Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-09-18 · Administracinė byla Nr. AS-143-519-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-18
Bylos Nr.
AS-143-519-13
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01206-2013-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Anatolijus Baranovas (pran.)
Pareiškėjas
R. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Trečiasis asmuo
Marijampolės pataisos namams
Kategorijos
  • 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS143-519/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01206-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2013 m. rugsėjo 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Marijampolės pataisos namams dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas R. M. (toliau – pareiškėjas) 2013 m. balandžio 15 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija), 1 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos laisvės atėmimo vietose yra pavojingos ir netinkamos kalinimo sąlygos. Kadangi Teisingumo ministerija kontroliuoja bausmių vykdymo įstaigų darbą ir formuoja bausmių vykdymo kryptį, teisinga būtų iš jos reikalauti žalos, atsižvelgiant ir į Teisingumo ministerijos skundžiamą raštą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir išaiškino pareiškėjui teisę kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą, kurio veikimo teritorijoje yra Marijampolės pataisos namų buveinė, bei nurodė, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 str. 2 d. 2 p., 37 str. 3 d.).

Teismas nurodė, kad ABTĮ 35 straipsnyje įtvirtintas bendrasis principas, jog skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami (ABTĮ 48 str. 2 d.), buveinė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje atsakovu laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjo materialiąsias teises ar interesus, ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjo pareikštą reikalavimą (2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). Skundą atsisakoma priimti, jeigu byla nepriskirtina tam teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.). Teismas nustatė, kad prašomą priteisti neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš pavojingų ir netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės pataisos namuose, kur jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Pažymėjo, jog pareiškėjas siekia žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, reglamentuojama Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Įstatymas imperatyviai nurodo subjektą, kuris privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, t. y. Lietuvos valstybę, kuriai pagal CK 6.273 straipsnio 1 dalies nuostatas atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pareiškėjas turi teisę pasirinkti atsakovą, kuriam kelia materialinį teisinį reikalavimą, tačiau neturi teisės parinkti atsakovui (Lietuvos valstybei) atstovo, nes tokią teisę turi tik pati valstybė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. 932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“ 1 punktą, valstybei bylose dėl žalos atlyginimo atstovauja ta valstybės institucija (valstybinio administravimo subjektas), dėl kurios arba dėl kurios pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Pagal susiklosčiusią administracinių teismų praktiką, Lietuvos valstybei bylose dėl neturtinės žalos, atsiradusios kalinant asmenis netinkamomis sąlygomis, atlyginimo atstovauja ta valstybės institucija, kurioje asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę. Vadinasi, bylos dėl neturtinės žalos priteisimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų yra priskirtos nagrinėti teismui pagal įkalinimo įtaigos buvimo vietą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka Marijampolės pataisos namuose, kurie priklauso Kauno apygardos administracinio teismo veiklos teritorijai. Analogiškas aiškinimas pateiktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS756-357/2013, kuria išnagrinėtas pareiškėjo atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 19 d. nutarties. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ABTĮ 35 straipsniu, 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismas pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsisakė priimti kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai. Vadovaudamasis ABTĮ 10 straipsniu, teismas išaiškino pareiškėjui, kad skundas dėl netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės pataisos namuose ir iš to kildinamos neturtinės žalos atlyginimo turi būti teikiamas Kauno apygardos administraciniam teismui. Teikiamas skundas turi atitikti ABTĮ skundo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, turi būti nurodytas aiškus ir konkretus prašomos atlyginti žalos atsiradimo pagrindas, pateikti įrodymai, patvirtinantys žalos padarymo faktą ir dydį. Be to, skundas turi būti grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais, o ne literatūros kūrinių ištraukomis.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad ABTĮ nustato, jog kai traukiama valstybės antrinė įstaiga, tokius skundus nagrinėja tik Vilniaus apygardos administracinis teismas, dėl to nėra pagrįsta nurodyti, kad jo skundas kompetentingas Kauno apygardos administraciniam teismui. Kitokių reikalavimų teismas nenustatė ir neginčija.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktą, iš esmės konstatavęs, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš pavojingų ir netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės pataisos namuose, kur jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl toks ginčas spręstinas ne Vilniaus apygardos administraciniame teisme, o Kauno apygardos administraciniame teisme.

Iš skundo (b. l. 1–2) matyti, kad, pareiškėjo nuomone, Lietuvos Respublikos laisvės atėmimo vietose yra pavojingos ir netinkamos kalinimo sąlygos, kurias nustato šios valstybės teisės aktai (Bausmių vykdymo kodeksas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės ir kt.); pareiškėjas lygina kalinimo sąlygas Lietuvoje (Marijampolės pataisos namuose) ir Norvegijoje, iš kurios pargabentas atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvoje, ir teigia, jog kalinimo sąlygos pablogėjo; neturtinės žalos jis reikalauja iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, kadangi ši ministerija kontroliuoja bausmių vykdymo įstaigų darbą ir formuoja bausmių vykdymo kryptį.

Kaip matyti, pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimo nesieja su neteisėtais Marijampolės pataisos namų veiksmais. Iš esmės pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamo teisinio reguliavimo, už kurį, jo nuomone, atsakinga Teisingumo ministerija.

Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ginčo pobūdį, todėl netinkamai pritaikė procesinės teisės normas (ABTĮ 35 str., 37 str. 2 d. 2 p.), o dėl to galėjo būti neteisingai išspręstas skundo priėmimo klausimas.

Taigi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis atsisakyti priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra nepagrįsta, todėl naikintina ir skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d., 148 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasVaida Urmonaitė-MaculevičienėSkirgailė Žalimienė