- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-05-15
- Bylos Nr.
- 1-1854-893/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06905-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Grizickas
- Kaltinamasis
- M. A.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dainius Grizickas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Alvydo Markausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), bedarbis, teistas, paskutinį kartą – Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. A. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo nedidelį kiekį narkotinių medžiagų - kanapių (antžeminių dalių), kurių masė yra 0, 539 g (delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 18,9%), kurias laikė prie savęs iki 2018 m. vasario 10 d., tol kol (duomenys neskelbtini) automobilio Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu, staiga numetė ant žemės žalios spalvos plastikinį maišelį su minėtu kiekiu medžiagų – kanapių, bei bandė koja paspirti po automobilio Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės dalies dešinės pusės ratu, kurias policijos pareigūnai rado ir paėmė.
Šiais savo veiksmais M. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas M. A. savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino, kad labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Parodė, kad 2018 m. vasario 9 d. vartojo alkoholį su draugais, kiek tą dieną išgėrė, neprisimena, kai pareigūnai jį sulaikė, įpūtė į alkotesterį apie 2,86 promilės. Kai šventė su draugais, vienas iš matymo pažįstamas pavaišino kanapėmis. Su juo jokių kontaktų nepalaiko, jo atpažinti taip pat negalėtų, nes jau buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir neprisimena. Kanapės buvo plastikiniame maišelyje, tikslesnių detalių neprisimena. Po išgertuvių su draugais susitiko su pažįstamais, kuriuos vadina B. ir J. Jie visi kartu važinėjo Antakalnyje, kanapių nei automobilyje, nei kur kitur su minėtais asmenimis nerūkė. Kad B. turėjo kanapių, nežinojo. Atvykę pareigūnai juos sustabdė ir paprašė pateikti dokumentus vairuotojo J., pareigūnai pastebėjo, kad J. vairavo išgėręs, davė jam pasitikrinti girtumą alkotesteriu, kiek pamena jis įpūtė 0,62 promilės. Tuomet pareigūnai nusprendė patikrinti jį ir B., pas B. rado kanapių, pas jį patį (t. y. M. A.) nerado. Tuomet pareigūnai pradėjo tikrinti automobilį, bet draudžiamų daiktų nerado. Tuomet jis (t.y. M. A.) iš kišenės ištraukė plastikinį maišelį su kanapėmis ir paspyrė su koja po automobiliu. Pareigūnai, pamatę jį spiriant su koja maišelį su kanapėmis, jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Šiuo metu jis nebevartoja narkotinių ar psichotropinių medžiagų (b. l. 36).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo M. A. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Liudytojos R. V., policijos pareigūnės, parodymais nustatyta, kad 2018 m. vasario 10 d., apie 01.40 val., važiuojant Vilniuje, Antakalnio gatve, pareigūnai pastebėjo automobilį Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio važiavimo pobūdis sukėlė įtarimą. Automobilį vairavo J. R., keleivio vietoje sėdėjo M. A., ant galinės sėdynės sėdėjo B. M.. Priekyje, keleivio pusėje sėdėjęs asmuo, kuris buvo išlaipintas iš transporto priemonės, t. y. M. A., kažką staiga, su koja, bandė paspirti po minėto automobilio priekine dešinės pusės dalimi. Nedelsiant prie jo priėjo ir pastebėjo, kad prie minėto automobilio priekinės dalies dešiniojo rato, ant žemės, guli žalios spalvos plastikinis maišelis, kuriame buvo taip pat galimai augalinės kilmės narkotinė medžiaga. Pasiteiravus M. A., kodėl bandė paspirti minėtą maišelį po automobiliu, jis atsakė, kad nieko nespyrė, bei nežino, kas čia per medžiagos. Tačiau įtarus, kad minėtos medžiagos, kurias jis bandė paslėpti, priklauso minėtam asmeniui, bei įtarus, kad jis taip pat galimai padarė nusikalstamą veiką, minėtas asmuo, t.y. M. A., buvo sulaikytas (b. l.12).
Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo J. R. parodymų matyti, kad 2018 m. vasario 9 d., su M. A. bei asmeniu, vardu B., važiavo automobiliu Citroen, valst. Nr (duomenys neskelbtini) Po vidurnakčio juos sustabdė policijos pareigūnai. Priėję pareigūnai paprašė pateikti J. R. dokumentus, policijos pareigūnas, į jį žiūrėdamas, suprato, kad jis buvo išgėręs, paklausė, ar vartojo alkoholio. J. R. atsakė, kad namuose gėrė alaus. Keleivio pusėje sėdėjo M. A., galinėje sėdynėje sėdėjo B.. J. R. policijos pareigūnai pasikvietė prie savo tarnybinio automobilio, paprašė papūsti į alkotesterį, jis įpūtė 0,68 promilės. Tada vėl grįžo kartu su pareigūnais prie jo transporto priemonės, kurioje buvo likę sėdėti B. ir M. Jų pareigūnai paprašė išlipti iš automobilio, norėjo patikrinti, ar mašinos salone nėra draudžiamų daiktų. M. ir J. R. stovint šalia vienas kito prie J. R. transporto priemonės, pareigūnai apžiūrėjo M. A., bet pas jį nieko draudžiamo nerado, pareigūnas prie pėsčiųjų tako 2 metrų atstumu nuo mašinos rado maišelį su neaiškiomis medžiagomis, klausė kieno jos, jie atsakė, kad jos yra ne jų, tuomet pareigūnai sulaikė M. ir jam uždėjo antrankius, įsodino į tarnybinį automobilį (b. l. 15).
Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(1044)-IS1-1296 matyti, kad žalsvos spalvos augalinė medžiaga iš žalios spalvos plastikinio užspaudžiamo maišelio, paimtos 2018 m. vasario 10 d. (duomenys neskelbtini) iš M. A., yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,539 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 18,9%) (b. l. 21-22).
Iš Valstybinės teismo ir medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2018 m. kovo 23 d. specialisto išvados Nr. T-N-374/2018(01) matyti, kad M. A. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties ir mažiausia etilo alkoholio koncentracija 3,15‰ (promilės). Šlapime opiatų nerasta (b. l. 54).
Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2018 m. vasario 10 d., 03.08 val., M. A. užfiksuotas 2,48 promilės girtumas (b. l. 38).
Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, be kita ko, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.
Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamojo M. A. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, kadangi jis tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo nedidelį kiekį narkotinių medžiagų - kanapių (antžeminių dalių), kurių masė yra 0, 539 g (delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 18,9%), kurias laikė prie savęs iki 2018 m. vasario 10 d., tol kol, (duomenys neskelbtini) automobilio Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu, staiga numetė ant žemės žalios spalvos plastikinį maišelį su minėtu kiekiu medžiagų – kanapių, bei bandė koja paspirti po automobilio Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės dalies dešinės pusės ratu, kurias policijos pareigūnai rado ir paėmė.
Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad M. A. būtų turėjęs tikslą platinti minėtą narkotinę medžiagą. Taigi nagrinėjamu atveju yra visiškai įrodyta, kad M. A. neteisėtai įgijo, laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, t. y. jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. A. sutiko su bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašė leisti sumokėti paskirtą baudą per šešis mėnesius (b. l. 55-56).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis baudžiamasis nusižengimas, susijęs su disponavimu narkotinėmis medžiagomis). Be to, teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamąjį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį M. A. – teistas, baustas administracine tvarka (b. l. 43-50), duomenų apie psichiatrinį gydymą, įskaitą, priklausomybės ligų gydymą nėra.
Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – baudą.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, M. A. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).
Kaltinamasis M. A. taip pat prašo leisti mokėti baudą dalimis per šešis mėnesius. Teismas pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymai nesuteikia teisės teismui išdėstyti paskirtosios baudos mokėjimą dalimis. Tačiau Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirta bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, todėl teismui yra suteikta teisė nustatyti ilgesnį nei dviejų mėnesių baudos sumokėjimo terminą. Taigi, atsižvelgus į kaltinamojo prašymą, skirtinos baudos dydį, kaltinamojo materialinę padėtį, teismo vertinimu, tikslinga nustatyti kaltinamajam ilgesnį baudos sumokėjimo terminą nei numatytas BVK 22 straipsnio 2 dalyje minimalus, o būtent – 6 mėnesius.
Ikiteisminio tyrimo metu M. A. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 42), kuri įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui naikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – žalsvos spalvos augalinė medžiaga, supakuota į plastikinį užspaudžiamą maišelį ir perduota saugojimui į Policijos departamento aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą, Liepyno g. 7, Vilniuje (kvitas B, serija BBB Nr. 1PK002346) (b. l. 23-26), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 18 MGL (900 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi skirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. A. galutinę bausmę - 12 MGL (600 Eur) dydžio baudą.
M. A. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – žalsvos spalvos augalinę medžiagą, supakuotą į plastikinį užspaudžiamą maišelį ir perduotą saugojimui į Policijos departamento aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą, Liepyno g. 7, Vilniuje (kvitas B, serija BBB Nr. 1PK002346), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui sunaikinti.
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas.
2. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.