Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Lauretos Ulbienės ir Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo A. M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. M. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013 m. vasario 18 d. nutarimas atsisakyti taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2002-10-02 nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d., 116 str. 1 d., 105 str. 5 p. 14 metų laisvės atėmimo bausme su 1/2 jam priklausančio turto konfiskavimu. Lietuvos apeliacinis teismas 2003-01-08 nutartimi atmetė nuteistojo A. M. apeliacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003-05-20 nutartimi atmetė nuteistojo A. M. kasacinį skundą pagal jame nurodytus motyvus, tačiau perkvalifikavo nuteistojo A. M. nusikaltimus iš 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 105 str. 5 p. į Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p., iš 1961 m. Lietuvos Respublikos 271 str. 2 d. į Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., subendrinus paskirtas bausmes, nuteistajam A. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 14 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. M. atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose.

Bausmės vykdymo pradžia - 2001-10-19, bausmės vykdymo pabaiga - 2015-10-19, 2/3 bausmės atliko - 2011-02-19.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - Komisija) 2013-02-18 nutarimu nuteistajam A. M. netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-04-11 nutartimi atmetė nuteistojo A. M. skundą ir paliko Komisijos 2013-02-18 nutarimą nepakeistą.

Skunde nurodoma, kad teismas, netaikydamas A. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neaptarė jo galimybės integruotis laisvėje, neatsižvelgė į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, neteisingai taikė ir aiškino teisės normas. Nusikaltimo pobūdis ir pavojingumo laipsnis yra vieni iš bausmės skyrimo pagrindų, kuriais buvo vadovaujamasi jam paskiriant bausmę, kita vertus, šios kategorijos nėra numatytos Lietuvos Respublikos BVK 7 skirsnyje, reglamentuojančiame lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų. Be to, jis atliko nemažą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį - 11 metų, o iki bausmės visiško atlikimo liko daugiau nei dveji metai.

Pasak nuteistojo, jis turi aiškiai suformulavęs ilgalaikius tikslus ir siekius, nėra susijęs su kriminaline subkultūra, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvykdė visas individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones. Nors A. M. buvo baustas už režimo pažeidimus, tačiau nuobaudos negalioja. Jis yra skatintas 13 kartų, įgijęs specialybių, dalyvavo įvairiose programose, lanko socialinio orientavimo ir teisinio švietimo užsiėmimus. Būdamas pataisos įstaigoje, A. M. dėl ligos tapo 50 procentų darbingas. Nuteistasis remia sūnų iš gaunamos neįgalumo pensijos, yra sumokėjęs priteistą civilinį ieškinį, po paleidimo planuoja įsidarbinti UAB „S (duomenys pakeisti)“. Nuteistojo socialiniai ryšiai yra glaudūs, jis bendrauja su šeimos nariais laiškais, telefonu, pasimatymų metu yra lankomas jų. A. M. turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Pažymi, kad jo rizika pakartotinai nusikalsti yra žema - 27 balai pagal OASys metodiką.

Sprendžiant klausimą dėl A. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nebuvo atsižvelgta į minėtas aplinkybes, kurios patvirtina, kad atliktos bausmės dalis yra paveikusi jį, jog jis ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Teigia, kad Komisijos nariai gal neteisingai suprato jo paaiškinimus posėdžio metu, nes jis lankė anoniminių alkoholikų užsiėmimus, kadangi buvo kalbama apie alkoholio žalą, ten buvo paskaitos ir apie narkotinių medžiagų bei rūkymo priklausomybės žalą žmogaus organizmui. Apie padarytą nusikaltimą A. M. bandė pasakyti, kad nėra jokių dokumentų, patvirtinančių, jog jis padarė nusikaltimą būdamas neblaivus, tačiau jis visiškai prisiima atsakomybę dėl padaryto nusikaltimo ir gailisi.

Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neteisingai aiškino bausmės tikslus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. Bausmės tikslas - nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį - negali būti vertinamas atsietai nuo kitų bausmės tikslų ir iškeltas aukščiau už kitus bausmės tikslus, kaip tai buvo padaryta šiuo atveju. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje Nr. R (03) dėl lygtinio paleidimo nustatyta, kad lygtinis paleidimas yra viena iš veiksmingiausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui ir skatinančių reintegraciją, suteikiant kaliniui planuojamą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę. Tokie tikslai ir būtų pasiekti, jei A. M. būtų lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.

Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas yra konstatavęs, jog spręsdami lygtinio paleidimo klausimą, teismai turi vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir jos vykdymo paskirtimi bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė - skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. M. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d. (2011-12-22 įstatymo Nr. XI-1863 redakcija) numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Nuteistasis A. M. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, t. y. faktiškai atliko minimalią privalomą bausmės dalį – 2/3. Kita vertus, šis pagrindas savaime neįpareigoja taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (Lietuvos Respublikos BVK 164 str. 2 d.). Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.

Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su skundu ir pateikta medžiaga, konstatuoja, jog įvertinus A. M. padarytų nusikaltimų pobūdį, jo požiūrį į padarytus nusikaltimus, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.

A. M. asmens bylos medžiaga patvirtina, kad jis buvo nuteistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, tarp jų už labai sunkų nusikaltimą veikiant bendrininkų grupėje, t. y. kito žmogaus nužudymą itin žiauriai, kuris sukėlė sunkias, neatkuriamas pasekmes. Priešingai nei teigia A. M., sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, atsižvelgtina į nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdį, nes ši aplinkybė turi reikšmės vertinant jo asmenybę. Be to, nuteistojo neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, kas gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje.

Nuteistasis atlieka bausmę lengvojoje grupėje, jis trylika kartų skatintas. Kita vertus, A. M. bausmės atlikimo metu pažeidė režimo reikalavimus šešis kartus, tarp jų ir už fizinio smurto naudojimą kito nuteistojo atžvilgiu. Nors nuteistajam skirtos nuobaudos negalioja, tačiau tai rodo, kad jis nėra linkęs visada laikytis pataisos namuose nustatytos tvarkos. 2013-01-15 socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad A. M. tarpasmeniniai įgūdžiai atitinka jo amžių, kilmę išsilavinimą ir aplinkybes, tačiau nuteistasis ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas. Nors A. M. turi ganėtinai aiškiai susiformavęs ilgalaikius tikslus ir siekius, kita vertus, jų įgyvendinimui gali pritrūkti motyvacijos (asmens bylos t. 1, I dalies b.l. 108-111). Tai neleidžia daryti pakankamos išvados, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, gali visą laiką adekvačiai reaguoti į situacijas ir spręsti iškilusias problemas. Be to, Komisijos 2013-02-18 nutarime užfiksuota, kad posėdžio metu A. M., atsakydamas į Komisijos narių klausimus, paaiškino, jog jis šiaip sau pradėjo lankyti įžanginius anoniminių alkoholikų grupės užsiėmimus, kalbėdamas apie savo padarytą nusikaltimą, jis neigė savo kaltę, teisino save ir bandė mažinti savo vaidmenį nusikaltime, taip pat nepripažino, kad nusikaltimo padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio (teikimo l. 14-15). Nenustatyta, kad šiame Komisijos nutarime nurodytos aplinkybės neatitiktų tikrovės, todėl nuteistojo skundo argumentai, kuriais siekiama paneigti posėdžio metu jo duotus paaiškinimus, vertintini kritiškai. A. M. elgesys posėdžio metu leidžia abejoti, ar nuteistasis neigiamai vertina savo nusikalstamus veiksmus, taip pat rodo jo abejingą požiūrį į lankomus įžanginius anoniminių alkoholikų grupės užsiėmimus.

Nuteistasis skunde iš esmės pakartoja jo teigiamai asmenybę apibūdinančius duomenis, kurie nustatyti tiek Komisijos 2013-02-18 nutarime, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-11 nutartyje, t. y. jog A. M. nėra susijęs su kriminaline subkultūra, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvykdė visas individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, yra įgijęs specialybių, dalyvavo įvairiose programose, lanko socialinio orientavimo ir teisinio švietimo užsiėmimus, būdamas pataisos įstaigoje, jis dėl ligos tapo 50 procentų darbingas, remia sūnų iš gaunamos neįgalumo pensijos, yra sumokėjęs priteistą civilinį ieškinį, po paleidimo planuoja įsidarbinti, taip pat nuteistojo socialiniai ryšiai yra glaudūs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, jo rizika pakartotinai nusikalsti yra žema. Taigi, A. M. neteisus teigdamas, kad sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nebuvo atsižvelgta į minėtas aplinkybes. Pabrėžtina, kad nuteistasis paleidžiamas iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Tuo tarpu įvertinus ankščiau aptartas nagrinėjamam klausimui visas svarbias aplinkybes, tokios išvados šiuo metu daryti negalima. To neleidžia daryti ir nuteistojo akcentuoti jo teigiamai asmenybę apibūdinantys duomenys. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Komisija nusprendė netaikyti A. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

A. M. skunde akcentuoja vieną iš bausmės tikslų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. 4 p., t. y. paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nuteistojo teigimu, jo elgesys atliktos bausmės dalies metu rodo, kad bausmė paveikė jį, todėl jis ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Akivaizdu, kad minėtas bausmės tikslas yra svarbus, tačiau negalima jo suabsoliutinti, nes bausmės paskirtį sudaro visuma tikslų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. 1-5 p. Todėl sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, būtina įvertinti, ar taikant šį bausmių vykdymo teisės institutą, bus galima pasiekti bausmės paskirtį. Skunde deklaratyviai cituojamas Vilniaus apygardos teismo teiginys dėl lygtinio paleidimo paskirties neleidžia savaime pripažinti, kad nuteistajam A. M. nepagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-11 nutartį nuteistojo A. M. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo A. M. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartį.

Nutartis yra neskundžiama.