Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2022-05-16 · Civilinė byla Nr. 2-764-911/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-05-16
Bylos Nr.
2-764-911/2022
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-07827-2021-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Serdiukienė
Ieškovas
I. G.
Atsakovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „Visoda auto“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-764-911/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07827-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.5.5; 2.6.10.2.4.1; 3.2.6.1. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 16 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Serdiukienė,sekretoriaujant Saturninai Kazbaraitytei,dalyvaujant ieškovei I. G.,atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui G. T.,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Visoda auto“ atstovui direktoriui V. A. (V. A.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Visoda auto“ dėl įpareigojimo pašalinti automobilio gedimus, išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: I. įpareigoti AB „Lietuvos draudimas“ pašalinti šiuos automobilio Citroen C5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) gedimus: 1) automobilis važiuodamas savaime užgęsta; 2) blogai įsijungia pavaros, kartais net įjungtą pavarą pats važiuojantis automobilis išjungia; 3) LCD displėjus (ant priekinės panelės) prie bet kokių temperatūrų vaizdą rodo aiškiai, tik po įvykio nešviečia viena juosta; 4) Reguliuojant sėdynę užsikerta vairuotojo sėdynės atlošas; 5) važiuojant apie 90 km per valandą greičiu ir variklio apsukas laikant apie 3000 apsisukimų per minutę atsiranda švilpimas skleidžiamas iš automobilio apačios, išmynus sankabą garsas dingsta; 6) kartais bandant užvesti automobilį įsijungia garsinis signalas, kartu rodydamas prietaisų skydelyje įspėjamąjį ženklą su užrašu „Depollution system faulty“, tuo metu automobilis kurį laiką nesiveda, bandant nuolat automobilio raktelį pasukti į išjungimo ir užvedimo padėtis. 7) nuo saulės šilumos nukrito viena logotipo dalis; 8) pradėjo rūdyti pakeistų kėbulo detalių metalas; 9) bagažinės apmušalai nesilaiko visa plokštuma, todėl yra tarpai tarp apmušalų ir kitų detalių; 10) dėl netinkamai sureguliuotų apsaugų ir tarpų tarp atskirų detalių pradėjo keistis tarpai tarp galinio bamperio ir galinių sparnų, taip pat ant detalių prasitrynę dažai, ant bagažinės dangčio matosi raudona spalva; 11) nėra atsarginio rato tvirtinimo diržo; 12) plastikinis akumuliatoriaus laikiklis paliktas nulūžęs; 13) įsiurbimo sistemose atsirado nesandarumas. Variklio išmetimo sistemos nesandarumas girdimas net nevažiuojant. Nuo smūgio į išmetimo sistemą galėjo pasižeisti sandarumas bei subyrėti smulkiųjų dalelių filtras. Kol nebus tinkamai sutvarkytos išmetimo ir įsiurbimo sistemos nėra galimybės tinkamai nustatyti variklio gedimų (išmetimo sistemos dalis UAB „Visoda auto“ keitė remonto metu); 14) EGR vožtuvo gedimas; 15) automobilis važiuodamas nuolat primažina greitį, padidina greitį, dėl ko automobilis trūkčioja; 16) įplyšusios apatinės šakės galinės įvorės P.K.D; 17) suplyšusi šakės kraštinė įvorė P.K.; 18) per didelis efektyvumo skirtumas tarp galinių amortizatorių. Galiniai amortizatoriai sausi, bet bilda abu amortizatoriai, 19) kairės pusės galinių durų ir statramsčio, nuo trynimosi, metalinių detalių nusitrynė dažai; II. priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ padengti išlaidas susijusias Citroen C5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gedimų diagnostika ir remontu, kurias sudaro 62,70 Eur (UAB „Memelio meistrai“ atliktos kompiuterinės diagnostikos išlaidas – 40 Eur, UAB „Transkona“ už privalomosios transporto priemonės apžiūros rezultatų išvadas – 22,70 Eur); III. priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2020-09-30 dieną į ieškovės automobilio Citroen C5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį įvažiavo visureigis. Visureigis buvo draustas AB „Lietuvos draudimas“ privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Dėl sugadinimų ieškovė nuvyko į AB „Lietuvos draudimas“ atstovybę Klaipėdoje, kurio darbuotojai nurodė, kad autoservisas UAB „Visoda auto“ gali atlikti automobilio remonto darbus. Ieškovė 2020-10-21 automobilį pristatė į UAB „Auto visoda" autoservisą. 