Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjos Lidijos Liucijos Žilienės,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. kasacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu penkiems mėnesiams; pritaikius BK 75 straipsnį paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 28 d. nutartis, kuria nuteistojo R. M. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą patenkinti iš dalies, nuosprendį ir nutartį pakeisti, veiką perkvalifikuoti pagal BK 227 straipsnio 3 dalį ir paskirti 3 MGL dydžio baudą, paaiškinimą,

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

R. M. nuteistas už tai, kad, siekdamas neteisėto valstybės tarnautojo veikimo, tiesiogiai pasiūlė ir davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. papirko valstybės tarnautoją. Nusikaltimas padarytas tokiomis aplinkybėmis: 2007 m. vasario 20 d., apie 16.25 val., Klaipėdos r., kelio Klaipėda – Vilnius 305–ajame kilometre, už vairavimą neprisisegus saugos diržo buvo sustabdytas sunkiasvoris automobilis „Iveco“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), vairuojamas R. M. Pažeidėjas R. M. įsėdęs į šalikelėje buvusį policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtą „Škoda Octavia“ markės automobilį (valst. Nr. CEH 092), priekinėje keleivio vietoje, šiame automobilyje buvusiam Klaipėdos m. VPK Eismo priežiūros skyriaus Magistralinių kelių priežiūros skyriaus vyriausiajam patruliui J. D. tiesiogiai pasiūlė ir davė 100 Lt kyšį už tai, kad pareigūnas nefiksuotų Kelių eismo taisyklių pažeidimo fakto ir taip išvengtų administracinės atsakomybės.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad, aiškinant BK 227 straipsnio taikymą, reikia atsižvelgti ir į BK 225 straipsnį, nes šias savarankiškas veikas (kyšininkavimą ir papirkimą) sieja glaudus ryšys, todėl jas reikia aiškinti sistemiškai. BK 225 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmuo, priėmęs, pažadėjęs ar susitaręs priimti mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, reikalavęs ar provokavęs jį duoti tiek už teisėtą, tiek už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, padaro baudžiamąjį nusižengimą. Kadangi nagrinėjamoje byloje kyšio vertė neviršijo 1 MGL (130 Lt), veika nepriklausomai nuo konkretaus jos tikslo (teisėto ar neteisėto pageidaujamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens elgesio) atitinka BK 227 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K–274/2007).

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. M. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis keistini BK 3 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Dėl BK 227 straipsnio 3 dalies taikymo ir BPK 20 straipsnio reikalavimų laikymosi

Kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindas yra netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ar esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (BPK 369 straipsnis). Kasacinės instancijos teismas faktinių aplinkybių nenustato, įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, o tik remdamasis teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis sprendžia teisės taikymo klausimus (BPK 376 straipsnio 1 dalis).

Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas teisėjai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kasatoriaus argumentai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai vertindami įrodymus pažeidė šias nuostatas ir taip padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. M. padarė nusikalstamą veiką – t. y. kad jis tiesiogiai pasiūlė ir davė 100 Lt kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, kad policijos pareigūnas nefiksuotų Kelių eismo taisyklių pažeidimo fakto ir taip išvengtų administracinės atsakomybės, pagrįsta teisiamajame posėdyje išnagrinėtų ir motyvuotai teismo nuosprendyje įvertintų įrodymų visetu. Kasatoriaus skunde pateikta versija, kad R. M. siekė sąžiningai susimokėti baudą pažeidimo padarymo vietoje, kad bauda buvo sumokėta policijos pareigūnui J. D. pradėjus pildyti protokolą ir pasakius skirtinos baudos dydį, buvo jo kelta ir nagrinėjant bylą pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose. Dėl šių jo teiginių, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinėje nutartyje išsamiai pasisakyta ir jie motyvuotai atmesti.

Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl R. M. kaltės grindė liudytojo J. D. apklausų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme protokolų duomenimis, akistatos su D. M. duotais parodymais, liudytojo D. A. parodymais, daikto apžiūros protokolo duomenimis bei iš dalies ir paties D. M. parodymais.

