Kauno apygardos teismo nutartis

2014-08-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1350-658/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-04
Bylos Nr.
1S-1350-658/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nerijus Meilutis
Nuteistasis
M. S.
Nr. 1S-1350-658/2014
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00904-2011-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugpjūčio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, nedalyvaujant prokurorui ir nuteistajam, teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Editos Klipštienės skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 22 d. nutarties, kuria patvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau-Komisijos) komisijos 2014-06-10 nutarimas Nr. 93-402 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam M. S..

Teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2012-03-22 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 281 str. 4 d. 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia 2012-07-03, bausmės pabaiga 2016-01-03.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2014-06-10 nutarimu Nr. 93-402, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, asmenybę, socialinio tyrimo išvadą, pažymą dėl individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymo, nutarė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam M. S. neatlikus jam 1 metų 6 mėnesių 28 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 22 d. nutartimi patvirtino Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje 2014-06-10 nutarimą Nr. 93-402, taikė nuteistajam lygtinį paleidimą ir įpareigojo per 15 dienų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pradėti dirbti (užsiregistruoti darbo biržoje) arba mokytis, o pradėjus dirbti ar mokytis – tęsti darbą ar mokslą; per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Šalies argumentai

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus vyriausioji prokurorė Edita Klipštienė skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – Komisijos nutarimo dėl M. S. lygtinio paleidimo netvirtinti, lygtinio paleidimo netaikyti. Pažymi, jog M. S. atlieka bausmę už apysunkį nusikaltimą – kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimą, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Pažymi, kad M. S. eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus, įvykio metu vieno asmens sveikata sutrikdyta sunkiai, dviejų nesunkiai, apgadinti du automobiliai. Skunde taip pat nurodoma, jog ankstesni nusikalstami veiksmai (teistas pagal BK 178 str. 2 d.), alkoholio vartojimas, gyvenimo būdas, finansiniai įsipareigojimai, mąstymas, elgesys, susijęs su rizika pakartotinai nusikalsti. Teismas, tvirtindamas Komisijos nutarimą neatsižvelgė į nuteistojo asmenybės bruožus, psichologinės tarnybos išvadoje nurodytus motyvus – piktnaudžiavimas alkoholiu, tai, kad žala nėra atlyginta. Tad, nors M. S. charakterizuojamas teigiamai, tai nesudaro pagrindo teigti, kad jo gyvenimas pasikeitė teigiama linkme, ir jis nebedarys nusikalstamų veikų, juo labiau, kad jis nusikalto sistemingai. Prokurorės manymu, įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo asmenybę, padarytų veikų pavojingumą ir pobūdį, visuomenės interesus bei bausmės paskirtį, manytina, kad atliktoji bausmės dalis dar negali būti laikoma adekvačia padarytų veikų ir paties nuteistojo pavojingumui, o M. S. paleidus lygtinai iš pataisos įstaigos šiuo metu, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis. Tai, kad M. S. formaliai atitinka įstatymo keliamus reikalavimus dėl jo lygtinio paleidimo, dar nesudaro pagrindo taikyti jam lygtinį paleidimą jau šiuo metu.

Atsiliepimo į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės skundas atmetamas.

Lygtinis paleidimas taikomas tik įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Taip pat pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia visišką atleidimą nuo bausmės. Net ir taikant lygtinį paleidimą yra taikomos valstybės prievartos priemonės - skiriami apribojimai, įpareigojimai, kurie padeda užtikrinti bausmės tikslus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog sprendžiant klausimą, ar yra materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, būtina visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, elgesį bausmės atlikimo metu, faktiškai atliktą paskirtos bausmės dalį, pataisos įstaigos administracijos nuomonę, psichologinės tarnybos išvadą bei kitas svarbias aplinkybes.

Teisėjas, susipažinęs su bylos medžiaga ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi, sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai patvirtino Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje 2014-06-10 nutarimą Nr. 93-402 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam M. S..

Priešingai nei teigiama skunde, aukštesniojo teismo manymu, tiek Komisija, tiek teismas tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, likusį bausmės dydį, kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, nuteistojo pavojingumą, pakankamai atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą, pobūdį, ir pagrįstai sprendė, jog įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikyti lygtinį paleidimą. Aukštesniojo teismo manymu, tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti M. S. paskirtos bausmės tikslų ar kitaip pažeisti teisingumo principą.

Pažymėtina, jog nuteistasis atitinka bausmės atlikimo sąlygas pagal LR BVK 157 str. 1 d.– faktiškai atlikęs ½ dalį bausmės, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, charakterizuojamas teigiamai. M. S. atlikdamas bausmę vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, nebaustas, skatintas 4 kartus, charakterizuojamas teigiamai, jam leidžiama iki 48 val. parvykti į namus, buvo leista 10 parų atostogų metu parvykti į namus, nusiskundimų dėl netinkamo elgesio negauta. Atvykęs į pataisos įstaigą buvo motyvuotas darbinei veiklai, dirba ekspeditoriumi, iš darbdavio nusiskundimų negauta. Nors nuteistasis ne visada sugebėjo pasirinkti tinkamas elgesio strategijas, o ankstesni pažeidimai, galimos problemos dėl alkoholio vartojimo, finansiniai įsipareigojimai yra pakartotinį nusikalstamą elgesį didinantys veiksniai, tačiau nutarime nurodoma, jog nuteistasis supranta ir atpažįsta alkoholio paveikto elgesio galimą žalą, motyvuotas keisti savo elgesį, nevartoti alkoholio. 2013-11-07 išklausė ir buvo atestuotas pagal 4 val. privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą. Psichologinės tarnybos išvadoje taip pat nurodoma, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis tapo atsakingesnis, reiklesnis sau, sugeba siekti užsibrėžtų tiek ilgalaikių, tiek trumpalaikių tikslų. Kaltę dėl padaryto nusikaltimo prisipažįsta, prisiima atsakomybę už savo veiksmus, o bausmę vertina kaip skaudžią gyvenimo pamoką, linkęs pasimokyti iš patyrimo. Neformaliosios nuteistųjų tradicijos nėra svarbios, jų nepalaiko. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (30 balų pagal OASys metodiką), o teigiama darbinė motyvacija, konkretūs darbinės veiklos planai, nuolatinė gyvenamoji vieta, emocinis artimųjų palaikymas, su kuriais jis palaiko ryšius, yra pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai.