2020-11-17 ieškovei paskambino UAB „Visoda auto“ atstovai informuodami, kad automobilis suremontuotas, todėl galima jį pasiimti. Autoserviso patalpose bandant užvesti automobilį jis neužsivedė, todėl serviso darbuotojai paprašė palaukti lauke kol automobilį užves. Po kiek laiko pakvietė, automobilis buvo užvestas. Pradėjus važiuoti automobilio langai užrasojo neišvažiavus iš autoserviso kiemo, todėl ieškovė grįžo atgal į autoservisą. Paaiškėjo, kad neveikė žibintai, salono oro cirkuliacijos ventiliatorius, magnetola su informaciniu ekranėliu ant priekinės panelės. UAB „Visoda auto“ darbuotojai vėl paprašė palaukti lauke. Po kiek laiko paaiškino, kad reikia palikti automobilį tolimesniam remontui ir informavo, kad automobilis greičiausiai buvo sugadintas iki autoįvykio. Ieškovė automobilį vėl paliko autoservise. Apie autoserviso netinkamą remontą 2020-11-19 informavo AB „Lietuvos draudimas“. 2020-11-25 UAB „Visoda auto“ darbuotojai paskambino telefonu ir informavo, kad automobilis suremontuotas. Tą pačią dieną ieškovė atvažiavo pasiimti automobilį. Po remonto nuvažiavus automobiliu 76 km, variklis važiuojant sustojo, nustojo veikti vairo bei stabdžių stiprintuvai. Pabandžius užvesti variklį jis užsivedė, bet automobilio variklis neužilgo vėl užgeso. Tai kartojosi kelis kartus, kol pavyko važiuoti. Dėl netinkamo UAB „Visoda auto“ remonto 2020-12-06 ir 2020-12- 11 kreipėsi raštu į AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovei paskambino atstovas iš AB „Lietuvos draudimas“. Pokalbio metu sutarė, kad ieškovė pristatys automobilį į Citroen atstovybę, kad nustatytų gedimą bei priežastį. Draudimo atstovas informavo, kad už diagnostiką ir remontą apmokės AB „Lietuvos draudimas“. 2020-12-10 pristatė automobilį į Citroen atstovybę Klaipėdoje UAB „Memelio meistrai“. Citroen atstovai atliko kompiuterinę diagnostiką ir nustatė EGR vožtuvo gedimą, bet Citroen atstovai informavo, kad gedimo priežasties neturi galimybių nustatyti. Ieškovė visą informaciją perdavė AB „Lietuvos draudimas“ atstovams. 2020-12-28 AB „Lietuvos draudimas“ ieškovei atsiuntė atsakymą, kuriame pareiškė savo nuomonę, kad gedimas nesusijęs su įvykiu, todėl už remontą ir gedimo nustatymą nekompensuos. Ieškovė 2020-12-30 kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ prašydama, kad saugotų sugadintas detales, jeigu prireiktų tyrimui dėl nekokybiškai suremontuoto automobilio. AB „Lietuvos draudimas“ 2020-01-07 informavo ieškovę, kad kreipėsi dėl dalių saugojimo į UAB „Visoda auto“. Draudimą UAB „Visoda auto“ informavo, kad dėl kalendorinių metų pabaigos, visos dalys yra utilizuojamos. Ieškovė 2021-01-16 kreipėsi į UAB „Visoda auto“ dėl netinkamai suremontuoto automobilio. Pretenzijoje informavo apie gedimą ir paprašė pateikti visus dokumentus susijusius su automobilio remontu. UAB „Visoda auto“ 2021-02-16 pateikė su remontu susijusius dokumentus. Autoserviso pateiktuose dokumentuose matyti, kad 2020-11-19 antrojo remonto metu UAB „Visoda auto“ darbuotojai su kažkokia diagnostika nustatė EGR vožtuvo gedimą, tą patį gedimą vėliau nustatė Citroen autorizuotas servisas. Ieškovė 2021-03-04 kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nustatė, jog reikalavimus reikėjo kelti AB „Lietuvos draudimas“. Ginčo nagrinėjimo metu nepavykus kilusio ginčo išspręsti taikiai, tarnyba pagal kompetenciją kreipėsi į Lietuvos transporto saugos administraciją, prašydama pateikti išvadą dėl ieškovės prašyme nurodytų aplinkybių, paslaugų teikėjo veiksmų tinkamumo ir suteiktų paslaugų kokybės. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir Lietuvos transporto saugos administracijos Priežiūros departamento Kauno skyrius net netikrino ar UAB „Visoda auto“ turi patvirtintą Citroen gamintojo įrangą gedimams nustatyti (važiuoklės geometrijos patikros, važiuoklės susidėvėjimo patikros, kompiuterinės diagnostikos ir kita įranga) bei apmokytus darbuotojus įranga naudotis. Kad patikrinti automobilio važiuoklės būklę ieškovė kreipėsi į UAB „Klaipėdos Eoltas“, kur kompiuterine diagnostika patikrino dalį važiuoklės būklės bei nustatė, kad įplyšusios apatinės šakės galinės įvorės P.K.D; suplyšusi šakės kraštinė įvorė P.K.; per didelis efektyvumo skirtumas tarp galinių amortizatorių, todėl galiniai amortizatoriai sausi, bet abu bilda. Kad pakartotinai patvirtintų nustatytų gedimų dalį, ieškovė kreipėsi į UAB „Transkona“, atliekančią privalomosios transporto priemonių technines apžiūras. Ieškovė nurodo, kad dėl autoserviso veiksmų automobilis neatitinka gamintojo numatyto lygio, todėl negali tinkamai naudotis savo automobiliu.