Teismui nebuvo pagrindo netikėti liudytojo J. D. parodymais apie tai, kad, jam vykdant eismo priežiūrą greitkelyje ir sustabdžius R. M. automobilį, paaiškėjo, kad šis neturi vilkiko priekabos techninės apžiūros talono. Dėl šios priežasties R. M. buvo pasiūlyta sėstis į policijos automobilį surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. J. D. atsisėdus į vairuotojo vietą, R. M. atsisėdo šalia; J. D. ieškant reikiamų dokumentų protokolui surašyti, R. M. padėjo vieną 100 Lt kupiūrą prie pavarų perjungimo svirties ir pasakė, kad šis nieko nerašytų, nes jis skuba į BMW centrą pasiimti automobilio bei paprašė sugrąžinti dokumentus. J. D., pamatęs pinigus, iš karto įspėjo pažeidėją dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės už kyšio davimą, tačiau pažeidėjas nereagavo, aiškino, kad skuba ir moka kaip visada. Po pakartotinio perspėjimo R. M. nebandė pasiimti pinigų, dėl to jam (R. M.) buvo liepta pakviesti jo kolegą D. A., o pačiam sėstis ant galinės automobilio sėdynės. Įsėdusiam kolegai D. A. J. D. paaiškino, kad vairuotojas jam davė 100 Lt kyšį, kad jis pinigų nepasiima, ir paskambino į STT pranešti apie įvykį. Taip pat liudytojas J. D. parodė, kad R. M. buvo paaiškinta, jog baudos vietoje susimokėti negalima, be to, prieš surašydamas protokolą, patikrino duomenis apie pažeidėjo galiojančias nuobaudas, ir, kadangi jis anksčiau baustas daug kartų už panašius pažeidimus ir nuobaudos galiojo, paaiškino, kad bus paskirta 150 Lt bauda. Liudytojas D. A. parodė, kad, atsisėdęs į keleivio vietą priekyje, pamatė prie pavarų perjungimo svirties vieną 100 Lt kupiūrą ir suprato, kad pažeidėjas mėgino papirkti J. D., nes baudos už padarytus pažeidimus nemokamos vietoje, o R. M. pasakė, jog šie pinigai skirti sumokėti baudai, tik tada, kai atvažiavo STT pareigūnai.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bylos duomenis, atmetė R. M. aiškinimus, kad jis sąžiningai siekė susimokėti baudą, o ne duoti kyšį pareigūnui, atsižvelgęs ir į tai, kad R. M. pats yra pripažinęs, jog anksčiau daug kartų buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudų pažeidimo vietoje nėra mokėjęs ir žinojo, kad baudos mokamos banke, taip pat nustatęs, kad pinigus jis padėjo iš karto įlipęs į automobilį, kai dar nebuvo svarstomas skirtinos jam baudos dydis, kad R. M. daugiau kaip du kartus baustas administracine tvarka už analogiškus Kelių eismo taisyklių pažeidimus 150 Lt dydžio baudomis bei už kitus pažeidimus ir dėl to žinojo, kad nebus skirta 100 Lt dydžio bauda, teismas padarė išvadą, kad R. M. pareigūną siekė papirkti veikdamas tiesiogine tyčia ir kryptingai, jis, kaip paperkantis asmuo, suprato, kad neteisėtai duoda kyšį už tai, kad valstybės tarnautojas atliktų konkrečius neteisėtus veiksmus jo naudai, ir tai suprasdamas norėjo, kad pareigūnas priimtų kyšį ir patenkintų jo interesus.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą pagal R. M. apeliacinį skundą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. M. pinigus padėjo prie pareigūno iš karto įlipęs į automobilį, kai dar nebuvo svarstomas jam skirtinos baudos dydis, teisinga, kolegijos nuomone, netikėti liudytojo policijos pareigūno J. D. parodymais nėra jokio pagrindo, nes ši aplinkybė nustatyta remiantis bylos duomenimis, kurie kaip įrodymų šaltinis gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas pirmosios instancijos teismo teisminio nagrinėjimo metu.

Patikrinusi abiejų instancijų teismų sprendimus ir byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apkaltinamasis nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimti išsamiai ir nešališkai įvertinus byloje surinktus įrodymus, vadovaujantis įstatymu, teismo nuosprendis surašytas nepažeidžiant BPK 301 straipsnio reikalavimų, todėl nėra pagrindo teismų sprendimus naikinti. Tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis keistini BK 3 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad R. M. tiesiogiai pasiūlė ir davė 100 Lt kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, kad policijos pareigūnas nefiksuotų Kelių eismo taisyklių pažeidimo fakto ir taip išvengtų administracinės atsakomybės

Pagal veikos padarymo metu galiojusią BK 227 straipsnio redakciją baudžiamoji atsakomybė už papirkimą diferencijuojama pagal kyšio vertę bei pagal tai, už kokį – teisėtą ar neteisėtą – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimą ar neveikimą paperkamam asmeniui jis yra siūlomas, pažadamas ar duodamas. Pagal šio straipsnio 3 dalies minėtą redakciją baudžiamuoju nusižengimu buvo laikomas šio straipsnio 1 dalyje numatytų veiksmų atlikimas, t. y. pasiūlymas, pažadėjimas arba davimas kyšio valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, arba tarpininkui, siekiant tų pačių veiksmų, jeigu kyšio vertė mažesnė negu 1 MGL. Pagal dispozicijos prasmę veika pagal šią dalį kaip baudžiamasis nusižengimas galėjo būti kvalifikuojamas tik tuo atveju, jeigu kaltininkas nusikalstama veika siekė, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo elgtųsi (veiktų ar neveiktų) teisėtai. Pagal naująją – 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X–1233, įsigaliojusio 2007 m. liepos 21 d., BK 227 straipsnio 3 dalies redakciją nusikalstama veika kaip baudžiamasis nusižengimas gali būti kvalifikuojama ir tada, kai asmuo savo nusikalstamais veiksmais (pasiūlydamas, pažadėdamas arba duodamas mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį) siekia iš paperkamo asmens neteisėto veikimo arba neveikimo. Šis įstatymas lengvina nuteistojo R. M. teisinę padėtį. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis keistini: R. M. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuotina pagal BK 227 straipsnio 3 dalį.

Teisėjų kolegija atsižvelgia į teismų nustatytas veiką ir R. M. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, todėl parenka ne pačią griežčiausią iš BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų bausmių ir ne maksimalaus BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto dydžio.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 26 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 28 d. nutartį.

R. M. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti į BK 227 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X–1233 redakcija, įsigaliojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.) ir paskirti 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą.

Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.