant 0,43 koeficientą minimalios mėnesinės algos dydžio atlyginimą nuo 2016 m. vasario 1 d. Jo darbo laikas buvo nuo 9.00 val. iki 13.35 val. Ginčo laikotarpiu pareiškėjui 20 kartų teko dirbti viršvalandžius, taip pat ir poilsio bei švenčių dienomis. Teigia, kad už šitą darbą jam nebuvo apmokėta, nors ne kartą buvo kviečiamas dirbti dėl kilusių avarijų ar gedimo po darbo valandų.
Pareiškėjas nuo 2017 m. liepos 17 d. buvo atleistas.
2.2. Paaiškino, kad Vilniaus pataisos namų šilumos punkte Nr. 3 2017 m. birželio 28 d. įvyko vandentiekio avarija, dėl kurios šilumos punktas buvo apsemtas vandens. Pareiškėjas buvo iškviestas pašalinti avarijos padarinius – užsuko vandentiekio skendę ir tuo pačiu teko kibirais išsemti šilumos punkte esantį vandenį, nes Vilniaus pataisos namai neturi vandens siurblio. Pareiškėjas tai atliko iki 2017 m. liepos 5 d. dirbdamas viršvalandžius.
2.3. Teigia, kad 2017 m. liepos 10 d. įvyko dar viena šilumos punkto avarija. Šią dieną pareiškėjas taip pat dirbo iki 18 val. Jis kreipėsi į Vilniaus pataisos namų direktorių, prašydamas apmokėti jam dirbtus viršvalandžius, tačiau negavo jokio atsakymo. Dėl avarijos padarinių šalinimo pareiškėjas pasijuto prastai ir jam buvo suteiktas nedarbingumas. Pareiškėjas parašė prašymą atleisti iš darbo ir net nepraėjus 2 savaitėms, 2017 m. liepos 17 d. jis buvo atleistas iš pareigų.
Šalies argumentai
2.4. Pareiškėjo teigimu, nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. jis dirbo 225 darbo dienas. Nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. dirbo 133 darbo dienas. Teigia, kad iš viso dirbo 358 viršvalandžius. Taip pat paaiškino, kad dėl tokių atsakovo veiksmų ir netinkamų darbo sąlygų jis kreipėsi į Vilniaus pataisos namus, kad jam būtų priteista patirta žala. Šioje byloje pareiškėjas prašo, kad jam būtų apmokėta už viršvalandinį darbą bei darbą poilsio ir švenčių dienomis.
2.5. Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė advokatė skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad raktų paėmimo registracijos žurnalas įrodo, kada pareiškėjas paimdavo raktus ir kada grąžindavo. Šiame žurnale, deja, nefiksuota, kad pareiškėjas dirbo šeštadienį ir sekmadienį. Šis žurnalas yra vienintelis įrodymas ir juo reikia remtis. Nesutinka, kad jo darbo laikas nebuvo apibrėžtas, nes jis dirbdavo nuo 9.00 va. iki pietų, tačiau raktus galėjo grąžinti ir 17.00 val., t. y. juos turėdavo visą dieną. Mano, kad už tai, kad jis dirbdavo, atsitikus avarijai ar gedimui, jam turėjo būti apmokama. Visi jo rašyti prašymai dėl apmokėjimo dingdavo ir niekur nebuvo fiksuojami. Į darbą eidavo net sirgdamas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Vilniaus pataisos namai (toliau – Vilniaus PN) atsiliepime į skundą su juo nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime savo poziciją grindžia šiais argumentais:
3.1. Pasak atsakovo, šioje byloje pareiškėjas kelia ginčą, kuris jau išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo ir jau priimtas sprendimas. Teismas jau įvertino pareiškėjo nurodomas aplinkybes, kad jis dirbo viršvalandinį darbą, o taip pat, kad dirbo poilsio ir švenčių dienomis ir jam už tai nebuvo apmokėta. Šioje byloje pareiškėjas tik pakeitė skundo dalyką, tačiau visos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, išliko tos pačios. Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundą dėl žalos atlyginimo priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.
3.2. Atsakovas paaiškino, kad pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius pareiškėjas nei viršvalandžių, nei poilsio ar švenčių dienomis nedirbo. Minėtuose žiniaraščiuose užfiksuotas pareiškėjo darbo dienų ir darbo valandų skaičius. Pabrėžė, kad pagal pareiškėjo vykdomas funkcijas jam nebuvo nustatytas konkretus darbo laikas, nes jo kaip santechniko funkcijos vykdomos pagal poreikį (esant būtinybei, kilus avarijai ar atsitikus gedimui). Pareiškėjas, dirbdamas 0,5 etato, buvo atsakingas už tam tikrų rezultatų pasiekimą ir savo darbą organizuodavosi pats.
