Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Č., nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2020 m. rugpjūčio 20 d. 06.05 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė šaudmenis: 34 vnt. B kategorijos pramoninės gamybos .22 (5,6 mm) kalibro ilgųjų žiedinio įskėlimo šovinių, skirtų šaudyti iš daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų, kurie skirti šaudyti šios rūšies šoviniais, kurie yra tinkami šaudyti ir tinka šaudyti iš perdaryto savadarbio šaunamojo ginklo ,,TOZ – 8M“; 1 vnt. šaudyti tinkamą C kategorijos pramoniniu būdu pagamintą 9 mm kalibro šovinį su gumine kulka (.380 ME GUM), skirtą šaudyti iš 9 mm (.380) kalibro lygiavamzdžių revolverių; bei, nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2020 m. rugpjūčio 20 d. 06.30 val., garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo neteisėtai laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis: tinkamą šaudyti savadarbiu būdu perdarytą (ginklo vamzdis patrumpintas savadarbiu būdu) pramoninės gamybos .22 (5,6 mm) kalibro šautuvą „TOZ – 8M“, skirtą šaudyti .22 (5,6 mm) kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo šoviniais, draudžiamą civilinėje apyvartoje, su prie šautuvo pritvirtintu optiniu taikikliu „Kandar 3-9x56E“ ir savadarbiu būdu pagamintu duslintuvu, kuris priskiriamas A kategorijos ginklų priedėliams; 16 vnt. B kategorijos pramoninės gamybos .22 (5,6 mm) kalibro ilgųjų žiedinio įskėlimo šovinių, skirtų šaudyti iš daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų, kurie skirti šaudyti šios rūšies šoviniais, kurie yra tinkami šaudyti ir tinka šaudyti iš perdaryto savadarbio šaunamojo ginklo ,,TOZ – 8M“, kol 2020 m. rugpjūčio 20 d. kratos metu šaunamąjį ginklą ir šaudmenis rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kaltinamasis V. Č. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad netoli Lipliūnų kaimo yra apleista sodyba. Netoli jos žvejoja, užeina į sodą obuolių pasiskinti. Užėjo į tą apleistą sodybą ir rado aprūdijusį šautuvą, o buožė buvo visai supuvusi. Manė, kad tai „orinukas“. Parsivežė šautuvą, per mėnesį jį atrestauravo, tada suprato, kad tai ne „orinukas“. Norėjo išbandyti, kaip veikia, nuėjo į turgų, pas romų tautybės asmenį nusipirko šovinių. Garaže išbandė šautuvą, panaudojo 9 šovinius. Nusipirko 30 šovinių, nes turguje mažesnio kiekio nepardavė. Dar pas jį rado imitacinių šovinių, kurie liko po tarnybos ir rado guminę kulką, kurią rado bute, kai atsikraustė. Orinį ginklą galima laikyti, tokį turėjo, o prie jo buvo optika. Jis orinio šautuvo optiką buvo prisitaisęs prie rasto ginklo. Nurodė, jog labai blogai pasielgė, gailisi. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Pretendentė į laiduotojas I. Č. teisiamojo posėdžio metu prašė, jog sutuoktinis V. Č. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį jos atsakomybėn be užstato. Su sutuoktiniu gyvena kartu, artimai bendrauja, dėl įvykio pastarasis labai pergyvena. Tiki, kad ji pasitaisys, čia buvo atsitiktinumas. Mano, kad gali sutuoktiniui daryti įtaką. Neteista, nebausta, šiuo metu nedirba, augina du nepilnamečius vaikus. Prašo laidavimo be užstato dėl sunkios materialinės padėties.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo K. T. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad gauta duomenų, apie tai, jog V. Č. nuo 2020 m. balandžio mėn. Kėdainių mieste neteisėtai disponuoja šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, taip pat neteisėtai užsiima ginklų ir jų dalių gamyba bei prekyba (1 t., b. l. 6-9).

Kratos protokole užfiksuota, kad pas V. Č., adresu (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta dėžutė su 35 vnt. šovinių, raktų ryšulys su pulteliu, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ su SIM kortele (1 t., b. l. 20-24).