Įvertinus šių aplinkybių visumą, darytina išvada, jog nuteistojo teigiamas elgesys po veikos padarymo, nepriekaištingas elgesys pataisos įstaigoje, teigiamos nuostatos darbo atžvilgiu, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai savo teigiama reikšme sprendžiant dėl lygtinio paleidimo persveria padarytos veikos pavojingumą. Pažymėtina, jog veikos pavojingumas vertinamas kartu su kitomis aplinkybėmis ir šiuo atveju negali turėti lemiamos reikšmės sprendžiant dėl lygtinio paleidimo. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, jog M. S. atlieka bausmę ne už apysunkio nusikaltimo padarymą (kaip kad skunde neteisingai nurodo prokurorė), o už neatsargų nusikaltimą, kurį padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui. Pagal sunkumą rūšiuojami tik tyčiniai nusikaltimai, tuo tarpu neatsargūs nusikaltimai remiantis pavojingumo kriterijumi nerūšiuojami. Be to, pati kaltės forma rodo tiek veikos, tiek ir paties asmens mažesnį pavojingumą, lyginant su tyčine nusikalstama veika ir tai, kad sankcijoje už neatsargią nusikalstamą veiką numatyta laisvės atėmimo bausmė, kuri atitinka apysunkių nusikaltimų sankcijos ribas, ši veika negali būti prilyginta tyčiniam apysunkiam nusikaltimui.

Aukštesniojo teismo manymu, prokurorė skunde nepagrįstai sureikšmina ir ankstesnį M. S. teisumą, išvadą apie tai, kad negali būti taikomas lygtinis paleidimas, daro vertindama ir minėtos veikos pavojingumą. Kaip matyti iš bylos duomenų, anksčiau M. S. buvo teistas tik kartą už tyčinį turtinį nusikaltimą, trumpalaikės terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, o pastaroji neatsargi veika, už kurią atlieka bausme, įvykdyta ne bausmės vykdymo atidėjimo metu. Todėl anksčiau padarytos veikos pobūdžiui ir pavojingumui neturėtų būti suteikiama lemianti, svarbi reikšmė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo. Be to, tai skirtingos savo pavojingumu ir savo pobūdžiu nusikalstamos veikos, todėl skunde nepagrįstai teigiama, jog šios veikos rodo neteisėto nusikalstamo elgesio sistemiškumą ar pastovumą.

Nuteistojo finansiniai įsipareigojimai, tai, kad jis neatlygino žalos, aukštesniojo teismo manymu, taip pat negali būti vertinama kaip esminė kliūtis taikyti lygtinį paleidimą, nes akivaizdu, jog būdamas jaunas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu būdamas apribotas dėl darbinės veiklos pasirinkimo, M. S. neturi objektyvių galimybių atlyginti žalą, kuri siekia daugiau nei 147 000 Lt. Šiuo metu nuteistojo uždarbio užtenka kasdieninėms išlaidoms apmokėti, tačiau didesniems poreikiams patenkinti jų nepakanka. Nepaisant to, išieškota 793,32 Lt.

Iš kitos žiūrint- visi prokurorės skunde nurodyti veiksniai (alkoholio vartojimas, gyvenimo būdas, finansiniai įsipareigojimai, teistumas) buvo įvertinti atliekant tyrimą pagal OASys metodiką, ir į juos buvo atsižvelgta, bei duota išvada (30 balų, t.y. žema), į ką Komisija ir pirmosios instancijos teismas atsižvelgė priimdami sprendimus. Todėl dar kartą juos vertinti nėra jokio pagrindo, kaip ir nesutikti su atliktu vertinimu.

Taip pat pažymėtina, jog vertinant dėl lygtinio paleidimo materialių sąlygų svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju būtent teigiamas, nepriekaištingas elgesys bausmės atlikimo metu, teigiamos nuostatos darbo atžvilgiu, socialiniai ryšiai, nuteistojo asmenybė ir kitos jau anksčiau aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje lygtinio paleidimo metu.

Be to, būtina įvertinti, kad taikant lygtinį paleidimą, asmuo nėra visiškai atleidžiamas nuo bausmės, jam toliau taikomi tam tikri įpareigojimai ir apribojimai lygtinio paleidimo, o juos pažeidus, nuteistasis neišvengs tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl šiuo atveju, aukštesniojo teismo nuomone, lygtinis paleidimas padės užtikrinti ne tik probacijos tikslus, skatins nuteistąjį ir toliau teigiama linkme keisti savo elgesį, tačiau turės teigiamą ir drausminantį poveikį. Visa tai padės nuteistajam integruotis į visuomenę ir kartu bus užtikrintas teisingo bei progresyvaus bausmių atlikimo principo įgyvendinimas (LR BVK 9 str.).

Esant šioms aplinkybės, konstatuoja, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Editos Klipštienės skundą atmesti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Nerijus Meilutis