Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. M.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams J. J. ir V. N. dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo ir globėjo skyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išlaikymo lėšų tvarkytojo skyrimo, trečiasis asmuo V. J.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ieškovė, Skyrius) prašo atskirti L. N., gim. (duomenys neskelbtini) nuo motinos J. J.; neterminuotai apriboti V. N. tėvo valdžią L. N. atžvilgiu; nustatyti L. N. nuolatinę globą; skirti L. N. nuolatine globėja V. J.; nustatyti L. N. gyvenamąją vietą V. J. gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovės J. J. L. N. išlaikymui po 20 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo V. N. L. N. išlaikymui po 150 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; L. N. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti V. J.; priteisti iš J. J. ir V. N. teismo patirtas išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nepilnamečio vaiko L. N., gimusio (duomenys neskelbtini), motina yra J. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas – V. N., gim. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Raštu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos informavo Vaiko teisių skyrių, jog stacionarizuota 35 nėštumo savaičių nėščioji J. J., kuriai nuo 2007 metų neterminuotai nustatytas 20 proc. darbingumas dėl raumenų distrofijos, todėl reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba namuose. (duomenys neskelbtini) J. J. pagimdė naujagimį, kuriam vėliau buvo suteiktas L. N. vardas ir pavardė, tėvystę vaikui pripažino V. N..

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo

Kaip matyti iš 2017-10-13 Atvejo peržiūros protokolo Nr. 19-10-3717, 2017-10-17 Kauno miesto socialinių paslaugų centro rašto, 2017-10-16 Sprendimo, šeimos atvejo peržiūros metu nuspręsta, kad šeimai trūksta socialinio įgūdžių auginant naujagimį, sunki šeimos materialinė padėtis, todėl priimtas sprendimas teikti socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas. Tuo metu su šeima dirbę socialiniai darbuotojai pastebėjo, kad V. N. stengiasi patenkinti būtiniausius vaiko poreikius, bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, priimta pagalbą, tačiau šeimos materialinė padėtis itin sunki, šeimai reikalinga nuolatinė pagalba ir parama.

2018-11-20 Pagalbos planas patvirtina, jog Kauno miesto socialinių paslaugų centre vyko šeimos atvejo vadybos posėdis, kurio metu aptarta situacija šeimoje, sudarytas pagalbos planas ir nustatyti įpareigojimai. Posėdžio metu įvardinta pagrindinė šeimos problema – socialinių įgūdžių stoka ir sunki šeimos materialinė situacija. V. N. įpareigotas užtikrinti vaiko saugumą, t. y. nevartoti alkoholio vaiko akivaizdoje, nesmurtauti, nepalikti vaiko be priežiūros, taip pat tinkamai planuoti šeimos biudžetą, gerinti šeimos materialinę situaciją, užtikrinti šeimos narių sveikatos priežiūrą, užtikrinti tinkamą sūnaus auklėjimą, ugdymą, priežiūrą, tinkamą mitybą ir higieną, ugdyti socialinius ir tėvystės įgūdžius (lankyti tėvystės įgūdžių ugdymo grupes), užtikrinti švarą ir tvarką namuose. Posėdžio metu priimtas sprendimas tęsti šeimai socialinių paslaugų teikimą šeimai.