Atsiliepimas

2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad 2020-09-30 įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis VW Tuareg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į ieškovės automobilio Citro?n C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį. Automobilio VW Tuareg valdytojo civilinė atsakomybė privalomąja tvarka buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, todėl už VW Tuareg vairuotoją ieškovei atlyginti žalą privalo atsakovė. Atsakovė ieškovei rekomendavo automobilį remontuoti viename iš 12 Klaipėdos apskrities servisų, su kuriais atsakovė turi bendradarbiavimo sutartis. Ieškovė pasirinko UAB „Visoda Auto“. UAB „Visoda Auto“ atliko minėto automobilio sugadinimų, kurie buvo susiję su minėtu eismo įvykiu, remontą ir pateikė ieškovei PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal ieškovės prašymą atsakovė už ieškovę apmokėjo minėtą PVM sąskaitą – faktūrą. Vėliau ieškovė pradėjo reikšti pretenzijas dėl minėto remonto kokybės. Kadangi už remonto kokybę yra atsakinga jį atlikusi įmonė, todėl bendravimas ir vyko tarp ieškovės ir UAB „Visoda Auto“. Atsakovės žiniomis, nustatyti kiti automobilio defektai yra akivaizdžiai ne minėto eismo įvykio pasekmė (dauguma nurodomų defektų yra variklio skyriuje priekinėje automobilio dalyje, kai dėl minėto eismo įvykio buvo sugadinta galinė dalis). Nežiūrint to, UAB „Visoda Auto“ vengdama konflikto su ieškove savo lėšomis atliko automobilio elektrinės dalies diagnostiką ir savo lėšomis pašalino kai kuriuos gedimus, nors tai nebuvo susiję su minėtu eismo įvykiu. Ieškovė su analogiškais reikalavimais kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri ištyrusi skundą konstatavo, kad UAB „Visoda Auto“ atliktas remontas yra kokybiškas ir ieškovės skundą atmetė. Ieškovę ir atsakovę dėl minėto įvykio nesieja jokie sutartiniai santykiai, taip pat nesieja ir jokie deliktiniai santykiai, nes ne AB „Lietuvos draudimas“ jai padarė žalą. Iš ieškovės ieškinio teksto ir reikalavimo matyti, kad jos netenkina būtent „UAB „Visoda Auto“ suteiktos remonto paslaugos. Ginčas akivaizdžiai nėra dėl draudimo paslaugų teikimo, nes ieškovė neturi pretenzijų dėl draudimo paslaugų teikimo, todėl mano, kad ieškovė ieškinį pareiškė netinkamam atsakovui. Ieškovės netenkina būtent UAB „Visoda Auto“ suteiktos remonto paslaugos, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Visoda Auto“ šalino tik minėto eismo įvykio metu atsiradusias pasekmes ir tik už jas AB „Lietuvos draudimas“ turėjo pareigą mokėti draudimo išmoką. Minėto eismo įvykio metu buvo sugadinta automobilio galinė dalis, kuri ir buvo remontuojama, o ieškinyje nurodomi „nesuremontuoti defektai“ yra susiję su automobilio priekinėje dalyje esančiais agregatais. Byloje nėra jokių įrodymų, kad minėto įvykio pasekmės galinėje Citroen C5 dalyje buvo suremontuotos netinkamai.

