Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio, vedusio, aukštojo išsilavinimo (toliau ir – pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. Š. 2016 m. gegužės 2 d. nutarimo Nr. 10N-59176974-16 administracinio teisės pažeidimo byloje (toliau ir – nutarimas) pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. gegužės 2 d. nutarimu Nr. 10N-59176974-16 pripažintas kaltu pagal ATPK 125 straipsnį ir nubaustas 144 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dviem mėnesiams už tai, kad 2016 m. balandžio 29 d., 20.40 val., Vilniaus rajono savivaldybėje, Pakalniškių k., vairuodamas automobilį „Citroen Jumper“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 170 punkto reikalavimus, nes įvažiavo ir pravažiavo reguliuojamą geležinkelio pervažą nesustojęs prie kelio ženklo Nr. 204 (STOP) arba esančios horizontalios ženklinimo linijos (1.11 (STOP)).

Pareiškėjas savo skundą motyvuoja tuo, jog važiuodamas keliu prie geležinkelio pervažos prieš ženklą „STOP“ jis pristabdė automobilį, pasižiūrėjo į abi puses, kadangi traukinio nebuvo, pradėjo važiuoti toliau. Bylos nagrinėjimo metu jis paaiškino, kad važiavo pavargęs po sunkios kraustymosi dienos, automobilį buvo prie pervažos pristabdęs ir tik įsitikinęs, kad nevažiuoja traukinys, pradėjo važiuoti toliau. Pareiškėjas pažymi, jog šiuo metu jis šeimoje vienintelis dirba, žmona laukiasi 6 mėn., automobilis yra neatsiejama jo darbo dalis, kadangi jis yra muzikantas, reikia važinėti po visą Lietuvą, gabenti instrumentą, kasdien važinėti į repeticijas, vežioti žmoną pas daktarus ir gimdymo planavimo pamokėles. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jo tėvai yra pensininkai, mama yra neįgali, tėvas turi problemų su širdimi, neseniai jam atlikta širdies operacija, tėvą nuolat reikia vežioti į tyrimus, nes jis nevairuoja.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas S. M. prašė skundą tenkinti bei paaiškino, kad įvykio vietoje į dešinę 10 km matosi, į karę irgi 10 km. Jis važiavo su nuomotu mikroautobusu, buvo pavargęs, žmona laukiasi, reikėjo žmoną iš Plungės, į Vilnių nuvežti, reikėjo atiduoti mašiną, taip gavosi, bet jis pristabdė, važiavo 20 km/h greičiu, apsidairė, na nepasisekė. Anksčiau ten nebuvo stop ženklo, jis jį matė, bet anksčiau nebuvo. Sumokėjo baudą, labai reikia teisių, nes žmona gimdo, vienintelis dirba šeimoje, būgnus reikia vežioti, be teisių būtų labai sunku išgyventi.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Remiantis ATPK 300 straipsnio 1 dalimi skundas išnagrinėtas iš esmės, nes Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovo neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ATPK 9 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Pagal ATPK 125 straipsnį važiavimas per geležinkelį tam neskirtose vietose, kitų transporto priemonių, sustojusių prieš pervažą praleisti traukinio, apvažiavimas, įvažiavimas į pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas arba pradeda leistis, savavališkas užtvaro pakėlimas arba jo apvažiavimas, įvažiavimas į pervažą, jeigu už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimas per pervažą, taip pat kelio ženklo „Stop“ reikalavimo nesilaikymas, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą, – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki šešių mėnesių.

Kelių eismo taisyklių 170 punktas numato, kad duodamas kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra, – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu „Stop“, o jeigu jos nėra, – prieš minėtą kelio ženklą, net ir mirksint baltam šviesoforo signalui. Prieš pradėdamas važiuoti vairuotojas privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė.

Ginčo dėl minėto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuoto pažeidimo iš esmės nėra ir teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl S. M. kaltės padarius ATPK 125 straipsnyje numatytą pažeidimą. Pats S. M. apklausiamas teisme parodė, kad išties per geležinkelio pervažą važiavo prieš ją nesustojęs, tačiau tuo metu eismas nebuvo intensyvus, todėl jis automobilį tik pristabdė, tam, kad įsitikinti, jog neatvažiuoja traukinys. Tai, kad jis įvažiavo ir pravažiavo reguliuojamą geležinkelio pervažą nesustojęs prie kelio ženklo Nr. 204 (STOP), o tik pristabdė jo vairuotą automobilį, S. M. nurodė ir teismui pateiktame skunde dėl nutarimo bei administracinio teisės pažeidimo protokole. Tokios aplinkybės matyti ir iš byloje esančių policijos patrulio tarnybinio pranešimo. Remiantis šiomis aplinkybėmis skundžiamame nutarime pagrįstai konstatuota, jog S. M. 2016 m. balandžio 29 d., 20.40 val., Vilniaus r. sav., Pakalniškių k., vairuodamas automobilį „Citroen Jumper“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 170 punkto reikalavimus, nes įvažiavo ir pravažiavo reguliuojamą geležinkelio pervažą nesustojęs prie kelio ženklo Nr. 204 (STOP) arba esančios horizontalios ženklinimo linijos (1.11 (STOP)). Tokia S. M. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 125 straipsnį.