2019-04-11 Tarnybiniai pranešimai, Socialinių paslaugų centro aktas, Socialinio darbuotojo raštas, Vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos aktas patvirtina, jog 2019-04-11 atvejo vadybininkė informavo Skyrių, kad V. N. namuose nėra, o mažametis L. N. namuose paliktas su neįgalia motina J. J. Atvejo vadybininkė nurodė, kad nėra žinoma V. N. buvimo vieta, telefonu jis neatsako. Socialinės darbuotojos teigimu, 2019-04-10 jai lankantis šeimoje, vaiko tėvas V. N. buvo neblaivus, vaikas buvo išalkęs, nervingas, nepraustas ir neprižiūrėtas. Atvejo vadybininkės ir socialinės darbuotojos manymu, vaikas buvo galimai paliktas per naktį be tinkamos priežiūros. Skyriaus specialistams nuvykus į šeimos namus, namuose buvo rasti Socialinių paslaugų centro darbuotojai, J. J. ir mažametis L. N. V. N. namuose nebuvo. Telefonu vyras paaiškino, kad šiuo metu yra gydymo įstaigoje ir laukia tyrimo rezultatų, kada grįš nežino. Su vyru buvo kalbėta keletą kartų, jis buvo raginamas esant galimybei grįžti namo, nes vaikui yra reikalinga suaugusiųjų priežiūra. Paskutinio pokalbio metu V. N. nurodė, kad eina ieškoti gydytojų dėl galimybės grįžti namo. Vėliau į telefono skambučius neatsakė ir neperskambino. Įvertinus tai, kad vaiko motina J. J. negali tinkamai rūpintis vaiku dėl jai nustatyto neįgalumo, vaiko tėvo V. N. namuose nėra ir nėra žinoma, kad jis grįš, o vaikui būtina suaugusiųjų priežiūra, nuspręsta paimti vaiką L. N. iš nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendinti Vaikų gerovės centre „Pastogė“. 2019-04-18 gavus informaciją, kad V. N. yra grįžęs namo, Skyriaus specialistai apsilankė šeimos namuose, siekiant įvertinti grėsmės vaikui L. N. lygį. Apsilankymo metu V. N. neneigė, kad 2019-04-10 vartojo alkoholį ir vaikas buvo paliktas namuose su neįgalia J. J. Vertinimo metu grėsmės vaikui lygis nenustatytas, tačiau pastebėta, kad V. N. trūksta socialinių įgūdžių auginat vaiką, jis neigia priklausomybę nuo alkoholio, šeimos materialinė padėtis išlieka sunki. Įvertinus V. N. galimybę rūpintis vaiku, priimtas sprendimas mažametį L. N. perduoti tėvams. V. N. įsipareigojo nevartoti alkoholio ir bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės pateiktoje V. N. gydymo stacionare ligos istorijos epikrizėje nurodyta, kad 2019-04-10 apie 23 val. į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau – LSMUL KK) Skubios pagalbos skyrių buvo pristatytas V. N., kuris tik atvežus į skyrių įpūsti į alkotesterį nesugebėjo dėl neblaivumo, o 2019-04-11 06 val. 55 min. įpūtė 2,07 promiles.

2019-04-26 Kauno miesto socialinių paslaugų centre vyko antrasis šeimos atvejo vadybos posėdis, kurio metu V. N. paaiškino, kad 2019-04-10 vartojo alkoholį kavinėje, vėliau kilo konfliktas, buvo iškviesti policijos pareigūnai, o jis dėl sumušimų pateko į ligoninę ir todėl 2019-04-11 specialistai rado vaiką paliktą neįgalios J. J. priežiūroje. V. N. nepripažino, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, nors jį pripažino vartojantis kelis kartus per mėnesį. Socialinės darbuotojos pastebėjimu, V. N. trūksta socialinių įgūdžių, jis nemokina sūnaus savarankiškai valgyti, gerti iš puodelio, praustis, naudotis naktiniu puoduku, neskiria laiko vaiko ugdymui. V. N., socialinės darbuotojos pastebėjimu, nemotyvuotas lankyti tėvystės įgūdžių grupes, lankytis pas psichologą. Posėdžio metu socialinio darbuotojo padėjėja paaiškino, kad 2019-04-10 mažametis L. N. buvo rastas lovytėje verkiantis, ilgą laiką nevalgęs ir negėręs, vaiko sauskelnės nekeistos, išmatos pridžiūvę prie odos. Peržiūrint 2018-11-20 sudarytame pagalbos plane numatytus įpareigojimus, nustatyta, kad V. N. juos įgyvendino iš dalies, tačiau įpareigojimas užtikrinti vaiko saugumą (nevartoti alkoholio, nepalikti vaiko be priežiūros arba asmenims, kurie netinkamai juo rūpinasi) neįgyvendintas. Atsižvelgiant į situaciją šeimoje, priimtas sprendimas tęsti socialinių paslaugų teikimą šeimai, o V. N. įpareigotas vykdyti nustatytus įpareigojimus.

