Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Viktor Voicechovski teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. V. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo; suinteresuoti asmenys Šalčininkų rajono antrasis notaro biuras, valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo Šalčininkų rajono antrasis notaro biuras atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2021-03-22 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų įsakymu iš skolininko A. G. kreditoriaus M. V. naudai priteista 2900,00 Eur skolos pagal 2020-06-06 vekselį, 5 procentai metinių palūkanų už priteistą 2900,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2021-03-22, iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 150,00 Eur advokato pagalbos išlaidų, 16,00 Eur žyminio mokesčio. 2021-04-27 įsiteisėjęs teismo įsakymas išduotas kreditoriui.

2022-03-21 antstolė Tereza Gerasimovič atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kadangi skolininkas A. G. 2021-11-28 mirė.

2022-07-20 elektroniniu laišku Šalčininkų rajono antrojo notaro biuro notarė Žana Bžuškevič informavo pareiškėją, kad paveldėjimo byla po A. G. mirties neužvesta.

2022-08-24 M. V. pateikė teismui pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo. 2022-08-25 nutartimi pareiškėjui nustatytas terminas trūkumams pašalinti. Nutarties nuorašas tą pačią dieną išsiųstas pareiškėjui per elektroninį paslaugų portalą (toliau – EPP) ir vadovaujantis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 10 dalimi, laikomas įteiktu po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einančią darbo dieną, t. y. 2022-08-26.

2022-10-04 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi pareiškėjui pakartotinai nustatytas terminas per septynias dienas nuo šios nutarties įteikimo dienos pašalinti šioje nutartyje nurodytą trūkumą - primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (11 Eur) bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo pareiškėjui įteikta 2022-10-11 elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 122 straipsnio 1 dalis, 175¹ straipsnio 10 dalis). Teismo nutartis taip pat buvo išsiųsta pareiškėjui pareiškime nurodytu adresu ir gyvenamąją vietą deklaruotais adresais, tačiau teismo siųsti procesiniai dokumentai grįžo su pašto žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Per teismo nustatytą terminą pareiškėjas nurodyto trūkumo nepašalino, taip pat CPK 121 straipsnio 1 dalies tvarka nepranešė teismui apie adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą, todėl 2022-12-21 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi jo pareiškimas paliktas nenagrinėtas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje išaiškinta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, inter alia (be kita ko), nustatytas įpėdinių interesams apsaugoti, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-196-969/2016; e3K-3-304-686/2017).

Vadovaudamasis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

Formuodamas praktiką analogiškose bylose LAT nurodė, kad sprendžiant, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas visų pirma turi įvertinti aplinkybių, nurodomų kaip svarbios priežastys, pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas (LAT 2015-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015).

Sprendžiant, ar pareiškėjas dėl svarbių priežasčių praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus skolininko įpėdiniams, būtina įvertinti visą visumą pareiškėjo atliktų veiksmų siekiant atgauti skolą iš A. G.. Teismas pažymi, kad kreditoriai, siekiantys susigrąžinti skolas iš skolininkų turi būti aktyvūs. Kaip matyti iš bylos medžiagos, įsiteisėjęs teismo įsakymas buvo išduotas pareiškėjui 2021-04-27, tačiau į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo pareiškėjas kreipėsi tik beveik po metų, t. y. 2022-03-21. Nors šiuo atveju terminas pateikti vykdyti vykdomąjį dokumentą nebuvo praleistas ir kreditorius gali savo nuožiūra spręsti kada jam kreiptis į antstolį, tačiau tokiu atveju jis prisiima delsimo pradėti priverstinio vykdymo procedūrą riziką, kadangi skolininkas per tą laiką gali prarasti pajamas ar turtą, iš kurio galima išieškoti skolą, gali tapti nemokus ar net mirti, kaip ir atsitiko nagrinėjamu atveju.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nėra profesionalus skolų išieškotojas, jis galėjo nežinoti kokią riziką prisiima savalaikiai neinicijuodamas skolos išieškojimo per antstolį. Tačiau sužinojęs apie skolininko mirtį, turėjo imtis visų būtinų veiksmų, kad praleistas įstatymu numatytas terminas pareikšti kreditorinį reikalavimą skolininko įpėdiniams jam būtų atnaujintas. Teismas pažymi, kad šiuo klausimu pareiškėjas veikė pakankamai pasyviai ir nerūpestingai.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad dėl praleisto termino pareikšti kreditorinius reikalavimus atnaujinimo M. V. pirmą kartą kreipėsi į teismą ne 2022-08-24, kaip jis nurodė pareiškime, bet 2022-03-28. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022-03-30 nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti. Nutarties nuorašas buvo išsiųstas pareiškėjo atstovei advokatei Renatai Janušytei per EPP, įteiktas tinkamai, tačiau pareiškimo trūkumai laiku pašalinti nebuvo, todėl 2022-04-17 nutartimi pareiškimas grąžintas pareiškėjui.

2022-08-24 pareiškėjas vėl kreipėsi į teismą dėl pralesto termino atnaujinimo pats per EPP pateikęs pareiškimą, tačiau teismo nustatytų pareiškimo trūkumų ir vėl nepašalino, dėl ko pareiškimas jam buvo grąžintas 2022-12-21 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi.

2023-01-25 pareiškėjas M. V. trečią kartą kreipėsi į teismą tuo pačiu klausimu, pats per EPP pateikęs pareiškimą. 2023-01-26 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutartimi pareiškėjui nustatytas terminas trūkumams pašalinti. Nutartis išsiųsta pareiškėjui per EPP tą pačią dieną ir laikoma įteikta 2023-01-27. Pareiškėjas per nutartyje nurodytą terminą pareiškimo trūkumų nepašalino, todėl 2023-02-06 nutartimi pareiškimas jam buvo grąžintas. Nutartis pareiškėjui išsiųsta per EPP 2023-02-06 ir laikoma įteikta 2023-02-07.

Teismas pažymi, kad bet kuris proceso dalyvis turi pareigą domėtis bylos eiga, tuo labiau, kad pareiškėjas yra EPP vartotojas ir prie savo paskyros gali prisijungti iš bet kurio pasaulio taško, todėl tai, kad net tris kartus pareiškėjas nepašalino savo pareiškimo trūkumų, dėl ko visus tris kartus pareiškimas jam buvo grąžinamas, patvirtina tai, kad pareiškėjas, kaip kreditorius nesiėmė aktyvių veiksmų pareikšti savo reikalavimą mirusio skolininko įpėdiniams, jokių priežasčių, objektyviai sutrukdžiusių pareiškėjui kreiptis į A. G. paveldėtojus ir pareikšti jiems turimus reikalavimus arba įgyvendinti savo teisę kitais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais būdais teismas nenustatė, todėl yra pagrindas M. V. pareiškimą atmesti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškimą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.