- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-19
- Bylos Nr.
- 2-2618-650/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01618-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Ieškovas
- N. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus
- Advokatai
- Kristina Pugačienė
- Kategorijos
- 21.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 118.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė, sekretoriaujant Daivai Girdenienei, dalyvaujant ieškovės N. K. atstovei advokatei Kristinai Pugačienei, atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos įgaliotai atstovei T. B., trečiojo asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus atstovei Vilchelminai Pipinienei, žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo šalių atstovių prašymą dėl sudarytos taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, draudimo bendrovei A. G. Corporate & Speciality, Nordic Region (AGCS), dėl nuosavybės teisės pripažinimo, palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu, turto priėmimo - perdavimo akto pripažinimo iš dalies negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė teismui pateikė ieškinį, prašydama pripažinti, kad ji po savo sutuoktinio A. K. 2005-11-29 mirties, asmeninės nuosavybės teise valdo ¼ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai; pripažinti iš dalies negaliojančiu 2010-07-15 Palikimo perėjimo valstybei liudijimą (registro Nr. 7538), išduotą Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro, dalyje, kuriuo atsakovės Lietuvos Respublikos nuosavybėn buvo perduota 1/4 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini); pripažinti iš dalies negaliojančiu 2010-08-05 priėmimo – perdavimo aktą Nr. 98, dalyje, kurioje atsakovės Šiaulių apskrities VMI valdymui patikėjimo teise yra perduota 1/4 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (1-4 b.l.).
Teismo posėdžio metu šalių atstovės sudarė taikos sutartį ir pateikė prašymą šią sutartį patvirtinti.
Dalyvaujanti trečiojo asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus atstovė nesutiko su taikos sutarties sudarymu tarp šalių, nurodydama aplinkybes, kad jai nesuprantama valstybinės mokesčių inspekcijos pozicija šiame ginče, nes ieškovė gyvendama su savo sutuoktiniu A.K. nepagrįstai naudojosi jo gaunamomis keliomis senatvės pensijomis, todėl ieškovė po sutuoktinio mirties 2005 m. nors ir nepaveldėjo jo turto, tačiau turi atsakyti valstybinio socialinio draudimo biudžetui už padarytą didelę žalą, iš esmės pagrįstai valstybei buvo perduota ½ ginčo buto dalis; be to ieškovės reikalavimams valstybei taikytini atitinkami sutrumpinti ieškinio senaties terminai ir teismas juos turėtų taikyti.
Ieškovės atstovė nesutiko su tokia trečiojo asmens pozicija ginče, motyvuodama tuo, kad ieškovė nebuvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn dėl sutuoktinio padarytos nusikalstamos veikos, be to jai nebuvo taikyta ir civilinė atsakomybė dėl žalos atlyginimo valstybei, nes ieškovė savo sutuoktinio turto nepaveldėjo ir šiuo ieškiniu tik prašo apginti pažeistas asmenines turtines teises, t.y. pripažinti turėtą santuokoje su A.K. nuosavybę ir po jo mirties jai priklausančią ¼ dalį ginčo buto, nes valstybė turėjo teisę paveldėti tik sutuoktiniui priklausančią ¼ dalį buto.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė taip pat prieštaravo trečiojo asmens atstovės nuomonei dėl taikos sutarties nurodydama, kad būtent dėl notarės padarytos klaidos išduodant A.K. turto paveldėjimo teisės liudijimą valstybė paveldėjo ½ dalį ginčo buto, nors turėjo teisę tik į ¼ dalį šio nekilnojamojo daikto, esant keliems bendrasavininkiams. Be to mokesčių inspekcija patiria vienodus palikimų valstybei administravimo kaštus, nepriklausomai nuo paveldimo turto dalių, todėl yra suinteresuota kuo operatyviau užbaigti A.K. turto paveldėjimo procedūras ir baigti ginčą, kad būtų ieškovei atstatytos turėtos turtinės teises į ginčo buto dalį.
Motyvuojamoji dalis
Šalių atstovų prašymai tenkinami.