2019-05-24 Skyriuje gauta informacija iš Kauno miesto socialinių paslaugų centro, kad 2019-05-23 į V. N. šeimos namus buvo kviesta policija, kuri nustatė V. N. 0,43 promilių girtumą. Socialinių darbuotojų pastebėjimu, V. N. neužtikrina sūnaus saugumo, jo tinkamos priežiūros, dažnai (be sūnaus) išeina iš namų. Atsižvelgiant į gautą informaciją, 2019-05-31 Skyriaus specialistai grėsmės vaikui lygio vertinimo metu, mažamečiui L. N. nustatė pirmą grėsmės lygį. Vertinant rizikos veiksnius, nustatyta, kad V. N. piktnaudžiauja alkoholiu, šeimai nepadeda pagalbos plane planuota ir teikta pagalba, nes V. N. nevykdo jam skirtų įpareigojimų. Apie nustatytą pirmą grėsmės lygį buvo informuota atvejo vadybininkė, siekiant šeimai suteikti visą reikiamą pagalbą ir užtikrinti socialinių paslaugų teikimą.

2019-10-25 informacijoje apie šeimai suteiktą pagalbą ir pokyčius šeimoje nurodyta, kad pagrindinės šeimos problemos – socialinių įgūdžių stoka ir sunki šeimos materialinė padėtis – nėra išnykę. Tikslas siekti spręsti alkoholio vartojimo problemą nepasiektas, V. N. buvo motyvuojamas lankytis pas priklausomybių konsultantą, bet atsisakė. 2019-10-29 atvejo vadybos posėdžio metu priimtas sprendimas tęsti socialinių paslaugų teikimą šeimai, nes nėra įvykdyti numatyti įpareigojimai.

Bylos duomenimis, 2019-11-15 Skyriuje gautas Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato budėtojo telefoninis pranešimas, kad į Lopšelį – darželį (duomenys neskelbtini) atėjo neblaivus V. N. pasiimti savo mažamečio sūnaus L. N. Policijos pareigūnai V. N. nustatė 2,43 promilių girtumą (pareigūnas apie tai pažymėjo vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos akte). Atvykus Skyriaus specialistams, V. N. elgėsi agresyviai, įžeidinėjo aplinkinius. Atsižvelgiant į situaciją, buvo nuspręsta paimti vaiką L. N. iš nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendinti vaiko tetos (J. J. sesers) V. J., gim. (duomenys neskelbtini), šeimoje. 2019-11-19 grėsmės vaikui L. N. vertinimo metu, V. N. buvo blaivus, elgėsi adekvačiai ir neigė turintis priklausomybę nuo alkoholio. Įvertinus tėvų sugebėjimus rūpintis vaiku, pakartotinai nustatytas pirmas grėsmės vaikui lygis, vaikas perduotas tėvui. 2019-11-19 V. N. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 72 str. 1 d., o 2019-12-05 nutarimu administracinio nusižengimo byloje V. N. skirta nuobauda – įspėjimas.

2019-12-04 Skyriuje gautas Kauno AVPK budėtojo telefoninis pranešimas, jog netoli namo esančio (duomenys neskelbtini) buvo surastas neblaivus V. N. ir jo nepilnametis sūnus L. N. Skyriaus specialistams nuvykus minėtu adresu, pareigūnai informavo, kad V. N. yra nustatytas 1,31 promilių girtumas (pareigūnas apie tai pažymėjo vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos akte). V. N. paaiškino, kad dienos metu pasiėmė vaiką iš darželio ir nuėjo pas draugą į svečius, kur vaišinosi alkoholiu. Grįžtant į namus, vyrą pasitikimo policijos pareigūnai. Atsižvelgiant į situaciją, buvo nuspręsta paimti vaiką L. N. iš nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendinti tetos V. J. šeimoje. Atsižvelgiant į tai bei siekiant apginti vaiko teises ir užtikrinti teisėtus jo interesus, 2019-12-06 atliktas grėsmės vaikui lygio vertinimas – mažamečiui L. N. nustatytas antras grėsmės lygis ir priimtas sprendimas paimti vaiką iš šeimos. Vertinimo metu nustatyta, kad V. N. turi priklausomybę nuo alkoholio, o vykdant atvejo vadybą šeimoje, nustatyta, kad šeimai nepadėjo pagalbos plane planuota ir teikta pagalba, dėl to kyla pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei. Taip pat vertinimo metu buvo nustatyta, kad vaiko atstovai negali rūpintis vaiku dėl abiejų atstovų ligos – V. N. vertinimo metu, Skyriaus turimais duomenimis, buvo gydomas (duomenys neskelbtini), o J. J. yra nustatytas 20 proc. darbingumas. Vertinant grėsmės vaikui lygį, taip pat nustatyta, kad šeima ir toliau patiria socialines problemas – V. N. yra bedarbis, šeimos pajamos yra minimalios. 2019-12-18 Skyriuje gauta informacija, kad V. N. (duomenys neskelbtini) 2019 metais gydėsi kelis kartus, paskutinį kartą nuo 2019-12-07 iki 2019-12-13. V. N. nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). V. N. tolimesniam stebėjimui ir gydymui buvo nukreiptas į Priklausomybės ligų centrą.

(duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patenkintas Skyriaus prašymas ir išduotas teismo leidimas paimti nepilnametį vaiką L. N. iš jo atstovų pagal įstatymą J. J. ir V. N.

(duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl L. N. laikinosios globos nustatymo“ likusiam be tėvų globos vaikui L. N. nustatyta laikinoji globą, V. J. paskirta laikinąją globėja, jos gyvenamojoje vietoje nustatyta L. N. globos vieta.

2020-01-23 ir 2020-04-09 atvejo vadybos posėdžio metu įvertinta, kad V. N. nededa pastangų susigrąžinti vaiką į šeimą, o 2020-07-02 posėdžio metu patvirtino, kad AA grupių nelanko, nėra užsiregistravęs į Respublikinį priklausomybių ligų centrą, pas psichologą neina, psichiatro konsultacijai taip pat nėra užsiregistravęs, darbo ir pajamų neturi, pripažino, kad nėra įvykdęs numatytų įpareigojimų ir atsisako siūlomos pagalbos.

2020-10-16 vaiko globos peržiūros metu nustatyta, kad globos priežastys nėra išnykę, J. J. nėra pajėgi pasirūpinti savimi ir vaiku, V. N. nėra išsprendęs alkoholio vartojimo problemos, įpareigojimų nevykdo. Abu vaiko tėvai pripažino, kad nėra pajėgūs auginti sūnų, tačiau tikisi, kad gal kažkada vaiką galės auginti patys, kuomet jis paaugs ir bus savarankiškesnis.

2020-10-20 informacijoje apie šeimai suteiktą pagalbą ir pokyčius šeimoje nurodoma, kad išlieka pagrindinės šeimos problemos – socialinių įgūdžių stoka, sunki šeimos materialinė padėtis, alkoholio vartojimas, nėra išspręstos.

2020-10-22 atvejo vadybos posėdžio metu, įvertinus situaciją šeimoje, priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl L. N. atskyrimo nuo motinos J. J. ir dėl neterminuoto tėvo V. N. valdžios apribojimo nepilnamečio vaiko L. N. atžvilgiu ir kitų susijusių klausimų išsprendimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis).

CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.

Atsakovas V. N., bylos duomenimis, nėra išsprendęs alkoholio vartojimo problemos, įpareigojimų nevykdo, nededa pastangų susigrąžinti vaiką į šeimą, o 2020-07-02 posėdžio metu patvirtino, kad AA grupių nelanko, nėra užsiregistravęs į Respublikinį priklausomybių ligų centrą, pas psichologą neina, psichiatro konsultacijai taip pat nėra užsiregistravęs, darbo ir pajamų neturi, pripažino, kad nėra įvykdęs numatytų įpareigojimų ir atsisako siūlomos pagalbos. Bylos duomenys patvirtina, jog V. N. priklausomybės alkoholiui nepripažįsta, tačiau girtauja sistemingai, nevykdo socialinių darbuotojų rekomendacijų, socialinis darbas nėra efektyvus. Alkoholio vartojimo problemos atsakovas V. N. nepripažino ir teismo posėdžio metu. Bendravimas su sūnumi, kaip teismo posėdžio metu nurodė pats atsakovas, yra epizodiškas. Byloje pateikti dokumentai ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad atsakovas tinkamai nesirūpina nepilnamečiu sūnumi, jo auklėjimu, sveikata, nesiekia susigrąžinti iš laikinosios globos. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad atsakovas tinkamai neatliko ir neatlieka tėvo pareigų, numatytų CK 3.155 straipsnyje, atsakovas sūnumi tinkamai nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad šiuo atveju nepilnamečio L. N. interesus geriausiai atitiktų neterminuotas tėvo valdžios apribojimas. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad yra pagrindas siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią (CK 3.180 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185, 186, 197 straipsniai).