Kratos protokole užfiksuota, kad V. Č. garaže, adresu (duomenys neskelbtini), kratos metu savanoriškai pateikė šaunamąjį ginklą su duslintuvu ir optiniu taikikliu, dėžutę su 16 vnt. šovinių, dėžutę su 18 vnt. šovinių (1 t., b. l. 32-36).

Specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2769233-20 nurodyta, kad tirti yra pateiktas tinkamas šaudyti savadarbiu būdu perdarytas (ginklo vamzdis patrumpintas savadarbiu būdu) pramoninės gamybos .22 (5,6 mm) kalibro šautuvas „TOZ – 8M“, skirtas šaudyti .22 (5,6 mm) kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo šoviniais. Savadarbiai šaunamieji ginklai draudžiami civilinėje apyvartoje. Prie šautuvo pritvirtintas duslintuvas yra savadarbiu būdu pagamintas šaunamojo ginklo priedėlis kuris priskiriamas A kategorijos ginklų priedėliams. Tirti pateikti 50 vnt. šovinių yra šaudmenys, o būtent - pramoninės gamybos .22 (5,6 mm) kalibro ilgieji žiedinio įskėlimo šoviniai, skirti šaudyti iš daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų, kurie skirti šaudyti šios rūšies šoviniais. Šie šoviniai yra tinkami šaudyti ir tinkami šaudyti iš tirti pateikto šautuvo. Tirti pateikti 18 vnt. šovinių yra šaudyti tinkami pramoninės gamybos .308 kalibro (7,62 mm) imitaciniai šaudmenys 7,62 x 51 NATO. Šie šoviniai netinkami šaudyti iš tirti pateikto šautuvo. Tirti pateiktas šovinys yra šaudyti tinkamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams skirtas šaudmuo, o būtent - pramoniniu būdu pagamintas 9 mm kalibro šovinys su gumine kulka (.380 ME GUM), skirtas šaudyti iš 9 mm (.380) kalibro lygiavamzdžių revolverių. Šis šovinys netinkamas šaudyti iš tirti pateikto šautuvo (1 t., b. l. 43-47).

Specialisto A. O. paaiškinimų protokole užfiksuota, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu galima teigti, kad ištirti 50 vnt. .22 (5,6 mm) kalibro ilgieji žiedinio įskėlimo šoviniai skirti šaudyti iš B kategorijos šaunamųjų ginklų (1 t., b. l. 50-52).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrima prie specialisto išvados Nr. IBPS-V-2769233-20 tarp grąžinamų objektų (šautuvo su duslintuvu ir optiniu taikikliu) pridėta dėžutė. Dėžutė yra plastikinė, juodos spalvos, dėžutės ilgis - 17 cm, plotis - 12 cm, aukštis - 5 cm. Ant dėžutės yra išlietų raidžių užrašas ,,BLOW“. Atidarius dėžutę abiejose dėžutės atverčiamose dalyse matome pilkos spalvos porolonines dalis (paminkštinimus). Dėžutė tuščia (1 t., b. l. 58-60).

Veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokole ir fotolentelėse užfiksuota, kad 2020 m. rugpjūčio 20 d. apie 01.30 val., slapta buvo patekta į V. Č. naudojamą garažą, adresu (duomenys neskelbtini) (garažo numerio nėra, nustatytas pagal garažų eiliškumą masyve), garažo koordinatės (duomenys neskelbtini). Patekus į garažą kairiajame garažo kampe priešais įėjimą į garažą, už metalinės krosnelės pastebėtas įtartinas daiktas, suvyniotas į tamsios spalvos audeklą. Išvyniojus minėtą audeklą rastas galimai šaunamasis ginklas su optiniu taikikliu, taip pat šalia buvo garso slopintuvas ir dėžutė su šoviniais. Slapta apžiūra baigta apie 02.00 val. (1 t., b. l. 75-81).

Slapto sekimo protokole ir pažymoje bei fotolentelėje užfiksuota, kad 2020 m. liepos 3 d. nuo 10.30 val. buvo stebimas pilkos spalvos automobilis „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjęs (duomenys neskelbtini). 10.35 val. buvo pastebėtas vyras, atpažintas kaip V. Č., kuris įsėdo į automobilį ir išvažiavo. 10.39 val. automobilis sustojo (duomenys neskelbtini), garažų masyve prie garažo koordinatės (duomenys neskelbtini). V. Č., išlipęs iš automobilio, atsidarė (duomenys neskelbtini) garažo vartus (garažo numerio nėra, nustatytas pagal garažų eiliškumą masyve) ir įėjęs į vidų užsidarė vartus. Slapto sekimo metu nustatytas V. Č. naudojamas garažas (1 t., b. l. 90-93).