Teismas nesutinka su šio trečiojo asmens atstovės argumentais, kad šia sutartimi iš esmės pažeidžiamos valstybės turtinės teisės bei viešasis interesas, motyvuojant tuo, kad valstybinio socialinio draudimo fondo lėšos kaupiamos visų mokesčių mokėtojų sąskaita ir tikslingai yra mokamos senatvės pensijos. Atitinkamai atsakovės atstovei nereikalaujant taikyti ieškovės reikalavimams galimą ieškinio senatį, teismas savo iniciatyva neturi teisės spręsti šio trečiojo asmens teikto prašymo taikos sutarties tarp šalių tvirtinime. Be to byloje 2014-05-27 nutartimi teismas, atmesdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus prašymą dėl jo įtraukimo į procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus ( I t., 73-87; 93-95 b.l.) buvo konstatavęs, kad nagrinėjamu ginčo atveju ieškovė pateikė reikalavimus, susijusius su jos asmeninės nuosavybės gynimu, kurioje atsakovė yra valstybė, kaip ieškovės sutuoktinio A. K. turto paveldėtoja ir palikimo priėmėja. Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius taip pat atstovauja valstybės interesus, kaip savarankiška institucija, spręsdama klausimus dėl ieškovės sutuoktinio A. K. galimai nusikalstamais veiksmais padarytos žalos, neteisėtai gaunant kitą senatvės pensiją, atlyginimo socialinio draudimo biudžetui, tuo pagrindu buvo inicijavusi tiek baudžiamosios bylos iškėlimą pačiam A. K., tiek civilinės bylos procesą po 2005m. A. K. mirties jo turto paveldėtojams ( įstatyminiams įpėdiniams), ir tokių įstatyminių ar testamentinių įpėdinių (fizinių asmenų) neatsiradus, palikimas perėjo valstybei Lietuvos Respublikos CK 5.62 str. pagrindu, t.y. susiklostė tokia teisinė situacija, kai valstybė, atstovaujama valstybinės mokesčių inspekcijos, atsidūrė tiek kreditoriaus, tiek skolininko padėtyje. Nutartyje konstatuota, kad iš pateikto trečiojo asmens pareiškimo priedų matyti, kad dar 2012-05-28 raštu Nr. (1.16)S -21967 valstybinei mokesčių inspekcijai, kaip atstovaujančią paveldėtoją, šis pareiškėjas pats nurodė aplinkybę, kad pagal CK 5.63 str., suėjus naikinamajam terminui, net ir esant svarbioms priežastims, VSDF Šiaulių skyrius nebegali pareikšti kreditorinio reikalavimo ir jo nustatyta tvarka patvirtinti.
Teismas taip pat pažymi, kad viešasis interesas – tai vertinamoji sąvoka, jos turinys nėra konkrečiai atskleistas nei jurisprudencijoje, nei įstatymuose. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje viešasis interesas – tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Tokie interesai turi būti konkretūs, aiškiai apibrėžti, turi būti nurodyta, kokios visuomenės grupės interesai yra ginami. Be to, viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija: visuomenės atvirumas ir darna, teisingumas, asmens teisės ir laisvės, teisės viešpatavimas ir kita (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d., 2001 m. balandžio 2 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai). Minėtuose Konstitucinio Teismo nutarimuose nurodyta, kad ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės, šios abi vertybės negali būti priešpriešinamos, būtina užtikrinti jų pusiausvyrą. Viena iš asmens konstitucinių teisių yra nuosavybės neliečiamumas. Būtent Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė yra neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymai, o paimama nuosavybė gali būti tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir tinkamai atlyginus.
Todėl teismas tvirtina sudarytą šalių taikos sutartį nurodytų argumentų pagrindu bei atsižvelgdamas į tai, kad tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius, tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius šiame procese įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, ir jie iš esmės negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus; be to trečiojo asmens sutikimas nėra privalomas, sudarant šalims taikos sutartį ir ją teikiant teismui tvirtinti (CPK 42 str., 47 str. nuostatos).
Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kad tarp ieškovės ir atsakovės atstovių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja šalių interesams, imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 str. 2 d.), taikos sutartis tvirtintina, o civilinė byla nutrauktina.
Išaiškintina, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 str.). Taip pat šalims išaiškintina, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu neleidžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 294 str. 2 d.).
Tenkinamas ir ieškovės prašymas dėl dalies žyminio mokesčio sugrąžinimo. Patvirtinus taikos sutartį, ieškovei gali būti grąžinama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 str. 2 d.), tačiau kadangi ieškovė taikos sutartimi su valstybe prašo jai sugrąžinti tik mažesnę dalį - 48,50 Lt nuo sumokėtos valstybei 200 Lt sumos pagal pateiktą byloje kvitą (I t., 27 b.l.), teismas ta dalimi prašymą ir tenkina.
Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės procesinis elgesys buvo tinkamas - šalys proceso metu siekė ir baigė bylą taikos sutartimi, kas atitinka ir civilinio proceso tikslus, todėl teismas procesinių dokumentų ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei iš ieškovės nepriteisia, tenkinus jos teiktą prašymą (CPK 2 str., 5 str., 93 str. 4 d., 96 str. 5 d.)
Be to atsižvelgiant į šalių patvirtintą taikos sutartį, nutarčiai įsiteisėjus, panaikintina ir laikinoji apsaugos priemonės, taikyta ieškovės prašymu 2014-03-06 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi (I t., 31-32 b.l.), t.y. padarytas įrašas viešame registre (VĮ Registrų centras), uždraudžiant perleisti atsakovei Lietuvos Respublikai, juridinio asmens kodas 111105555, nuosavybės teisės priklausančią 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 150 str.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 str., 87, str. 2 d., 93 str., 140 str. 3 d., 149 str., 293 str. 1 d. 5 p., 294-295 str., teismas
nutaria:
patvirtinti ieškovės N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamos advokatės Kristinos Pugačienės pagal 2014-01-17 atstovavimo sutartį Nr.2014/01/17-007, ir atsakovės Lietuvos Respublikos, juridinio asmens kodas 111105555, atstovaujamos Mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, įgaliotos atstovės T. B. (2013-12-19 įgaliojimas Nr. (1.27-04-2)-117-106 ) 2014 m. lapkričio 18 d. sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:
1. Atsakovė sutinka su ieškovės ieškiniu dėl nuosavybės teisės pripažinimo, palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu, priėmimo - perdavimo akto pripažinimo iš dalies negaliojančiu, tai yra Šalys susitaria, kad:
1.1. Ieškovė N. K. po sutuoktinio A. K., mirusio 2005m.dieną, mirties asmeninės nuosavybės teise valdo ¼ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. ; (duomenys neskelbtini)
1.2. 2010-07-15 dienos Palikimo perėjimo valstybei liudijimas (registro Nr. 7538), išduotas Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro, dalyje, kurioje atsakovės Lietuvos Respublikos nuosavybėn buvo perduota ¼ dalis buto adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra negaliojantis nuo jo sudarymo momento;
1.3. 2010 -08- 05 dienos Priėmimo - perdavimo aktas Nr. 98, dalyje, kurioje Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos valdymui patikėjimo teise yra perduota ¼ dalis buto adr. (duomenys neskelbtini), u/n (duomenys neskelbtini), yra negaliojantis nuo jo sudarymo momento.
2. Šalys susitaria, kad kiekviena šalis pasilieka prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų ir neprašo jų priteisti iš kitos šalies.
3.Ieškovė N. K. prašo teismo grąžinti jai 48,50 Lt sumokėto žyminio mokesčio.
4. Pašto išlaidas valstybei, jeigu jos yra priteistinos (LR CPK 96 str. 6 dalis), įsipareigoja atlyginti Ieškovė, tačiau, atsižvelgiant į jos procesinį elgesį, prašo ją atleisti nuo šių išlaidų atlyginimo (LR CPK 96 str. 5 dalis).
5. Šalims yra aiškios taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo teisme pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140, 294, 308 str. ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 str.
6. Taikos sutartis yra sudaryta trimis egzemplioriais, po vieną iš kurių tenka sutarties šalims ir vienas pateikiamas Šiaulių apylinkės teismui.
Procesinių dokumentų įteikimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės nepriteisti.
Patvirtinus taikos sutartį byloje, grąžinti ieškovei N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 48,50 Lt (keturiasdešimt aštuonis litus 50 centų) žyminio mokesčio, sumokėto ieškovės atstovaujamos advokatės Kristinos Pugačienės 2014-02-28 mokėjimo nurodymu Nr.191 Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti laikinąją apsaugos priemonę – padarytą įrašą viešame registre (VĮ Registrų centras), uždraudžiant perleisti atsakovei Lietuvos Respublikai, juridinio asmens kodas 111105555, nuosavybės teisės priklausančią 1/2 dalį buto, esančio , (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taikytą byloje 2014-03-06 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi.
Civilinę bylą nutraukti.
Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.