Esminis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. M. skundo reikalavimas susijęs ne su įrodymų vertinimu ir nustatytomis faktinėmis jo veikos aplinkybėmis, o su jam paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimu. Pareiškėjas S. M. mano, kad yra pagrindas jam taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Nagrinėjamo skundo kontekste taip pat pažymėtina, kad ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos iš tikrųjų leidžia skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, įvertinus ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal susiformavusią teismų praktiką ATPK 30¹ straipsnio nuostatos taikomos tik ypatingais, išimtiniais atvejais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N-146-436/2009, N-62-409/2009). Taigi administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, tai yra ATPK 30¹ straipsnis taikytinas išimtinais atvejais, kai byloje nustatyta visuma aplinkybių, ypatingai palankiai charakterizuojančių administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir bylojančių jo naudai.

S. M., vairuodamas transporto priemonę, kaip padidinto pavojaus šaltinį, padarė pavojingą teisės pažeidimą, keliantį pavojų transporto eismo saugumui, žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl toks jo elgesys yra gana pavojingas. Būtent siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams eismo dalyvių, jų turto atžvilgiu, įstatymų leidėjas įtvirtino gana griežtas administracines nuobaudas už šio teisės pažeidimo padarymą, tarp jų ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Pažymėtina, jog paskiriant S. M. minimalų sankcijoje numatytos baudos dydį su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui, buvo atsižvelgta į S. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi bei padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Visgi vertinant S. M. asmenybę apibūdinančių duomenų visumą matyti, kad jis anksčiau baustas administracine tvarka penkiolika kartų, dažniausia už KET pažeidimus, tame tarpe ir už greičio viršijimą, važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui, už naudojimąsi rankomis mobiliojo ryšio priemonėmis važiuojant, taip pat už kitus KET pažeidimus. Pažymėtina, jog šie pažeidimai buvo daromi sistemingai. Teismo vertinimu, šios aplinkybės S. M. kaip asmenybę apibūdina neigiamai ir remiantis jomis yra pagrindas manyti, kad S. M. gana piktybiškas pažeidėjas, nesilaiko KET reikalavimų, jam skiriamos švelnesnės nuobaudos prevencinių tikslų nepasiekia. Dėl pareiškėjo skundo argumentų, jog automobilis yra neatsiejama jo darbo dalis, pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką pažeidėjo darbo pobūdis nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti jam skirti mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, Nr. N1-1378/2007, Nr. N1-413/2007, Nr. N444?719/2011, Nr. N261-3042/2011 ir kt.). Pažymėtina, kad ir S. M. požiūris į padarytą pažeidimą leidžia spręsti, kad jis šio pažeidimo padarymą vertina labiau, kaip asmeninę nesėkmę, nes pažeidimą užfiksavo policijos pareigūnai, o ne pažeidimo pavojingumą, galimas pasekmes jam pačiam ir kartu vykstantiems keleiviams. Šiuo atveju S. M. nurodytos aplinkybės, jog jo žmona laukiasi (pridėti medicininiai dokumentai), ją bei sergantį tėvą bei neįgalią mamą reikia vežioti į gydymo įstaigas, taipogi negali būti pagrindu švelninti jam paskirtą nuobaudą, nes jam skundžiamu nutarimu ir taip yra paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui (dviem mėnesiams). Be to, teismui nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad pažeidėjas iš tikrųjų slaugo, prižiūri aukščiau paminėtus savo artimus giminaičius, kad jie tiesiogiai priklausomi tik nuo jo galimybės vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, jog kiekviena valstybės taikoma poveikio priemonė sukelia teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas savaime nelaikytina aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą.

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien tik simbolinės, pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, kadangi skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad būtų laikomasi įstatymų, gerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nelaikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N261-3042/2011).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo S. M. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti jam ATPK 125 straipsnio sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes jam paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl tenkinti pareiškėjo skundą jame išdėstytais motyvais ir keisti skundžiamą nutarimą nėra teisinio pagrindo.

Dėl S. M. skunde nurodytų Institucijos neva padarytų ATPK 272 straipsnio pažeidimų teismas pažymi, kad S. M. turėjo galimybę pareikšti prašymus, susipažinti su byla bei pateikti įrodymus teisme, tačiau tokių prašymų iš esmės negauta, išskyrus prie skundo pridėtus du dokumentus, susijusius su jo sutuoktinės sveikata.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. Š. 2016 m. gegužės 2 d. nutarimą Nr. 10N-59176974-16 administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą ir S. M. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.