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole ir telefoninių pokalbių suvestinėje užfiksuota, kad atliekant V. Č. naudojamo mobilaus ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini)kontrolę nustatyta, kad 2020 m. liepos 3 d. 15.30 val. V. Č. paskambina nenustatytam vyriškiui, kuris naudojasi mobilaus ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini), pakėlęs vyriškis džiaugiasi, kad nepardavė ginklo, nes kitu atveju dabar irgi skambinėtų. 2020 m. liepos 28 d. 13.57 val. V. Č. paskambina nenustatytas asmuo, kuris naudojasi mobilaus ryšio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini)ir abu kalbasi apie medžioklę (1 t., b. l. 115-117).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2-jo skyriaus tyrėjo T. D. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 20 d. apie 01.30 val. slapta buvo patekta į V. Č. naudojamą garažą, adresu (duomenys neskelbtini) (garažo numerio nėra, nustatytas pagal garažų eiliškumą masyve), garažo koordinatės (duomenys neskelbtini). Patekus į garažą kairiajame garažo kampe priešais įėjimą į garažą, už metalinės krosnelės pastebėtas įtartinas daiktas, suvyniotas į tamsios spalvos audeklą. Išvyniojus minėtą audeklą rastas galimai šaunamasis ginklas su optiniu taikikliu, taip pat šalia buvo garso slopintuvas ir dėžutė su šoviniais. Radus garaže neteisėtai disponuojamą šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, buvo nedelsiant organizuota minėto garažo apsauga, kad nedingtų neteisėtai laikomas šaunamasis ginklas su šaudmenimis. 2020 m. rugpjūčio 20 d. apie 06.05 val. buvo atlikta krata adresu (duomenys neskelbtini). Kratos metu rasta 35 vienetai įvairių šaudmenų. Atliekant kratą V. Č. pareiškė, kad savo naudojamame garaže neteisėtai laiko šaunamąjį ginklą ir savanoriškai jį pateiks. Tą pačią dieną apie 06.30 val. buvo atlikta krata V. Č. naudojamame garaže, adresu (duomenys neskelbtini) (garažo numerio nėra, nustatytas pagal garažų eiliškumą masyve), garažo koordinatės (duomenys neskelbtini). Atliekant kratą V. Č. savanoriškai pateikė šaunamąjį ginklą su optiniu taikikliu, garso slopintuvu ir šoviniais (1 t., b. l. 150).

2020 m. gruodžio 14 d. pranešime dėl skubios informacijos pateikimo nurodyta, kad V. Č. Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje neregistruotas, V. Č. leidimas laikyti (nešiotis) ginklus neišduotas (1 t., b. l. 152).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Nusikaltimo sudėtis yra formalioji (neapima padarinių atsiradimo). Objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-677/2015).

