- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-19
- Bylos Nr.
- A-3807-1062/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00390-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Ramutė Ruškytė (pirm.), Rytis Krasauskas
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),
pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Arūnui Česnavičiui,
užsieniečiui (duomenys neskelbtini) ir jo atstovei advokatei Audrai Lukaševičiūtei Krantz,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) sulaikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir pareiškėjas, Centras) su teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietis) Centre iki 2021 m. spalio 5 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.
2. Centras nurodė, kad Užsienietis 2021 m. liepos 5 d. Centro pareigūno sprendimu sulaikytas iki 48 val. 2021 m. birželio 11 d. apie 07.50 val. Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos veikimo teritorijoje iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką pėsčiomis, neteisėtai atėjo 32 (duomenys neskelbtini) piliečiais prisistatantys asmenys, įskaitant Užsienietį. Pastarasis su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, apklausos metu paaiškino, kad iš savo šalies išvyko siekdamas nuvykti į bet kurią Europos vietą dėl savo saugumo, kad asmens dokumentą iš jo paėmė vedlys Stambule ir negrąžino. Kelionės maršrutą Užsienietis pasakojo nerišliai, išsisukinėdamas nuo tikslaus atsakymo, keitė atsakymus dėl to, kiek asmenų vyko kartu krovininiame automobilyje iš Stambulo bei dėl galimo verbavimo šnipinėti (duomenys neskelbtini). Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje Migracijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) yra nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka.
II.
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. liepos 5 d. sprendimu tenkino Centro teikimą – sulaikė Užsienietį Centre iki 2021 m. spalio 5 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Užsienietis 2021 m. birželio 11 d. atvyko į Lietuvos Respubliką, kur buvo sulaikytas Centre, nes į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, t. y. neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, neteisėtai ir ne per pasienio kontrolės punktą kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, asmens dokumentų su savimi neturėjo, apklausos metu pakeitė savo asmens duomenis. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, Užsienietis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje, todėl pripažino, kad nagrinėjamu atveju yra Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai.
5. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad Užsienietis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, Departamentas dar nėra priėmęs sprendimo prieglobsčio byloje, nėra nustatęs prieglobsčio prašymo motyvų. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, jeigu Užsieniečiui bus taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, nebus tinkamai užtikrinta jo apsauga Centre, o atsižvelgus į Užsieniečio pastangas bet kokiu būdu išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, yra didelė tikimybė, kad jis pabėgs iš Centro ir nevykdys teismo sprendimo.
III.
6. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 5 d. sprendimą – Centro teikimą tenkinti iš dalies, pritaikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.
7. Užsienietis nurodo, kad jam turėjo būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė. Asmens sulaikymas gali būti taikomas tik kaip kraštutinė priemonė. Pirmosios instancijos teismo motyvai, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje neturi socialinių ryšių bei legalaus pragyvenimo šaltinio, Įstatyme nėra įtvirtinti kaip neleidžiantys taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės. Užsieniečio tapatybė yra nustatyta, jis nekelia grėsmės viešajai tvarkai ir valstybės saugumui, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Departamentui. Pirmosios instancijos teismas nenustatė Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant negalima taikyti alternatyvių sulaikymui priemonių. Nagrinėjamu atveju nėra būtinybės sulaikyti Užsienietį, nes jis nedavė pagrindo manyti, kad jis ketintų pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, nebandė to daryti, taip pat byloje nėra duomenų, leidžiančių įtarti, kad Užsienietis gali pažeisti buvimo Lietuvoje bei prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo tvarką. Todėl Užsieniečio sulaikymas yra per griežta ir neproporcinga priemonė. Taikant alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, Užsienietis būtų aprūpintas gyvenamąja vieta, maistu, būtiniausiomis paslaugomis, būtų užtikrintas jo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Atsiliepimas
8. Pareiškėjas Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
9. Centras nurodo, kad atvykimas į užsienio valstybę be jokio asmens dokumento bei nenuoseklus savo anketinių duomenų pateikimas negali būti laikomas su valdžios institucijomis prieglobsčio byloje. Užsieniečio tapatybė vis dar nėra nustatyta. Užsieniečio kelionės tikslas – atvykti į bet kurią Europos valstybę, Lietuva nėra minima kaip galutinis jo kelionės tikslas, todėl yra rizika, kad jis gali bėgti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas Centro teikimas sulaikyti Užsienietį Centre iki 2021 m. spalio 5 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro teikimą nustatęs, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, t. y. neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, neteisėtai ir ne per pasienio kontrolės punktą kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, apklausos metu pakeitė savo asmens duomenis, asmens dokumentų su savimi neturėjo, neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, Departamentas dar nėra priėmęs sprendimo prieglobsčio byloje, nėra nustatęs prieglobsčio prašymo motyvų, todėl siekdamas išvengti tikėtino išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, Užsienietis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.
12. Užsienietis su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą motyvuoja tuo, jog sulaikymas yra per griežta ir neproporcinga priemonė, nes pareiškėjas nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, bendradarbiauja su institucijomis prieglobsčio prašymo byloje, be to, nesuteikė pagrindo manyti, kad jis ketintų pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos.
13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
14. Užsieniečio sulaikymo pagrindus įtvirtina Įstatymo 113 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, jog, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).
15. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, tačiau sulaikymas, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, Užsieniečiui gali būti taikomas ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014; kt.).
16. Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatos. Pastarosiose nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas: siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.). Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.); neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.); neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje (4 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.).
17. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog netaikant sulaikymo yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į kilmės valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
18. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai, atsižvelgiant į individualias su pateiktu prieglobsčio prašymu susijusias aplinkybes, jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021).
19. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad į Lietuvos Respubliką Užsienietis atvyko neturėdamas jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, kurių nepateikė nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei anksčiau valstybės institucijoms, jo tapatybė nėra patvirtinta ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (bylos dokumentuose Užsieniečio vardas bei pavardė nurodomi skirtingai – (duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, jog Užsienietis Lietuvos valstybės sieną kirto su grupe asmenų, naktį, neleistinoje vietoje, jis pasinaudojo nelegalią migraciją į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų paslaugomis, prašymą suteikti prieglobstį pateikė jau būdamas sulaikytas, atsekus grupės asmenų pėdsakus, o ne savanoriškai atvykęs į pasienio kontrolės punktą. Užsieniečio išvykimo iš kilmės valstybės tikslas – nuvykti į bet kurią Europos vietą, paaiškinimai apie atvykimą į Lietuvos Respubliką nerišlūs ir nenuoseklūs. Toks Užsieniečio elgesys nelaikytinas bendradarbiavimu su kompetentingų valstybės institucijų pareigūnais.
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai akcentavo ir tai, kad byloje nėra duomenų apie Užsieniečio socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog egzistuoja pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl tenkino Centro teikimą dėl Užsieniečio sulaikymo ir atsisakė skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 5 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.