3.3. Taip pat pabrėžė, kad pareiškėjas dirbo santechniku Vilniaus PN atskirajame sektoriuje, kuriame vidaus ir lauko karšto ir šalto vandens kanalizacijos bei šildymo gedimų pasitaikydavo labai retai, todėl pareiškėjas galimai dirbo netgi mažiau nei 0,5 etatui nustatyto darbo laiko. Pareiškėjas bando klaidinti teismą, teigdamas, kadangi jis turėjo raktus visą dieną, tai įrodo, jog pareiškėjas nepertraukiamai vykdė darbines funkcijas visą dieną. Pareiškėjui buvo išduodami raktai dėl to, kad jis atsitikus avarijai, nedelsiant galėtų būti vietoje, už kurią jis atsakingas.
3.4. Pabrėžė, kad pareiškėjas nė karto nesikreipė į Vilniaus PN administraciją dėl to, kad galimai jo atžvilgiu daromi pažeidimai. Visi pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs ir neįrodantys, jog atsakovas veikė neteisėtai ir nepagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
4.1. R. J. 2016 m. sausio 26 d. pateikė Vilniaus PN direktoriui prašymą priimti dirbti jį ūkio aptarnavime santechniko pareigose. Vilniaus PN direktoriaus 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 7-33 „Dėl nuteistųjų skyrimo į pareigas“ nuo 2016 m. vasario 1 d. R. J. buvo priimtas 0,5 etato santechniku, nustatant 0,43 koeficientą minimalios mėnesinės algos dydžio atlyginimą nuo 2016 m. vasario 1 d.
4.2. Pagal Vilniaus PN Ūkio skyriaus santechniko pareigybės aprašymą santechnikas privalo atlikti pataisos namų pastatų vidaus ir lauko tinklų karšto ir šalto vandens, kanalizacijos, šildymo sistemos priežiūrą ir remontą.
4.3. 2017 m. liepos 12 d. pareiškėjas pateikė prašymą atleisti iš santechniko pareigų, jam pačiam prašant. Vilniaus PN direktoriaus 2017 d. liepos 17 d. įsakymu Nr. 7-237 pareiškėjas buvo atleistas iš santechniko pareigų nuo 2017 m. liepos 17 d.
5. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl darbo, jam dirbant Vilniaus PN santechniku, apmokėjimo už viršvalandžius ir už darbą poilsio ir švenčių dienomis.
6. Darbo santykius, susijusius su darbo teisių ir pareigų įgyvendinimu reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – Darbo kodeksas). Pagal Darbo kodekso 119 straipsnio 1 dalį viršvalandžiai – laikas, kada darbuotojas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę.
6.1. Darbdavys viršvalandinius darbus gali nurodyti dirbti tik su darbuotojo sutikimu, išskyrus tokius išimtinius atvejus, kai: 1) dirbami visuomenei būtini nenumatyti darbai ar siekiama užkirsti kelią nelaimėms, pavojams, avarijoms ar gaivalinėms nelaimėms ar likviduoti jų skubiai šalintinas pasekmes; 2) būtina užbaigti darbą ar pašalinti gedimą, dėl kurio didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą ar sugestų medžiagos, produktai ar įrenginiai; 3) tai numatyta kolektyvinėje sutartyje (Darbo kodekso 119 straipsnio 2 dalis).
Pagal Darbo kodekso 123 straipsnio 1 dalį paprastai nedirbama <...> švenčių dienomis <...>. Pagal Darbo kodekso 124 straipsnio 1 dalį poilsio diena – diena, kurią nedirbama pagal darbo laiko režimą. Bendra poilsio diena yra sekmadienis. Skirti dirbti poilsio dieną galima tik su darbuotojo sutikimu, išskyrus atvejus, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais (2 dalis).
Darbo kodekso 140 straipsnis numato, kad kiekvienoje darbo sutartyje turi būti nustatytas darbo užmokestis per mėnesį, išskyrus atvejus, kai šį darbo užmokestį nustato darbo teisės normos. Tokiu atveju sutartyje turi būti pateikta nuoroda į tai nustatančias darbo teisės normas.
6.2. Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 228 (toliau – Tvarkos aprašas; redakcija, galiojusi nuo 2009 m. birželio 5 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) nustato suimtųjų ir nuteistųjų areštu ar laisvės atėmimo bausmėmis, dirbančių laisvės atėmimo vietose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų, darbo apmokėjimo ir priedų mokėjimo tvarką.
Tvarkos aprašo 11 punktas numato, kad už viršvalandinį ir nakties darbą suimtajam ir nuteistajam mokama ne mažiau kaip pusantro jo darbo užmokesčio. Darbo užmokestis apima nustatytą valandinį tarifinį atlygį (mėnesinę algą) ir visus papildomus uždarbius, įvairiais būdais tiesiogiai išmokamus už atliktą darbą. Pagal Tvarkos aprašo 12 punktą nuteistiesiems, kurie įtraukiami į darbą poilsio ar švenčių dienomis, suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba šios dienos pridedamos prie atostogų.
