Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, sekretoriaujant Astai Baristienei, dalyvaujant ieškovui G. B., jo atstovui advokatui R. K., atsakovės BUAB „Zonula“ bankroto administratorės UAB „Verslo administravimo kompanija“ atstovui advokatui A. J., atsakovui E. P., jo atstovui advokatui S. Č., trečiajam asmeniui J. M., jo atstovui advokatui J. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovams BUAB „Zonula“ ir E. P., tretieji asmenys J. M. ir Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarė V. K., dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais bei restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teisme 2012-04-20 priimtas ieškovo G. B. ieškinys atsakovams BUAB „Zonula“ ir E. P. dėl jų 2009-02-19 paskolos sutarties ir 2012-02-29 turto priėmimo–perdavimo akto pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais bei restitucijos taikymo. Ieškovas teigia, kad 2009-02-19 šalių pasirašyta 544 000 Lt paskolos sutartis sudaryta tik dėl akių, siekiant bankroto atveju įkeistą gamybinį pastatą ir žemės sklypą perduoti hipotekos kreditoriui, šie tikslai buvo pasiekti, kiti kreditoriai, tarp jų ir ieškovas, prarado galimybę atgauti skolas. Ieškovas po paskolos sutarties sudarymo sudarė su BUAB „Zonula“ preliminarią įkeisto turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal ją sumokėjo 150 000 Lt. Teigia, kad nėra jokių duomenų, įrodančių, kad paskola buvo suteikta ir panaudota. Prašo tenkinti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 3–8).

Dalyvaujantys byloje asmenys teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus, trečiasis asmuo J. M. patvirtino, kad paskolą įmonės vardu gavo, tačiau jos suma neatitiko dokumentuose nurodytos, siekė tik 400 000 Lt, gautus pinigus paskolino G. L., kuris faktiškai vadovavo UAB „Zonula“, paskolintas lėšas ketino investuoti į verslą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, liudytojų A. P., G. L. parodymais nustatyta ir įrodyta, kad atsakovai E. P. ir BUAB „Zonula“ 2009-02-19 sudarė paskolos sutartį, įmonės vadovas trečiasis asmuo J. M. 2009-02-20 pažyma ir kasos pajamų orderiu ZO Nr. 2009-02-20/1 patvirtino, kad iš E. P. gavo 544 000 Lt, įmonė išsipareigojo pagal pateiktą mokėjimų grafiką grąžinti 157 553 eurų iki 2010-02-19, palūkanų mokėjimas nebuvo nustatytas, tik 0,1 proc. netesybos už mokėjimo grafiko nevykdymą, paskolos grąžinimas buvo užtikrintas įmonei priklausančio 688 000 Lt vertės statinio–dirbtuvių, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir nuomos teisės į 0,293 ha žemės sklypo, kuriame yra pastatas, nuomos tesiės sutartine hipoteka (t. 1, b. l. 9–18). 2009-02-19 UAB „Zonula“, atstovaujama J. M., ir G. L. sudarė paskolos sutartį, pagal ją UAB „Zonula“ paskolino G. L. 400 000 Lt iki 2010-02-19, išrašytas kasos pajamų orderis, originalo nepateikta (t. 1, b. l. 154, 194). 2009-02-23 kasos išlaidų orderiu pagal paskolos sutartį atsakovui E. P. išduota 12 000 Lt, 2009-04-24 – 5 998 Lt paskolos dengimui pavedimu (t. 1, b. l. 92–93). 2009-07-28 atsakovas E. P. kreipėsi į hipotekos teisėją su prašymu dėl priverstinio skolos išieškojimo, nes skolininkė negrąžina skolos nepaisant 2009-06-10 įspėjimo, 2009-07-30 įkeistas turtas buvo areštuotas, o UAB „Zonula“ įspėta, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių, 2009-09-10 priimta nutartis parduoti turtą iš varžytynių (t. 1, b. l. 69–70, 96).

2009-10-14 ieškovas G. B. ir BUAB „Zonula“, kuriai atstovavo trečiasis asmuo J. M., sudarė preliminarią ieškovui įkeisto įmonės turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią BUAB „Zonula“ įsipareigojo parduoti ieškovui pastatą už 650 000 Lt, pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminas nenustatytas, pagal šią sutartį ieškovas 2009-10-14 sumokėjo atsakovei 50 000 avansą, o prieš tai, atsakovei 2009-10-04 paprašius (prašymą atsakovės UAB „Zonula“ vardu pasirašė direktoriaus pareigas einantis ir nuo 2009-10-27 bendrovės akcininku tapęs J. R.) – 2010-09-30 sumokėjo 100 000 Lt, kasos pajamų orderį taip pat pasirašė J. R., t. 1, b. l. 24–27).

