Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. J. gynėjo advokato Romo Jonuškos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 27 d. nutarties, kuria kaltinamajam Romui Jonuškai kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2014 m. kovo 12 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad kartu su E. N. ir D. D. nuo 2011 m. rugpjūčio – spalio mėnesio, organizavo nusikalstamą susivienijimą nusikalstamai veiklai vykdyti ir jam vadovavo, neteisėtai disponavo labai dideliais kiekiais psichotropinių medžiagų, neturėdamas leidimo pasikėsino gabenti ir gabeno šias medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, legalizavo nusikalstamu būdu įgytus pinigus ir turtą, sukčiavo, klastojo dokumentus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, R. J. buvo sulaikytas 2012 m. kovo 12 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis.

Skunde atkreipiamas dėmesys į sunkią R. J. sveikatos būklę. Nurodoma, kad jam yra paskirta ekspertizė dėl sveikatos būklės įvertinimo, tačiau nevykdoma. Taip pat skunde nurodoma, kad R. J. yra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais Lietuvoje.

Gynėjas prašo skundą tenkinti.

Prokuroras prašo kaltinamojo R. J. gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. J. gynėjo skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam R. J. nepažeidė BPK 119, BPK 121, BPK 122, BPK 127, BPK 130 straipsnių bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų. Suėmimas gali būti skiriamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Tokios sąlygos pratęsti kaltinamajam R. J. suėmimo terminą šioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnes negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmes.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šiuo atveju svarbu, kad byloje būtų duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Patikrinus teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu, darytina išvada, kad byloje esantys duomenys, t. y. kitų kaltinamųjų (A. U. ir kt.) parodymai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir fiksavimo, slapto sekimo protokoluose esantys duomenys, kiti byloje surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis R. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tuo pačiu pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį.

Skundžiama nutartimi teismas pratęsė kaltinamajam R. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nustatęs tam BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytus pagrindus, t. y. kad būdamas laisvėje jis gali trukdyti procesui ir daryti naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti taikomas arba jo terminas tęsiamas, kai yra pagrįstas manymas, jog būdamas laisvėje (įtariamasis) kaltinamasis gali trukdyti procesui. Kai pagrįstai manoma, kad (įtariamasis) kaltinamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog (įtariamasis) kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus (įtariamuosius) kaltinamuosius bei gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme.

Pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą R. J., Vilniaus apygardos teismas pagrįstai įvertino tai, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog buvo derinami nusikalstamo susivienijimo narių parodymai bei veiksmai sulaikymo atveju. Be to, R. J. kaltinimas kaip vienas iš nusikalstamo susivienijimo organizatorių. Todėl, šios aplinkybės leido teismui pagrįstai konstatuoti, kad būdamas laisvėje, kaltinamasis R. J. gali trukdyti procesui, pats ar per kitus asmenis bandydamas paveikti proceso dalyvius. Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimas Vilniaus apygardos teisme dar tik neseniai prasidėjęs (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, (įtariamas) kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, (įtarimas) kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai, kurių padarymu kaltinamas R. J., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Pagal byloje pateiktus duomenis, praeityje R. J. buvo teistas ir nors teistumas išnykęs, tačiau ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja asmenį ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jis yra linkęs nusikalsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. J. galimai organizavo nusikalstamą susivienijimą ir aktyviai dalyvavo jo veikloje, neteisėtai disponuojant psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, skundžiamoje nutartyje nurodytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pratęsimo pagrindas, nustatytas pagrįstai.

Tai, kad R. J. turi šeimą, iki suėmimo dirbo, nėra pakankamas pagrindas jam taikyti švelnesnę kardomąją priemonę. Be to, šiuo metu bylos medžiagoje nėra pakankamai duomenų, kad dėl sveikatos būklės R. J. negali būti laikomas suėmime.

Kaltinamojo gynėjo skunde teisingai nurodoma, kad R. J. yra suimtas jau ilgą laiką, todėl toks kalinimas galimas tik išimtiniais atvejais. Tačiau pažymėtina ir tai, kad tik išskirtinės priežastys, tokios kaip inkriminuojamų veikų pobūdis, intensyvumas, kaltinamojo asmenybės bruožai gali rodyti, jog toks asmuo, būdamas laisvėje yra ypatingai pavojingas visuomenei ir naujų nusikaltimų darymo užkardymas kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis neįmanomas. Šioje baudžiamojoje byloje išskirtinėmis priežastimis, pateisinančiomis ilgalaikį kaltinamojo R. J. kalinimą yra jo asmenybės pavojingumas ir inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje, teismas nėra saistomas BPK 127 straipsnyje numatytais suėmimo terminais.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas R. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nei BPK nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Pusiausvyra tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta, proporcingumo principas – nepažeistas. Be šios asmens teisės suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Tai, kad kaltinamojo artimieji galėtų įmokėti 100 000 Lt užstatą, neįpareigoja teismo netęsti paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo R. J. gynėjo Romo Jonuškos skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.