Šalies argumentai

3. Ieškovė I. G. ieškinį ir procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes palaikė. Papildomai paaiškino, kad yra mašinos savininkė, bet avarijoje dalyvavo ieškovės vyras. Avarijos metu buvo atsitrenkta į automobilio galą. Buvo labai didelis smūgis. Po remonto, kai išvažiavo iš autoserviso, neveikė pečiukas. Tai sutvarkė. Vėliau pradėjo aiškėti kiti gedimai. Papildomai paaiškino, kad skelbimą dėl Citroen automobilio pardavimo į internetinį puslapį įkėlė 2020-2021 m. žiemą, po šio automobilio remonto. Byloje turėti atstovą nepageidauja, taip pat neprašo skirti teismo ekspertizės.

Atsiliepimas

4. Atsakovo atstovas G. T. su ieškiniu nesutiko, palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad administruojant žalą buvo bendrauta su ieškovės vyru. Atsakovė ieškovei žalos nepadarė. Autoįvykio metu, avarijos kaltininko automobilis buvo draustas atsakovės. Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo. Ieškovė pageidavo remontuoti automobilį, todėl atsakovė pateikė rekomendacijas, kuriuose autoservisuose galima remontuoti automobilį. 10 autoservisų Klaipėdoje ir 2 autoservisai Klaipėdos regione. Ieškovės sutuoktinis išsirinko UAB „Visoda auto“. Ieškovės automobilio rinkos vertė yra apie 3500 Eur. Teisinis reguliavimas nustato, jog jei automobilio sugadinimas viršija 75 procentus jo rinkos vertės, automobilis laikomas sunaikintu, nes ekonomiškai netikslinga jį remontuoti. Pradiniame etape, kai ekspertai apžiūrėjo autoįvykio pasekmes, buvo nustatyta, kad sugadinimas viršija 75 proc., kad automobilis yra netaisytinas. Pagal teisinį reglamentavimą, mokama išmoka yra rinkos vertė minus liekanų kaina. Tokiu atveju yra pranešama „Regitrai“, kad automobilis yra sunaikintas ir jam yra stabdomas leidimas dalyvauti eisme, jis yra išregistruojamas. Ieškovės sutuoktinis su tuo nenorėjo sutikti, jis norėjo remontuoti automobilį, tokiu būdu jis teikė įrodymus, kad automobilis yra labai gerai išlaikytas ir jo rinkos vertė yra didesnė. Buvo sutarta, kad rinkos vertė yra 3573 Eur ir buvo galima taisyti iki 2679,75 Eur. Ši suma yra riba iki kurios ekonomiškai tikslinga remontuoti automobilį. Ir jis buvo taisomas UAB „Visoda auto”. Automobilis buvo suremontuotas už daugiau nei 2600 Eur. Sąskaita faktūra buvo pateikta ieškovei, o ieškovė pateikė prašymą atsakovei, kad apmokėtų sąskaitą. Tą atsakovė ir padarė. Ieškovė neišvažiavo, nes neveikė pečiukas. UAB „Visoda auto” vežė automobilį net į Citroen atstovybę „Memelio meistrai”, ten nuskaitinėjo elektronikos klaidas. Iš esmės problemos buvo elektronikos pobūdžio. Tas problemas nustačius, jas tvarkė. Servisas dėjo pastangas sureguliuoti kliento nepasitenkinimą. UAB „Visoda auto” likvidavo tik eismo įvykio pasekmes. Nei atsakovė neprivalėjo apmokėti, nei UAB „Visoda auto” neprivalėjo remontuoti kitų automobilio defektų, kurie galbūt neišryškėjo iki šio autoįvykio, tačiau buvo iki jo. Visi ieškovės nurodomi sugadinimai nėra autoįvykio pasekmė, nes smūgis buvo į galinę dalį, o visi reikalavimai yra iš esmės variklio skyriuje, tai yra priekinėje automobilio dalyje. Ieškovė kreipėsi į Vartotojų teisių tarnybą ir buvo atliktas UAB „Visoda auto” atlikto remonto tyrimas. Jie nustatė, jog remontas yra atliktas tinkamai ir kokybiškai, todėl reikalavimą atmetė. Ieškinio reikalavimas yra įpareigoti atsakovę suremontuoti išvardintus gedimus, tačiau AB „Lietuvos draudimas” remonto paslaugų neteikia. Ieškinio reikalavimai yra ydingi, keliami netinkamam atsakovui. Prašo ieškinį atmesti.