2009-11-06 atsakovas E. P. prašė panaikinti įkeisto turto areštą, nes skolininkas grąžino dalį skolos ir visiškam atsiskaitymui turtas bus įkeistas antriniu įkeitimu bankui, prašymas 2009-11-09 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimis buvo patenkintas (t. 1, b. l. 99–102). 2009 m. gruodį trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarė V. K. atsakovo E. P. prašymu paruošė sutikimo projektą dėl įkeisto daikto pardavimo ir antrinio įkeitimo Nordea Bank Finland Pcl Lietuvos skyriui (t. 1, b. l. 182). Pažymėtina, kad ieškovas G. B. UAB „Zonukla“ bankroto byloje buvo pateikęs rašytinį įrodymą apie tai, kad nurodytas bankas 2009-09-10 buvo priėmęs sprendimą suteikti jam 115 848,01 eurų kreditą turto pirkimui (t. 2, b. l. 33, CPK 179 str. 1 d.). Iš naujo išieškojimo iš įkeisto daikto procesas prasidėjo atsakovo E. P. 2010-02-22 pareiškimu (t. 1, b. l.103–110).

Atsakovei UAB „Zonula“ 2011-04-26 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla (t. 1, b. l. 48–50), 2011-09-23 ir 2011-11-02 Klaipėdos apygardos teismo nutartimis patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas ir jų kreditiniai reikalavimai, iš jų 150 000 Lt ieškovo G. B., 633 724 Lt – atsakovo E. P.; 2011-11-02 įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; bankroto procedūrų vykdymo eigoje BUAB „Zonula“ kreditorių susirinkimo nutarimu įkeistas turtas buvo parduodamas iš varžytynių, jo nepardavus – 2012-02-29 turto priėmimo–perdavimo aktu buvo perduotas atsakovui E. P. (t. 1, b. l. 19–23, 31; 73–74; t. 2, b. l. 32); 2012-09-06 įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, nutartis įsiteisėjo 2013-01-24 (LITEKO duomenys, bankroto byla Nr. B2-290-513/2013, CPK 179 str. 3 d.). Klaipėdos apygardos teismo žinioje yra civilinė byla pagal BUAB Zonula“ ieškinį atsakovui J. M., tretieji asmenys G. L. ir J. R., dėl 594 000 Lt žalos, padarytos įmonei, atlyginimo, nes gavo iš G. B. 50 000 Lt avansą, o iš E. P. 544 000 Lt paskolą, tačiau šių piniginių lėšų neperdavė nei į įmonės kasą, nei į sąskaitą banke (LITEKO duomenys, civ. byla Nr. 2-863-476-9/2013, t. 1, b. l. 122).

BUAB „Zonula“ finansinės atskaitomybės dokumentų už 2009 m., kai buvo sudarytas ginčijamas sandoris, byloje nėra, nustatyta, kad įmonė tuo metu turėjo pajamų iš pastato nuomos (t. 1, b. l. 28–30).

Trečiojo asmens atstovo advokato J. D. pateiktas raštas apie sandorio paruošiamuosius darbus ir pastabas dėl jo nelaikytinas tinkamu įrodymų byloje (t. 1, b. l. 192–193, CPK 179 str. 1 d., 198 str. 2 d.).

2012-04-23 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemones – areštuotas atsakovui E. P. priklausantis nekilnojamasis turtas – gamybinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės nuomos teisės į 0,293 ha žemės sklypą, kurio bendras plotas 1,7809 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 33–34, 78).

Ieškovas G. B. sumokėjo 2 000 Lt advokatui už teisinę pagalbą ir atstovavimą, atsakovas E. P. – 3 000 Lt už teisinę pagalbą, procesinių dokumentų surašymą ir atstovavimą (t.1, b. l. 134–136, 150–152; t. 2, b. l. 2–3).

