Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2019-05-28 · Civilinė byla Nr. e2YT-1798-892/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-28
Bylos Nr.
e2YT-1798-892/2019
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00122-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Pluirienė
Pareiškėjas
G. G.
Suinteresuotas asmuo
I. C., VĮ „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-1798-892/2019Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00122-2019-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.1.1.; 3.2.3.2.; 3.2.4.9.3.1.; 3.2.6.1.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 28 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos G. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys I. C., VĮ „Turto bankas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja G. G. pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sutuoktinio I. G. mirties, (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos vyras I. G., santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Santuokoje gimė dukra I. C.. Po palikėjo mirties liko turtas: 1/2 dalis buto, adresas (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas santuokos metu, registro Nr. 10/60791; 1/12 dalis ūkinio pastato, adresas (duomenys neskelbtini), registro Nr. 10/60852, taip pat įgytas santuokos metu. Pažymėjo, kad po vyro mirties pareiškėja likusį turtą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti iš karto po sutuoktinio mirties: toliau gyveno, mokėjo už jį mokesčius, išlaikė, darė remontą, apmokėjo susidariusias skolas. Jokie kiti įpėdiniai pagal įstatymą ar testamentą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymas reikalingas norint įgyti nuosavybės teisę į nurodytą nekilnojamąjį turtą.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo I. C. teismui pateiktame atsiliepime pareiškimui neprieštaravo, prašė teismo jį tenkinti. Pažymėjo, kad jos mama G. G. vienintelė priėmė tėvo palikimą faktiškai jį valdydama po tėvo mirties, t.y. jame gyveno, mokėjo komunalinius mokesčius, darė remontą, rūpinosi turtu kaip savo.

3. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepimo į pareiškimo nepateikė, apie bylos nagrinėjimą jam pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

4. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas, kurio objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Mirusio asmens turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, t. y. jeigu pradėjo turtą valdyti ir juo rūpintis, kaip savo turtu, t. y. turtą valdyti, naudotis, prižiūrėti, saugoti, mokėti mokesčius ir panašiai. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu, tačiau, jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-657/2013).

5. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų – mirties liudijimo, Gyventojų registro pažymos, santuokos liudijimo, (duomenys neskelbtini) mirė I. G., kuris buvo pareiškėjos G. G. sutuoktinis, santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Testamentų registro išrašo bei Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro duomenimis, palikėjas testamentų sudaręs nebuvo, po jo mirties paveldėjimo byla iki 2019 m. sausio 31 d. nebuvo pradėta ir dėl palikėjo palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus matyti, kad pareiškėjos G. G. vardu 1996 m. sausio 3 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu registruotos nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą: butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/6 dalis ūkinio pastato, adresas (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas pareiškėjos vardu buvo įgytas esant santuokoje kartu su palikėju, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Remiantis pareiškėjos paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad po palikėjo mirties ji liko gyventi bute adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo už butą komunalinius mokesčius, grąžino už butą susidariusią skolą. Taigi, remiantis pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, suinteresuoto asmens I. C. atsiliepime išdėstytomis aplinkybėmis, nustatyta, kad po I. G. mirties G. G. palikimą priėmė faktiškai jį valdydama, kadangi po palikėjo mirties valdė visą minėtą nekilnojamąjį turtą, mokėjo už turtą komunalinius mokesčius, t.y. laikotarpiu nuo 2009 m. spalio mėn. iki 2010 m. sausio mėn. pareiškėja mokėjo mokesčius už elektrą, vandenį, kitas rinkliavas. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, juo labiau, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po I. G. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis, kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto.

6. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant pagrindo netikėti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis bei nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad po savo sutuoktinio I. G. mirties G. G. priėmė palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti palikėjo turtą, tai yra savo konkliudentiniais veiksmais ir faktiniu turto valdymu, kaip savo, išreiškė valią priimti palikėjo turtą bei su tuo susijusias teises ir pareigas, todėl teismas pareiškimą tenkina (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

7. Juridinis faktas šioje byloje nustatytinas pareiškėjos G. G. paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimui po I. G. mirties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 176, 183, 186, 189, 191, 259, 263-270, 444 straipsniais teismas,

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio I. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjos G. G. paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Ieva Pluirienė