7. Visų pirma, pažymėtina, kad, nagrinėjant kilusį ginčą, nustatyta, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. A-2595-1062/2019 dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. priimto sprendimo byloje Nr. I-491-561/2018 (proceso Nr. 3-61-3-03251-2017-4) pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams dėl žalos atlyginimo. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas tiek pastarojoje byloje, tiek šioje nagrinėjamoje byloje iš esmės remiasi tuo pačiu faktiniu skundo pagrindu – kad laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2017 m. liepos 17 d. dirbdamas Vilniaus PN santechninku 0,5 etato, jis dirbo viršvalandžius, taip pat dirbo poilsio ir švenčių dienomis ir jam už šį darbą nebuvo apmokėta. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-491-561/2018 (proceso Nr. 3-61-3-03251-2017-4), įvertino pareiškėjo teiginius dėl viršvalandinio darbo ir darbo poilsio ir švenčių dienomis, kurie iš esmės buvo grindžiami Raktų apskaitos žurnalo duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė šio žurnalo duomenimis, kaip neva patvirtinančiais pareiškėjo darbo pradžią ir pabaigą, bei teisingai pažymėjo, jog darbo laikas yra žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kuriuose nagrinėjamu atveju pareiškėjo viršvalandinis darbas nefiksuotas. Pareiškėjas nurodė kelis konkrečius atvejus (avarijų padarinių likvidavimas), kai jam teko atlikti darbo funkcijas po 14 val., tai vertindamas kaip viršvalandinį darbą, ir manydamas, jog jam buvo nustatytas darbo laikas darbo dienomis nuo 9 val. iki 13.35 val. su pietų pertrauka nuo 12.40 val. iki 13.15 val. Šių savo teiginių (t. y. dėl to, kad jam buvo nustatytas konkretus darbo laikas) pareiškėjas taip pat nepagrindė jokiais įrodymais, o atsakovo atstovas juos paneigė nurodydamas, jog pareiškėjas savarankiškai organizavo savo darbo laiką ir dirbo esant konkrečiam poreikiui. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad avarijos, kurių padarinius jis turėjo likviduoti, įvyko 2017 m. birželio 28 d. ir 2017 m. liepos 3 d., t. y. darbo dienomis, vanduo buvo išsiurbtas naudojant siurblį, o likęs vanduo pašalintas rankiniu būdu, avarijų likvidavimas truko po pusvalandį, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atmetė kaip nepagrįstus. Pareiškėjas taip pat teismui paaiškino, kad dėl viršvalandinio darbo jam pablogėjo sveikata, tačiau šių savo teiginių nepagrindė jokiais įrodymais. Minėtoje byloje taip pat buvo įvertinta, kad pareiškėjas nepateikė jokių kitų duomenų apie, jo teigimu, netinkamų darbo sąlygų įtaką jo sveikatai. Pareiškėjas taip pat teigė, jog nuolat teikė įvairius prašymus ir skundus atsakovo atstovui, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, nors santechniku ginčo laikotarpiu dirbo apie 1,5 metų, todėl matydamas, jog jo teisės galbūt yra pažeidžiamos, galėjo užsitikrinti atitinkamų įrodymų surinkimą bei savo skundo reikalavimų pagrindimą.
8. Pabrėžtina, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas iš esmės kelia ginčą dėl darbo apmokėjimo, kai jis dirbo viršvalandžius, taip pat poilsio ir švenčių dienomis ginčo laikotarpiu. Tai jis ir jo atstovė patvirtino ir teismo posėdžio metu, teikdami paaiškinimus teismui, t. y. pareiškėjas remiasi visiškai tapačiomis aplinkybėmis, kaip prieš paminėtoje (jau išnagrinėtoje) administracinėje byloje, kurioje jau priimtas sprendimas yra įsiteisėjęs ir nebeskundžiamas. Teismo posėdžio metu (taip pat ir skunde) pareiškėjas paaiškino, kad raktų paėmimo registracijos žurnalas įrodo, kada pareiškėjas paimdavo raktus ir kada juos grąžindavo, kad minėtas žurnalas ir yra įrodymas, patvirtinantis, kad pareiškėjas dirbo viršvalandžius bei poilsio ir švenčių dienomis, kad raktus jis grąžindavo po savo darbo valandų. Pastebėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas minėtas aplinkybes ištyrė, dėl jų pasisakė ir padarė išvadas, kurias apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįstomis ir teisėtomis. Taigi nagrinėjamu atveju teismas pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių nebenagrinėja ir nebevertina jų iš naujo, nes faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalis). Taigi šioje byloje teismas pareiškėjo skundo argumentus dėl dirbtų viršvalandžių, taip pat ir darbo poilsio bei švenčių dienomis laiko jau nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
9. Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nenustatyta, kad pareiškėjas dirbo viršvalandžius, taip pat poilsio ir švenčių dienomis, bei atsižvelgus į tai, kad atsakovas veikė tinkamai, nepažeisdamas pareiškėjo teisių atlyginant jam už darbą, nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui iš atsakovo prašomų 537,00 Eur darbo apmokėjimo už viršvalandžius ir 580,00 Eur darbo apmokėjimo už darbo laiką poilsio ir švenčių dienomis.
10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, pareiškėjo skundas netenkinamas.
11. Teismas remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands), nepasisako dėl likusių bylos šalių motyvų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.