Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jarūnės Sedalienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. patikslinto skundo dalį dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šios administracinės bylos nagrinėjimo apimtis – NŽT 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. 16S-201-(14.16.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui V. S.“ ir 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. 16S-323-(14.16.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui V. S.“ teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal pateiktus giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus, pareiškėjas V. S. įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į 0,6012 ha buvusio savininko A. M. valdytos iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime (dabartiniu metu – (duomenys neskelbtini) miesto teritorija) žemės dalį. Palangos miesto valdybos 1995 m. vasario 17 d. potvarkiu Nr. 28 V. S. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant nuosavybėn naują 0,1981 ha žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini). Liko neatkurta į 0,4031 ha. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. 176 suderintoje informacijoje apie laisvą (neužstatytą) žemę dalis buvusių Palangos miesto bendrųjų ganyklų pažymėta kaip laisva (neužstatyta), t. y., galima grąžinti natūra, žemė. Atsižvelgiant į tai, buvusių bendrųjų ganyklų teritorijoje suformuotuose sklypuose skundžiamu šioje byloje NŽT 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. 16S-201-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui V. S.“ pareiškėjui grąžinta nuosavybėn natūra 0,0230 ha žemės dalis 32-iuose sklypuose, o skundžiamu 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 16S-323-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui V. S.“, grąžinta 0,0158 ha žemės dalis 4-iuose sklypuose. Tai reiškia, jog šiais atsakovės sprendimais pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės į likusią dalį žemės ir nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesas jo atžvilgiu buvo užbaigtas. Atsakovė NŽT pareiškėjui ir jo atstovui K. S. jų nurodytais adresais išsiuntė minėtus sprendimus, tačiau jie įteikti nebuvo: suinteresuoti asmenys jų neatsiėmė pašte per saugomą laikotarpį. Sprendimai buvo įteikti pareiškėjo atstovui juos pakartotinai išsiuntus tik su 2020 m. birželio 12 d. raštu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo V. S. patikslintas skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. 16S-201-(14.16.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui V. S.“ ir 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. 16S-323-(14.16.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui V. S.“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad nuosavybės teisių atkūrimo procese pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės: Palangos miesto valdybos 1995 m. vasario 17 potvarkiu Nr. 28 – perduodant nuosavybėn naują 0,1981 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini); NŽT 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. 16S-201-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui V. S.“ pareiškėjui grąžinta nuosavybėn natūra 0,0230 ha žemės dalis (32-iuose sklypuose); 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. 16S-323-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui V. S.“ grąžinta 0,0158 ha žemės dalis (4-iuose sklypuose); NŽT 2020 m. balandžio 28 sprendimu Nr. 16S-209-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui V. S.“ – į 0,3643 ha valstybės išperkamos žemės dalį, atlyginant pinigais (585,75 Eur).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi perdavęs pareiškėjo patikslinto skundo dalį pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo nurodė, kad teismas sprendime niekaip nepagrindė kokios Atkūrimo įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatos suponuoja išvadą, kad NŽT iš anksto, t. y. iki skundžiamų sprendimų priėmimo, neprivalėjo informuoti pareiškėjo ar jo atstovo apie būsimų sprendimų priėmimą.

Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka).

Atkūrimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015-10-01 iki 2019-01-01) 18 straipsnio 1 dalis numato, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos. Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie sprendimo priėmimo laiką raštu turi būti informuoti šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti piliečiai. Piliečiams neatvykus į svarstymą, sprendimas gali būti priimtas jiems nedalyvaujant.