Ieškovas iš esmės pateikė netiesioginį ieškinį, nes teigia, kad dėl sudarytų sandorių neteko galimybės atgauti skolą iš bankrutavusios įmonės ir siekia bankroto proceso metu perleistą turtą grąžinti bankrutavusiai įmonei (CK 6.68 str., CPK 5 str. 1 d.). Ieškovas teigia, kad atsakovų paskolos sutartis, vadovaujantis CK 1.81 str. 1 d. ir 1.86 str. 1 d., sudaryta dėl akių, yra niekinė ir negaliojanti kaip prieštaraujanti viešajai tvarkai ar gerai moralei ir tai teismas pats turėtų konstatuoti (CK 1.78 str. 5 d.), o kaip negaliojančio sandorio pasekmė sudarytas 2012-02-29 priėmimo–perdavimo aktas taip pat turi būti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu. Su tokiais teiginiais nesutiktina. Kai atsakovai sudarė ginčijamą paskolos sutartį, ieškovas dar nebuvo atsakovės kreditorius ir šis sandoris nepažeidė ir negalėjo pažeisti jo teisių ir teisėtų interesų, priešingai, jis pats su atsakovė BUAB „Zonula“ laisva valia sudarė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį ir sumokėjo 150 000 Lt avansą tuo metu, kai atsakovė BUAB „Zonula“ paskolos sutartimi nustatyta tvarka jau nevykdė savo įsipareigojimų atsakovui E. P. ir pastarasis įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, turtas preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu jau buvo areštuotas ir priimta nutartis jį parduoti iš varžytynių už skolą. Pažymėtina, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas yra verslininkai, užsiimantys verslu ir veikiantys savarankiškai, savo rizika, savo vardu ir savo sąskaita, todėl preziumuojama, kad jie geriau nei kiti asmenys išmano rinkos dėsnius ir pagal juos veikia, geba atrasti, (į)vertinti pasiūlą ir paklausą bei sujungti poreikių turinčius ir juos tenkinančius subjektus, turi patirties, išmano ar turi išmanyti ir nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, paskolos ir kitų sandorių sudarymo ypatumus (pažymėtina, kad ieškovas tuo pačiu adresu 2012-04-16 įsigijo gamybinį pastatą, t. 1, b. l. 22–23, CPK 179 str. 3 d., 182 str. 1 p.). Faktas, kad UAB „Zonula“ vertėsi patalpų nuoma ir turėjo finansinių sunkumų, nekliudė jai planuoti ir vystyti savo veiklą, ieškoti finansavimo šaltinių ir imtis kitos veiklos, kitų įstatymuose nustatytų kliūčių ir draudimų sudaryti ginčijamą paskolos sutartį ir priėmimo–perdavimo aktą nenustatyta. Bankrotas tyčiniu pripažintas dėl įmonės vadovo ir kitų asmenų veiksmų paėmus paskolą, o ne dėl paskolos sandorio sudarymo. Byloje nėra įrodymų, kad paskolos sudarymo metu UAB „Zonula“ buvo nemoki (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d.). Faktai, kad paskolos sutartyje nenumatytos palūkanos, o tik netesybos, kad hipotekos kreditorius turėjo siekį paskolos negrąžinimo atveju perimti turtą, nėra pagrindas laikyti sandorius prieštaraujančius viešajai tvarkai ar gerai moralei, bei teigti, kad sandoris sudarytas dėl akių, nes šalys paskolos sutartimi nustatė paskolos itin griežtus paskolos gavėjo įsipareigojimus, apribojančius galimybes be išankstinio hipotekos kreditoriaus rašytinio sutikimo atlikti tam tikrus veiksmus (sutarties 6.2, 7.1 p.), hipotekos kreditoriaus atveju kiekvienas asmuo, suteikiantis hipoteka užtikrintą paskolą, turi pagrįstą ir teisėtą lūkestį paskolos negrąžinimo atveju patenkinti reikalavimus iš įkeisto turto ar jį perimti įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina ir tai, kad hipotekos kreditorius buvo pasiruošęs duoti sutikimą parduoti turtą, tačiau sandoris neįvyko ir priverstinis išieškojimas buvo tęsiamas, kol nebuvo iškelta bankroto byla pagal ieškovo G. B. ieškinį.

Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, o aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) nereikia įrodinėti (CPK 18 str., 182 str. 2 p.). BUAB „Zonula“ įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais nustatyta ir įrodyta, kad atsakovo E. P. kreditinis reikalavimas ir, atitinkamai BUAB „Zonula“ skolinis įsipareigojimas, yra 633 724 Lt ir šio skolinio įsipareigojimo įvykdymas užtikrintas hipoteka – nekilnojamojo daikto įkeitimu (CK 4.170 str. 1 d.). Pažymėtina, kad ieškovas šio sandorio net neginčija, kaip neginčijo ir atsakovo E. P. kreditinio reikalavimo UAB „Zonula“ bankroto byloje, nors tokią teisę turėjo, nes jo kreditinis reikalavimas yra 150 000 Lt (Įmonių bankroto įstatymo 26 str. 6 d.). Taigi BUAB „Zonula“ skolos ieškovui faktas, jos pagrindas, dydis ir sudėtis yra nustatyti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu ir šis klausimas šioje byloje iš naujo nekvestionuotinas. Aplinkybės, kad paskolinti pinigai buvo perduoti kitiems asmenims, nekeičia paskolinių teisinių santykių. Paskolos sandoris įvyko, paskola buvo užtikrinta hipoteka, įkeisto turto pardavimas vyko Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka kreditorių sprendimu, dvejose varžytynėse nepardavus įkeistą turtą 2012-02-29 priėmimo–perdavimo aktu perėmė hipotekos kreditorius atsakovas E. P. (Įmonių bankroto įstatymo 33 str. 6 d.).

Aplinkybės, kad buvęs įmonės vadovas trečiasis asmuo J. M. galbūt apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą ar atliko kitus neteisėtus veiksmus neturi įrodomosios reikšmės šioje byloje ir nekeičia paskolos sandorio teisėtumo, nes jo turtinės atsakomybės klausimai nagrinėjami kitose bylose.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais ieškinys atmestinas. Atmetus ieškinį iš ieškovo G. B. atsakovui E. P. priteistinos 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidos, kurios nėra pernelyg didelės, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, darbo laiko sąnaudas ir pagrįstos rašytiniais įrodymais (CPK 79 str. 1 d., 88 str. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

Laikinosios užtikrinimo priemonės paliekamos iki teismo sprendimo įsitiesėjimo (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš G. B. 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidų E. P..

Sprendimui įsitiesėjus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2012-04-23 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, – atsakovui E. P. priklausančio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės nuomos teisių į 0,293 ha žemės sklypą, kurio bendras plotas 1,7809 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), areštą.

Sprendimą per 30 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.