5. Trečiasis asmuo, atstovaujamas direktoriaus V. A., su ieškiniu nesutiko. Papildomai paaiškino, kad suremontavus ieškovės automobilį po kiek laiko gavo pretenziją iš ieškovės. Pretenziją nagrinėjo Vartotojų teisių tarnyba, kuri 2021 m. spalio mėn. pasisakė, jog jokių klaidų trečiasis asmuo nepadarė. Buvo remontuojama automobilio galinė dalis: panelė, bamperis, žibintai. Viskas atsispindi 11-17 sąskaitoje (41 b. l.). Mano, jog ieškinyje nurodyti gedimai (1, 2, 4 punktai) neatitinka tikrovės. 3 punktas nėra susijęs su įvykiu. Nesutinka nei su vienu punktu. Mano, jog 7-12 punktai atsirado po metų po įvykio, nes automobilis buvo pastoviai eksploatuojamas. AGR vožtuvas yra po automobilio apačia, viduryje, arčiau automobilio priekio. Prašo ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. įvyko autoįvykis, kurio metu ieškovei priklausančiai transporto priemonei, Citroen C5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padaryta žala, o kaltininko transporto priemonė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl autoįvykio metu patirtos žalos atlyginimo. Prašyme nurodoma, kad transporto priemonei padaryti šie sugadinimai – galinė automobilio dalis (68 b. l.). Ieškovė iš atsakovės siūlytų kandidatūrų transporto priemonės remontui pasirinko automobilių remonto įmonę UAB „Visoda auto“, kuriai patikėjo automobilio remontą. UAB „Visoda auto“, atlikusi ieškovės automobilio remontą, išrašė 2020 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 2618,45 Eur sumai (41 b. l.). Iš šios sąskaitos - faktūros matyti, kad buvo atlikti šie darbai: automobilio remonto ir dažymo darbai; keistas galinis žibintas, galinio bamperio laikiklis, kronšteinas, slopintuvas, stiprintuvas, skersinis balkis, bagažinės dangtis, atsarginis ratas, durelių vyris, galinio parkavimo atstumo daviklis, galinis bamperis, aptakas galinio bamperio, skydas galinio sujungimo, bagažinės grindų dalis, bakelis duslintuvo, atliktas ratų remontas ir balansavimas, atlikta elektros sistemos patikra. Dėl atlikto remonto 2020 m. lapkričio 25 d. buvo pasirašytas atsiskaitymų suderinimo aktas tarp AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Visoda auto“ (42 b. l.).

7. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad po atlikto remonto, kaip nurodo ieškovė, pradėjo aiškėti nauji automobilio gedimai, todėl ieškovė kreipėsi tiek į atsakovę, tiek į trečiąjį asmenį UAB „Visoda auto“ su pretenzijomis dėl blogai suremontuoto automobilio. Galiausiai kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.

8. Nustatyta, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pagal kompetenciją kreipėsi į Lietuvos transporto saugos administracijos priežiūros departamentą, prašydama pateikti išvadą (105 b. l.). Lietuvos transporto saugos administracijos priežiūros departamento Kauno skyrius raštu Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą informavo, jog UAB „Visoda auto“ suteikdama transporto priemonės Citroen C5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remonto paslaugą laikėsi teisės akte (Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45 „Dėl Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“) nustatytų reikalavimų, transporto priemonės remonto paslaugą (visus remonto darbus, kuriuos suderino su AB „Lietuvos draudimas“) atliko tinkamai (106 b. l.). Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2021 m. spalio mėn. nutarimu atmetė ieškovės sutuoktinio A. G. keliamus reikalavimus (128-136 b. l.).

9. Ieškovė ieškiniu prašo įpareigoti AB „Lietuvos draudimas“ pašalinti nurodytus automobilio Citroen C5 gedimus, priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ padengti išlaidas susijusias Citroen C5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gedimų diagnostika ir remontu.

10. Nagrinėjamu atveju ginčas yra susijęs su vairuotojų civilinės atsakomybės santykiais, todėl be bendrųjų civilinę atsakomybę ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių civilinės teisės normų taikomi ir kiti teisės aktai. Vienas iš tokių teisės aktų yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ). Šio įstatymo 19 straipsnio 16 dalyje nurodyta, kad žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Taigi, šiuo atveju taikytinos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 122 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 1 d.) (toliau – Taisyklės). Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės reglamentuoja žalos, padarytos eismo įvykio metu ar atsiradusios vėliau kaip eismo įvykio padarinys, administravimą ir draudimo išmokos mokėjimą dėl eismo įvykio, kuriam įvykus transporto priemonės valdytojui dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos žalos kyla civilinė atsakomybė ir pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (toliau – Įstatymas) turi būti mokama draudimo išmoka. Nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, vadovaudamasis atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus. Žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga. Turtą remontuoti ekonomiškai netikslinga, jeigu būtinos remonto išlaidos yra lygios 75 procentams turto rinkos vertės iki eismo įvykio arba didesnės (Taisyklių 13, 14 punktai). Pagal TPVCAPDĮ atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė (16 straipsnio 1 dalis).

11. Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Ieškovas, ieškinyje suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką), pasirenka, jo manymu, tinkamą antrąją atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, šalį ir šiai nukreipia savo reikalavimą. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegija 2009 m. gegužės 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).

12. Iš atsakovės atstovo paaiškinimų bei viešai prieinamos internete informacijos apie atsakovės įmonę, nustatyta, kad atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ yra draudimo įmonė. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis imperatyviai draudžia vykdyti draudimo veiklą vykdančiai įmonei bet kokią kitą ūkinę veiklą, išskyrus draudimo, perdraudimo veiklą ir su šia veikla susijusią veiklą: draudžiamųjų ir perdraudžiamųjų įvykių administravimą, draudimo ir perdraudimo produktų platinimą, konsultavimą draudimo ir perdraudimo klausimais, tarpininkavimą sudarant pensijų kaupimo sutartis, draudimo ir perdraudimo specialistų mokymą, kvalifikacijos tobulinimą, nekilnojamojo turto nuomą ir draudžiamo turto vertinimą. Atsakovė nevykdo transporto priemonių remonto darbų. Ieškovė suformavo ieškinio reikalavimą – įpareigoti AB „Lietuvos draudimas“ pašalinti nurodytus automobilio Citroen C5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) gedimus. Konstatuotina, kad toks ieškinio reikalavimas negali būti tenkinamas, nes, kaip jau minėta, atsakovė neturi teisės vykdyti transporto priemonių remonto darbų.