Byloje nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. 176 suderintoje informacijoje apie laisvą (neužstatytą) žemę dalis buvusių Palangos miesto bendrųjų ganyklų pažymėta kaip laisva (neužstatyta), t. y., galima grąžinti natūra, žemė. NŽT Palangos skyrius 2012 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. 16SD-(14.16.104)-2171 V. S. įgaliotam asmeniui R. S. pateikė informaciją apie pareiškėjui iš buvusio savininko A. M. Palangos bendrose ganyklose suformuotuose sklypuose tenkančias dalis. 2013-02-25 raštu Nr. 16SD-(14.16.104)-396 R. S. buvo informuota apie tai, jog Palangos miestų buvusių ganyklų dalys suformuotuose sklypuose perskaičiuotos proporcingai pagal kiekvienam pretendentui likusios dalies grąžinti buvusiose ganyklose žemės plotą, nurodyta V. S. Palangos bendrose ganyklose suformuotuose sklypuose tenkančios dalys. Dar kartą apie pareiškėjui tenkančias dalis suformuotuose sklypuose jo įgaliota atstovė R. S. buvo informuota 2013-05-10 raštu Nr. 16SD-(14.16.104)-7075. NŽT 2016-04-06 raštu Nr. 16SD-410-(14.16.104.) pareiškėjui ir jo atstovui K. S. pagal jų 2016-03-02 prašymą pateikė dokumentų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu pareiškėjui į buvusio žemės savininko A. M. iki nacionalizacijos valdytą 3,25 ha žemės sklypą buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime ir 1,56 ha žemės dalį Palangos miesto bendrų ganyklų teritorijoje, esančių nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byloje, kopijas. 2016-06-13 raštu Nr. 16SD-851-(14.16.104.), atsakant į pareiškėjo 2016-05-13 prašymą, pareiškėjas buvo informuotas, kad artimiausiu metu bus pratęsta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra į bendrų ganyklų teritorijoje suformuotų žemės sklypų dalis. Nurodyta, kad „atkūrus nuosavybės teises natūra į 0,0276 ha (visas Jums tenkantis atkuriamas plotas šiuose sklypuose) paskaičiuotas dalis atskiruose žemės sklypuose, esančiuose miesto bendrų ganyklų teritorijoje, Jums liks neatkurta 0,3755 ha tenkančios žemės dalies“. NŽT 2017-10-26 raštu Nr. 16SD-1508-(14.16.104.) „Dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo“ pareiškėjui buvo pateikta informacija apie rengiamus sprendimų atkurti nuosavybės teises buvusio savininko A. M. turto paveldėtojams, taip pat ir V. S., grąžinant žemę natūra Palangos miesto bendrose ganyklose, projektus. Šiuo raštu taip pat buvo pranešta, kad posėdis dėl minėtų sprendimų priėmimo vyks 2017-11-13, 14.00 val., Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriuje adresu Gintaro g. 33A, Palanga, 112 kabinete. Pareiškėjas V. S. buvo kviečiamas atvykti nurodytu laiku ir susipažinti su parengtu sprendimo projektu bei informuotas, kad jam neatvykus, sprendimas bus priimtas jam nedalyvaujant. 2017-11-13 vykusiame minėtame posėdyje pareiškėjas V. S. nedalyvavo. Buvusių bendrųjų ganyklų teritorijoje suformuotuose sklypuose skundžiamu Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. 16S-201-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui V. S.“ pareiškėjui grąžinta nuosavybėn natūra 0,0230 ha žemės dalis (32-iuose sklypuose).

NŽT 2018-04-20 raštu Nr. 16SD-734-(14.16.104.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos m. bendrose ganyklose“ pareiškėjo V. S. įgaliotam asmeniui K. S. buvo pateikta informacija apie žemės sklypus, suformuotus buvusių Palangos miesto bendrų ganyklų teritorijoje. Nurodyta, kad jei pareiškėjas nepageidauja, kad į suformuotus sklypus būtų atkuriamos nuosavybės teisės, jis turi ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo šio rašto gavimo dienos Palangos skyriui pateikti raštišką atsisakymą. Negavus susitarimo tarp pretendentų dėl suformuotuose grąžinamuose žemės sklypuose tenkančių dalių ar atsisakymo, sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo bus priimtas pareiškėjui nedalyvaujant. NŽT 2018-11-16 priėmė sprendimą Nr. 16S-323-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui V. S.“, kuriuo pareiškėjui grąžinta 0,0158 ha žemės dalis (4-iuose sklypuose). NŽT pareiškėjui ir jo atstovui K. S. jų nurodytais adresais išsiuntė minėtus sprendimus, tačiau jie neįteikti (neatsiėmė pašte per saugomą laikotarpį), šie sprendimai įteikti pareiškėjo atstovui pakartotinai išsiuntus su 2020 m. birželio 12 d. raštu.

Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56-57 str.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

Iš byloje nustatytų aplinkybių, esančių dokumentų akivaizdu, jog pareiškėjas įstatymo nustatytais terminais buvo pareiškęs valią dėl atkūrimo būdo, prašydamas atkurti nuosavybės teises natūra, šiuo būdu ir buvo vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas. Apie tai kur esanti, kokio dydžio ir kokiu būdu bus grąžinama žemė Palangos miesto bendrose ganyklose, pareiškėjas aukščiau nurodytais NŽT raštais buvo informuojamas jau nuo 2012 metų. 2017 m. spalio 26 d. raštu Nr. 16SD-1508-(14.16.104.) pareiškėjas buvo kviečiamas į posėdį dėl sprendimo priėmimo. Duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų raštu informuotas apie 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimo priėmimo laiką, byloje nėra. Teismas akcentuoja, kad konkretaus laiko, kada sprendimas bus priimamas, nenurodymas raštu gali būti pripažintinas įstatymo pažeidimu, tačiau pažymėtina, kad paprastai tokio pobūdžio pažeidimai nelaikomi besąlyginiu pagrindu sprendimui panaikinti, o vertinami atsižvelgiant į tai, ar jie turėjo įtakos neteisingam sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti. Teismas nurodo, kad nors pareiškėjas ir nebuvo informuotas apie tai, kurią dieną konkrečiai bus priimamas 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimas Nr. 16S-323-(14.16.3.), tačiau vertintina, kad apie planuojamą priimti sprendimą pareiškėjas buvo tinkamai informuotas NŽT 2018-04-20 raštu Nr. 16SD-734-(14.16.104.), kuriame ne tik buvo nurodyta, kokiose vietose, kokio ploto žemė bus grąžinta pareiškėjui, bet ir pateikta informacija, jog per 2 mėnesius nepateikus susitarimo tarp pretendentų dėl suformuotuose natūra grąžinamuose žemės sklypuose tenkančių dalių ar atsisakymo, jog būtų atkurtos nuosavybės teisės nurodytuose sklypuose, spendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo bus priimtas pareiškėjui nedalyvaujant. Pareiškėjas per nurodytą dviejų mėnesių terminą nei su kokiu nors prašymu, nei su nesutikimu dėl nurodytų grąžintinų žemės sklypų vietų ar plotų, nesikreipė. Tvarkos 106¹ punkte nurodyta, kad jeigu pretendentai atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko turėtą žemę nesusitaria dėl suformuoto natūra grąžinamo žemės sklypo dalių, žemėtvarkos skyriaus vedėjas natūra grąžinamos žemės sklypo dalis nustato proporcingai pagal kiekvienam bendraturčiui likusios grąžinti žemės plotą. Atsižvelgiant į tai, kad buvusiose Palangos miesto bendrose ganyklose jų buvę savininkai neturėjo nuosavybės teisių į konkrečią sklypo vietą, o tik dalį bendrame žemės plote, pareiškėjui pagrįstai, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, po to kai buvo suformuoti valstybinės žemės sklypai, juose buvo grąžinta proporcingai pagal jam likusios grąžinti žemės plotą.

Įvertinus aptartų dokumentų visetą, taip pat ir byloje turimus kitus rašytinius įrodymus darytina išvada, kad pareiškėjas buvo tinkamai nuolat informuojamas apie vykdomas nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, atsakovas tinkamai įgyvendino Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatytą pareigą raštu informuoti apie sprendimų priėmimo laiką. Pareiškėjas, jau nuo 2012 metų žinodamas, jog žemė Palangos miesto bendrose ganyklose planuojama grąžinti būtent tokiu būdu, kaip nurodyta skundžiamuose sprendimuose, nei karto nesikreipė į atsakovą dėl žemės atkūrimo būdo pakeitimo, nereiškė nesutikimo su planuojamos grąžinti žemės dydžiais, vieta ir būdu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad NŽT 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimas Nr. 16S-201-(14.16.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui V. S.“ ir 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimas Nr.l6S-323-(14.16.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui V. S.“ yra teisėti ir pagrįsti, naikinti jų nėra teisinio pagrindo.

Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, jog prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo nepateikė duomenų apie turėtas išlaidas. Atsižvelgiant į tai, nesprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo V. S. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.