Atsakovui neterminuotai apribojus tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaikų interesams. Apribojus tėvo valdžią neterminuotai, be atskiro tėvo sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Sprendimas dalyje dėl tėvo valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Atsakovui išaiškintina, jog vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi tėvo valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvo valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams.

Dėl vaiko atskyrimo nuo motinos

CK 3.179 straipsnis numato, kad kai tėvai negyvena kartu su vaikais dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais, 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaikų atžvilgiu veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko atskyrimas nuo tėvų – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

Kaip matyti iš byloje pateikto Neįgaliojo pažymėjimo, atsakovė J. J. yra neįgali, nepajėgi pasirūpinti savimi, jos darbingumas – 20 procentų. Atsakovę lanko ir padeda socialiniai darbuotojai – padeda nusiprausti, tvarko buitį. Atsakovė nėra pajėgi auginti sūnaus dėl savo ligos. Atsakovės sesuo trečiasis asmuo V. J. teismo posėdžio metu patvirtino, jog jos sesuo negali pasirūpinti nei pačia savimi, nei, juo labiau, vaiku. Atsakovė sunkiai judina rankas, nevaikšto, jos susirgimas egzistuoja nuo gimimo, progresuoja. Atsakovė savarankiškai negali tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu vaiku, jai reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog dėl atsakovės ligos diagnozės yra pagrindas taikyti CK 3.179 straipsnio 1 dalį. Atsakovė dėl objektyvių priežasčių – sveikatos būklės nėra pajėgi šiuo metu tinkamai užtikrinti fiziologinių, psichologinių savo vaiko poreikių, tinkamai jo auklėti, kontroliuoti, užtikrinti ugdymo, sveikatos, higienos ir kitų poreikių. Šiuo metu pagal atsakovės sveikatos būklę, ji viena be kitų asmenų nuolatinės pagalbos nesugebėtų tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu vaiku, todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nepilnamečio vaiko atskyrimas nuo motinos geriausiai atitiktų jo interesus (CPK 185 straipsnis, CK 3.179 straipsnio 1 dalis, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2124-264/2012).

Atsakovei išaiškinama, kad atskirtiems nuo motinos vaikams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Atskyrus vaikus nuo motinos, motina netenka teisės gyventi kartu su vaikais ir reikalauti juos grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis motina gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaikais (CK 3.179 straipsnio 3 dalis). Vaikų atskyrimas nuo motinos panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikai nuo motinos atskirti (CK 3.181 straipsnio 1 dalis).

Dėl nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, globėjo paskyrimo

(duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl L. N. laikinosios globos nustatymo“ nepilnamečiui L. N. nustatyta laikinoji globa.

Nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą ir kurių priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai, globos centrui ar vaikų globos (rūpybos) institucijai (CK 3.256 straipsnis). Įstatyme numatyta, kad globa nustatoma vaikams, kurie neturi keturiolikos metų, rūpyba nustatoma vaikams, sulaukusiems keturiolikos metų (CK 3.251 straipsnis). CK 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą įstatyminį reglamentavimą, nepilnamečio vaiko L. N. tėvui apribojus tėvo valdžią į vaiką bei atsakovę J. J. atskyrus nuo vaiko L. N., atsižvelgiant į vaiko amžių, jam nustatoma nuolatinė globa.

(duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl L. N. laikinosios globos nustatymo“ nepilnamečio L. N. laikinąją globėja paskirta V. J., vaiko globos vieta nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje. L. N. nuolatine globėja sutinka būti paskira V. J. Kitų asmenų, kurie norėtų ir galėtų nuolatinai globoti L. N., nėra, kitokių duomenų nepateikta. VGC „Pastogė“ 2020-04-17 pateikė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pasirengimo globojamo vaiko globai (rūpybai). Įvertinus V. J. pasirengimą bei turimus gebėjimus, manoma, kad V. J. yra tinkamas asmuo nuolatinai globoti L. N. Šiuo metu globėja su šeima gyvena nuomojamame keturių kambarių bute, kuriame yra visi patogumai, įsiskolinimų neturi.