13. Teismas taip pat pažymi, jog ieškovei buvo suteikta galimybė tikslinti ieškinio reikalavimus, apsispręsti dėl byloje atsakovo, taip pat turėti atstovą. Ieškovė šiomis savo procesinėmis teisėmis nepasinaudojo, nors 2022-03-24 teismo posėdis dėl šios priežasties buvo atidėtas. Ieškovė teismui nurodė, kad atstovo byloje turėti nepageidauja, savo teises ir interesus gins pati.

14. Iš byloje esančių šalių, trečiojo asmens atstovo paaiškinimų, liudytojo A. G. parodymų bei rašytinės bylos medžiagos, nustatyta, jog autoįvykio metu buvo atsitrenkta į ieškovės automobilio galinę dalį. Nustatyta, kad ieškovės nurodyti gedimai dėl neva nekokybiško trečiojo asmens remonto yra priekinėje automobilio dalyje. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovės buvo klausiama, ar reikalinga atlikti teismo ekspertizę, tam kad būtų įrodyta, jog ieškovės nurodomi gedimai yra minimo autoįvykio ir/arba netinkamo UAB „Visoda auto“ remonto pasekmė. Įvertinti dėl automobilio remonto darbų tinkamumo yra reikalingos specialios techninės žinios. Ieškovė teismo ekspertizės atsisakė. Pripažintina, kad byloje neįrodyta, kad automobilio gedimai, kurie nurodyti ieškinyje, kilo dėl netinkamo trečiojo asmens darbų atlikimo (CPK 12, 178 str.). Be to, byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Visoda auto“ atliko automobilio Citroen remonto darbus, kurie yra nurodyti 2020-11-17 PVM sąskaitoje – faktūroje (41 b. l.), iš kurios matyti, kad jie susiję tik su automobilio galinės dalies remontu.

15. Pažymėtina, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2021 m. spalio 7 d. nutarimu netenkino reikalavimų dėl automobilio Citroen C5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remonto gedimų pašalinimo (128-136 b. l.).

16. Byloje pateiktas internetinio puslapio www.autoplius.lt skelbimas dėl Volvo V50 ir Citroen c5 automobilių pardavimo (191 b.l.). Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šis skelbimas buvo patalpintas po minėto autoįvykio, po automobilio remonto. Minėtame skelbime nėra nurodyti automobilio Citroen gedimai ar kiti defektai, o skelbimo komentaruose nurodoma, kad jis „traukia įspūdingai“. Iš atsakovės ir trečiojo asmens atstovų paaiškinimų, duotų 2022-04-26 teismo posėdžio metu, nustatyta, kad automobilio trauka yra gera tuomet, kai EGR vožtuvas veikia tinkamai. Šiuo atveju, automobilio Citroen pardavimo skelbime buvo nurodoma, kad jo trauka yra įspūdinga, todėl pripažintina, kad neįrodyta, jog automobilis Citroen po remonto turėjo minėtą defektą (CPK 178 str.).

17. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog ieškovė pareiškė ieškinį netinkamam atsakovui, taip pat neįrodė, jog automobilis buvo nekokybiškai suremontuotas (CPK 178 str.), todėl ieškovės reikalavimas įpareigoti ieškovę AB „Lietuvos draudimas“ pašalinti nurodytus automobilio Citroen C5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) gedimus, atmetamas. Netenkinus pagrindinio ieškinio reikalavimo, atmetamas ir papildomas ieškinio reikalavimas dėl išlaidų, susijusių su automobilio gedimų diagnostika ir remontu.

18. Esant nustatytoms aplinkybėms, pripažįstama, jog ieškinys nepagrįstas, todėl atmetamas (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

19. Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 straipsnis).

20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad atsakovė, trečiasis asmuo teismo neprašė ir nepateikė jokių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Kristina Serdiukienė