Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. A., institucijos Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atstovui A. S. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41 ³ str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A., būdamas ūkininku (ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) ), vykdydamas darbdavio funkcijas, 2015-0-07 apie 10.00 val. medelyne, adresu (duomenys neskelbtini) ., leido dirbti V. K. pagalbine darbininke. Ūkininkas A. A. darbuotojai V. K. leido dirbti ne vėliau kaip su ja nesudaręs rašytinės darbo sutarties, neįteikus antro darbo sutarties egzemplioriaus ir apie priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus. Šiais veiksmais A. A. pažeidė DK 98 str. 1 d. 1 p., 99 str. 1 d., 2 d., ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. A. savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad jo vardu yra įregistruotas ūkis. V. K. pažįsta seniai, ji norėjo išmokti prekiauti medeliais. Atėjusi į ūkį, ji mokėsi atskirti kaip atrodo skirtingo amžiaus šilauogės. Tuo metu jo namuose nebuvo, nurodymus šiai moteriai davė jo sutuoktinė. Jai nebuvo mokamas atlygis, gal būt būtų atsiskaitę augalais.

Institucijos atstovas paaiškino, kad 2015-10-07 buvo atliekamas patikrinimas ūkininko A. A. ūkiui priklausančiame medelyne. Patikrinimo metu pareigūnų akivaizdoje medelyno teritorijoje buvo rasta dirbanti moteris, kuri realiai dirbo, t.y. dėliojo, rūšiavo augalus. Darbuotoja pateikė paaiškinimą raštu, kad tvarkė ūkyje augalus, į darbą atėjo apie 9.30 val., planavo dirbti maždaug iki 12 val. Darbuotoja neneigia, kad buvo tikslas pasiimti tų augalų dovanoms. Pagal teismų praktiką tai laikoma atlyginimu natūra. Paaiškinimą D. A. rašė atskirai, nekontaktuodama su K.. Iš medžiagos matyti, kad paaiškinimai neprieštarauja vienas kitam. Taip pat neprieštarauja ir pateikti paaiškinimai kitiems parodymams patikrinimo metu. Dėl to, Valstybinė darbo inspekcija mano, kad ūkininko A. A. veiksmuose galimai yra nelegalaus darbo požymių.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.

Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p. nurodoma, kad nelegaliu laikomas darbas, esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai, kad A. A. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

Liudytoja V. K. parodė, kad pažįstama su D. A., žinojo, kad augina augalus. Ji taip pat norėjo pradėti prekiauti augalais. 2015-10-07 apie 9.30 val.atėjusi į ūkį, tvarkė augalus aikštelėje, atskirdama didesnius nuo mažesnių. Šį darbą būtų dirbusi apie keletą valandų, apie atlygį kalbėta nebuvo.

Liudytoja D. A. parodė, kad su vyro A. A. žinia buvo pasikvietusi V. K.. A. A. buvo pasakęs, kad V. K. išrūšiuotų šilauogių vazonėlius pagal amžių. Šilauogių vazonėlių buvo apie kelis šimtus.

A. A. kaltė ir pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. faktas įrodytas ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis (b. l. 1-2), nelegalaus darbo tyrimo aktu (b. l. 3-4), užklausos rezultatais iš VSDFV, iš kurio matyti, kad 2015-10-01 – 2015-10-08 laikotarpiu informacijos nerasta (b. l. 5), V. K. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad patikrinimo metu tvarkė augalus, pradėjo tvarkyti 9.30 val. augalus tvarkė nuo spalio 5 d., už darbą bus atsiskaityta augalais, darbo sutartis nesudaryta ir paslaugų kvitai nepasirašyti (b. l. 6), D. A. paaiškinimas, kad ji yra ūkininko A. A. žmona, užsiima medelyno veikla ir bitininkyste. Nuo 2015-10-05 ūkyje padeda, mokosi pažįstama draugė V. K.. Sutarė, kad pinigais nebus mokama, atsilygins sodinukais, kuriuos pati pasirinks. Patikrinimo metu tvarkė augalus (b. l. 7).

Iš šių įrodymų visumos darytina išvada, kad A. A. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. – t. y. nelegaliai įdarbino asmenį, todėl yra baustinas.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į pažeidėjo asmenybę, į pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Antai kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. A. pripažino savo kaltę, po teisės pažeidimo padarymo geranoriškai bendradarbiavo su institucija, neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra, dirba bei ūkininkauja, ūkyje dirba kartu su sutuoktine, kitų asmenų nėra įdarbinta. Teismas konstatuoja, kad paskirtina minimali 868 eurų nuobauda būtų aiškiai per griežta, todėl nebūtų teisinga. Šios nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą skiriant nuobaudą taikyti ATPK 30 ¹ straipsnį ir nuobaudą sumažinti iki 434 eurų. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 30 ¹ str., 286, 287 str. teismas

nutaria:

A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. ir skirti 434 Eur (keturių šimtų trisdešimt keturių eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.