Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Eridana Paltanavičienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama ieškovės Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinio atsakovui V. M. dėl išmokėtų išmokų priteisimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. M. iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtas 3991,80 Eur išmokas su palūkanomis. Nurodo, kad ieškinys reiškiamas siekiant prisiteisti iš atsakovo ieškovės išmokėtas išmokas jo vaiko išlaikymui. Ieškovė paaiškina, kad I. M. kreipėsi į ieškovę, nurodydama, jog iš atsakovo nepavyko išieškoti išlaikymo jų vaikui pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2010-10-11 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr.2-5166, kuriuo iš V. M. jo sūnui D. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikyti nustatyta mokėti po 200 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės išieškotojai I. M.. 2011-07-08 ieškovės sprendimo Nr.V2-6958 dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo pagrindu laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 22 d. iki 2016 m. gruodžio 12 d., atsakovo įsiskolinimas įskaitant vaikui ieškovės išmokėtas išlaikymui skirtas išmokėtas išmokas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, kurį ieškovės prašo priteisti iš atsakovo sudaro 3991,80 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui.

Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalės ir daugiašalės valstybių sutartys. Tarptautinio civilinio proceso šaltinis, sprendžiant civilinių bylų teismingumo Europos Bendrijos teismams klausimus, yra 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (nauja Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 („Briuselis I“) redakcija). Reglamente įtvirtintas bendras siekis, kad Europos Sąjungos valstybių teismų jurisdikciją reglamentuotų privalomas ir tiesiogiai taikomas Bendrijos teisinis dokumentas. Reglamento 4 straipsnis nustato, kad pagal šį Reglamentą asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę; asmenims, kurie nėra valstybės narės, kurioje yra jų nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta, piliečiai, taikomos tos valstybės narės piliečiams taikomos jurisdikcijos taisyklės. Pagal Reglamento 5 straipsnio 1 dalį asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik taikant šio skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles.

Reglamento II skyriaus 2 skirsnyje yra įtvirtintos specialiosios jurisdikcijos taisyklės. Specialias jurisdikcijos taisykles atskirų kategorijų byloms nustato ir kiti Bendrijos teisės aktai, šiuo atveju aktualus pavyzdys būtų 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje.

Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovo V. M. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Kartu su ieškiniu pateiktais Gyventojų registro išrašo duomenis atsakovas nuo 2008-02-05 įtrauktas į Lietuvoje gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Marijampolės sav. Nustačius, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, sprendžiant klausimą dėl bylos jurisdikcijos aktualus aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas. Vertinant, ar konkrečiu atveju taikytinos specialios jurisdikcijos taisyklės, svarbu identifikuoti konkrečioje byloje nagrinėjamo ginčo pobūdį, kurio kvalifikavimą lemia materialieji teisiniai santykiai, iš kurių kilo ginčas. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad siekiant išlaikymo prievolės vykdymo jurisdikcija turėtų būti nustatoma pagal 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje nustatytas taisykles, tačiau šiuo atveju ieškinys reiškiamas siekiant susigrąžinti išlaikymo prievolės nevykdžiusio atsakovo vaiko išlaikymui išmokėtas išmokas. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti specialių jurisdikcijos taisyklių, tuo tarpu vadovaudamasi 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (nauja Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 („Briuselis I“) redakcija) 4 straipsniu ieškovė su ieškiniu atsakovui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, turi kreiptis į šios valstybės teismą.

Be to, sutinkamai su sutinkamai su Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo įstatymo 11 straipsniu, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008-05-30 priimto įsakymo Nr.A1-179 patvirtinančio dėl išmokėtų iš vaikų išlaikymo fondo išmokų atgavimo iš skolininkų aprašą 4 punktu garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administracijos direktorius arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas turi teisę priimti sprendimą dėl iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka, kuris turintis vykdomojo dokumento galią pateikiamas vykdyti antstoliui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Teismo iniciatyva išreikalautais VĮ ,,Registrų centras“ duomenimis nustatyta, jog atsakovo vardu registruotas nekilnojamas turtas, taip pat Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo duomenimis nustatyta, jog atsakovo vardu registruota transporto priemonė, kas reiškia, jog atsakovas turi turto. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovė turėdama teisę priimti sprendimą dėl išmokėtų iš vaikų išlaikymo fondo išmokų atgavimo iš skolininko, jo pagrindu turi galimybę susidariusį įsiskolinimą ar jo dalį išieškoti pasinaudojant neteismine tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 29 straipsniu, 290-291 straipsniais, 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (nauja Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 („Briuselis I“) redakcija) 4 straipsniu, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovės Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui V. M. dėl išmokėtų išmokų priteisimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.