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikalstamą veiką, t. y. nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2020 m. rugpjūčio 20 d. 06.05 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė šaudmenis: 34 vnt. B kategorijos pramoninės gamybos .22 (5,6 mm) kalibro ilgųjų žiedinio įskėlimo šovinių, skirtų šaudyti iš daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų, kurie skirti šaudyti šios rūšies šoviniais, kurie yra tinkami šaudyti ir tinka šaudyti iš perdaryto savadarbio šaunamojo ginklo ,,TOZ – 8M“; 1 vnt. šaudyti tinkamą C kategorijos pramoniniu būdu pagamintą 9 mm kalibro šovinį su gumine kulka (.380 ME GUM), skirtą šaudyti iš 9 mm (.380) kalibro lygiavamzdžių revolverių; bei, nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2020 m. rugpjūčio 20 d. 06.30 val., garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo neteisėtai laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, tai yra tinkamą šaudyti savadarbiu būdu perdarytą (ginklo vamzdis patrumpintas savadarbiu būdu) pramoninės gamybos .22 (5,6 mm) kalibro šautuvą „TOZ – 8M“, skirtą šaudyti .22 (5,6 mm) kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo šoviniais, draudžiamą civilinėje apyvartoje, su prie šautuvo pritvirtintu optiniu taikikliu „Kandar 3-9x56E“ ir savadarbiu būdu pagamintu duslintuvu, kuris priskiriamas A kategorijos ginklų priedėliams; 16 vnt. B kategorijos pramoninės gamybos .22 (5,6 mm) kalibro ilgųjų žiedinio įskėlimo šovinių, skirtų šaudyti iš daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų, kurie skirti šaudyti šios rūšies šoviniais, kurie yra tinkami šaudyti ir tinka šaudyti iš perdaryto savadarbio šaunamojo ginklo ,,TOZ – 8M“, kol 2020 m. rugpjūčio 20 d. kratos metu šaunamąjį ginklą ir šaudmenis rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tai, kad toks šaunamasis ginklas civilinėje apyvartoje yra draudžiamas, patvirtina 2020 m. lapkričio 19 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-2769233-20. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji. Nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įsigijimo ar laikymo, neturint leidimo, pradžios momento. Nusikaltimas numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje padaromas esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Kaltininkas suvokė, kad neturėdamas leidimo laiko šaunamąjį ginklą bei šaudmenis, ir norėjo taip veikti, taigi nusikaltimą jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad kaltinamojo V. Č. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Bylos nagrinėjimo metu, kaltinamasis pateikė teismui prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant sutuoktinės atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), sunkių pasekmių sukelta nebuvo. Jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, nedirba, turi šeimą, du nepilnamečius vaikus, gyvenamąją vietą (1 t., b. l. 173-179). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis pripažino savo kaltę ir davė nuoseklius parodymus. Jis dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi, savo veiksmus vertino kritiškai, teigė padaręs išvadas ir kad toks jo elgesys daugiau nepasikartos. Įvykdyta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, žmonės nenukentėjo, civilinio ieškinio nėra. Nustatytos aplinkybės liudija, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei elgesys, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, todėl spręstina, kad ateityje kaltinamasis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasisi atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Kaip jau minėta, byloje yra pateiktas kaltinamojo sutuoktinės prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad I. Č. neteista, administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 20). Teisiamojo posėdžio metu pastaroji nurodė, kad prašo atiduoti V. Č. jos atsakomybėn pagal laidavimą. Mano, kad jų ryšys glaudus, galėtų daryti įtaką, kad ateityje tokie įvykiai nepasikartotų.

Teismas, įvertinęs I. Č. kaip laiduotojos charakterizuojančią medžiagą, jos artimus santykius su kaltinamuoju, asmenines savybes, sprendžia, kad I. Č. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir tinkama laiduotoja, turinti autoritetą kaltinamajam ir galinti daryti jam teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (atsižvelgiant į laiduotojos materialinę padėtį), perduodant jį I. Č. atsakomybei. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas minimaliam, 1 metų laikotarpiui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui.

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis sulaikytas nebuvo. Byloje jam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 167-168), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktiniai įrodymai: kompaktinis diskas su V. Č. el. ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės duomenimis, saugomas byloje (1 t., b. l. 119), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Savadarbiu būdu perdarytas šautuvas ,,Toz-8M“ su užraktu, duslintuvu, saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos licencijavimo skyriuje (1 t., b. l. 55-57), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui ir sunaikintini.

Optinį taikiklį, kadangi jo apyvarta nėra uždrausta, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti V. Č.

Popierinė dėžė, kurioje yra po tyrimo likusi popierinė pakuotė ir plastikinė dėžutė, saugoma Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (1 t., b. l. 64-66), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu,

nusprendžia:

V. Č. padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, BK 40 straipsnio pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoju paskiriant I. Č., gimusią(duomenys neskelbtini), ir šią baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti V. Č., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai I. Č., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

- kompaktinį diską su V. Č. el. ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės duomenimis, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje;

- savadarbiu būdu perdarytą šautuvą ,,Toz-8M“ su užraktu, duslintuvu, saugomą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos licencijavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui ir sunaikinti;

- optinį taikiklį, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti V. Č.

- popierinę dėžę, kurioje yra po tyrimo likusi popierinė pakuotė ir plastikinė dėžutė, saugomą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.