Siekiant sukurti vaikui, netekusiam tėvų globos, aplinką, tinkamą jo psichiniam, emociniam ir moraliniam vystymuisi, globa (rūpyba) šeimoje vaikui yra palankiausia aplinka, todėl vaiko globa (rūpyba) šeimoje turi pirmenybę lyginant su kitomis vaiko globos (rūpybos) formomis, ir yra vienas iš vaiko globos (rūpybos) nustatymo principų (LR CK 3.249 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, V. J. skirtina nepilnamečio vaiko L. N. globėja, vaiko globos ir gyvenamoji vieta nustatoma nuolatinės globėjos gyvenamojoje vietoje (CPK 407 straipsnis, CK 3.251 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 3.256 straipsnis, 3.259 straipsnis, 3.264 straipsnio 5 dalies 4 punktas, 3.265 straipsnio 1 punktas).

Globėjai (rūpintojai) išaiškinama, kad globėjas (rūpintojas) privalo: užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką; spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius; rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje (CK 3.271 straipsnio 1 dalis). Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka vaiko globėjas (rūpintojas) gali perduoti prižiūrėti vaiką kitam asmeniui (CK 3.271 straipsnio 2 dalis). Globėjas (rūpintojas) yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Globėjas (rūpintojas) turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.272 straipsnis). Globojamo (rūpinamo) vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) uzufrukto teise, CK IV knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka (CK 3.275 straipsnis) ir tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.275 straipsnis, 3.185 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis). Atsakovams tenka pareiga išlaikyti savo vaikus, nepaisant aplinkybės, kad tėvų valdžia apribota, ar taikytas atskyrimas (CK 3.195 straipsnis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo V. N. sūnaus išlaikymui periodines išmokas po 150,00 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, o iš atsakovės J. J. – po 20 Eur periodines išmokas sūnaus išlaikymui iki jo pilnametystės.

Pažymėtina, jog minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (šiuo metu tai yra 607 Eur), laikomas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, taigi, ieškovo prašoma priteisti suma vaikų išlaikymui (150 Eur sūnui iš atsakovo ir 20 Eur sūnui iš atsakovės), yra mažesnė, nei kasacinio teismo praktikoje rekomendacinis minimalus išlaikymas vaikui per mėnesį. Be to, ieškovei CPK 182 straipsnio 1 punkto pagrindu nereikia įrodinėti – kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt. Ieškovė, prašydama tokios sumos vaikų išlaikymui, atsižvelgia į sunkią šeimos turtinę padėtį, į tai, jog atsakovei nustatytas ribotas darbingumas. Atsakovė yra darbinga tik 20 procentų, jos pajamas sudaro gaunamos neįgalumo pašalpos, turi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto. Atsakovas su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu sutiko, yra jauno amžiaus, teismo posėdžio metu patvirtino, jog yra sveikas ir darbingas. Nors atsakovas, bylos duomenimis, jo vardu registruoto nekilnojamojo turto, automobilių neturi, nedirba, visgi sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovų tenkintinas visiškai, priteisiant iš atsakovo V. N. sūnaus L. N. išlaikymui po 150 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją bei iš atsakovės J. J. sūnaus L. N. išlaikymui priteisiant po 20 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).

Išlaikymas kasmet indeksuojamas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis).

Iš atsakovų priteisus išlaikymą, nepilnamečiui L. N. priteisto išlaikymo lėšų ir gaunamų išmokų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina globėja V. J. (CK 3.275, 3.185 straipsniai).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šalys yra atleidžiamos nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo civilinėse bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, todėl žyminis mokestis valstybei iš atsakovų nepriteisiamas (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, tenkančią kiekvienam atsakovui, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Atskirti L. N., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo motinos J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Neterminuotai apriboti V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią L. N., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti L. N., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą.

Skirti L. N., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatine globėja V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti L. N., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. N., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 20 Eur (dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo į teismą dienos (2020 m. spalio 29 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. N., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo į teismą dienos (2020 m. spalio 29 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

L. N., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimą dalyje dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.