- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-10
- Bylos Nr.
- 1A-508-245-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- R. M.
- Advokatai
- Vytautas Gineika
- Kategorijos
Teisėjas Z.Balčiūnas Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9.
2008 m. rugsėjo 10 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Dargužio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjui advokatui Vytautui Gineikai,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008-06-05 nuosprendžio, kuriuo R. M. nuteistas pagal LR BK 225 str. 2 d. teisės dirbti valstybės tarnautoja valstybės tarnyboje atėmimu dviems metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d. už tai, kad ji, būdama valstybės tarnautoja, dirbdama Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vyriausios darbo inspektorės darbo teisei pareigose, Laikotarpyje nuo 2007-12-10 iki 2007-12-28, tiksliau nenustatytu laiku, Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus patalpose, esančiose adresu Aušros g. 44, Kaune, dviejų tarpusavio pokalbių su UAB „Argedestos statyba" statinio statybos vadovu D. B. metu pareikalavo iš jo 10000 (dešimt tūkstančių) litų kyšio, užrašydama šią sumą ant popieriaus lapo, už jos, kaip valstybės tarnautojos-valstybinės darbo inspektorės, neteisėtą veikimą ir neveikimą vykdant įgaliojimus, tai yra, už bendrovės „Argedestos statyba" statinio statybos vadovo D. B., kaip darbdavio galimai padaryto Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnyje numatyto nelegalaus darbo fakto ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³str. numatyto pažeidimo nuslėpimą, taip sudarant sąlygas išvengti administracinės atsakomybės, vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtintos formos dokumentų (reikalavimo, protokolo) nesurašymą ir Administracinio teisės pažeidimo medžiagos neperdavimą teismui. Tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2007-12-28 apie 09 val. 14 min. telefoninio pokalbio metu nurodė D. B., 10000 (dešimties tūkstančių) litų kyšį pervesti į jos sąskaitą Vilniaus banke, tą pačią dieną 09 val. 16 min. atsiuntė D. B. į jo mobilaus ryšio telefoną žinutę, kurioje nurodė savo sąskaitos Vilniaus banke numerį (duomenys neskelbtini), apie 13 val. 42 min. D. B. pervedus reikalaujamus 10000 (dešimt tūkstančių) litų į R. M. nurodytą sąskaitą ir apie tai 14 val. 04 min. telefoninio pokalbio metu informavus R. M., tokiu būdu R. M. priėmė iš D. B. 10000 (dešimties tūkstančių) litų kyšį už savo, kaip valstybės tarnautojos-valstybinės darbo inspektorės, neteisėtą veikimą ir neveikimą vykdant įgaliojimus. Tęsdama savo nusikalstamą veiką 2007-12-29 apie 10 val. 18 min., tarnybinėse Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus patalpose grąžino D. B. 2007-12-04 d. patikrinimo metu iš E. S., R. V., D. S., A. P., D. M. paimtus paaiškinimus, bei užtikrino D. B., kad už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. numatyto pažeidimo padarymą ji jam jokio reikalavimo, protokolo nesurašys, bylos į teismą neperduos.
Šalies argumentai
Nuteistoji skundu prašo panaikinti 2008-06-05 nuosprendį ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Mano, kad teismo nuosprendis yra neteisėtas ir naikintinas, nes teismas netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą. Nurodo, kad teismas skirdamas bausmę netinkamai vadovavosi Lietovos Respublikos BK 40 staipsniu, nepatenkino jos ir laiduotojo prašymų dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, motyvuojant tuo, kad ji negali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi būdama valstybės tarnautoja, vykdydama savo įgaliojimus, kyšininkavo, tuo padarė didelę žalą valstybei, sumenkino valstybės tarnybos autoritetą.
Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas yra vientisas baudžiamasis įstatymas. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnis numato atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nežiūrint į tai ar asmuo valstybės tarnautojas ar ne. Todėl mano, kad Kauno m. apylinkės teismas plečiamai išaiškino LR BK (straipsnis nenurodomas) straipsnio reikalavimus, nes minėtame straipsnyje nenumatyta, kad kaltinamasis būdamas valstybės tarnautoju, vykdantis savo įgaliojimus, nusižengdamas, tuo padarydamas didelę žalą valstybei, sumenkindamas valstybės tarnybos autoritetą, negali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nors atitinka visus Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio reikalavimus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis užtikrina vienodą teisės taikymą, lygybę prieš įstatymus nepriklausomai nuo lyties, darbo pobūdžio, socialinės padėties.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąją ir gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo R. M. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.
Nuteistoji R. M. neginčija kaltės klausimo dėl nusikalstamos veikos padarymo, apeliaciniu skundu nesutinka tik su paskirta bausme, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).
Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas nustato asmenų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės galimybę. LR BK 40 str. nustatytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šio LR BK 40 str. 1 d. nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Šioje straipsnio dalyje išvardinti asmenys, kuriems gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis LR BK 40 str. Tačiau pabrėžtina, kad šios rūšies atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra sąlyginis ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės galima esant tam tikroms sąlygoms ir pagrindams. Pagrindinė privaloma sąlyga nustatyta LR BK 40 str. 1 d. yra ir asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Taip pat šio LR BK 40 str. 2 d. reikalaujama, kad būtų privalomai išpildytos papildomai šios sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau pabrėžtina, jog šios sąlygos yra formalios ir tai, kad yra visos LR BK 40 str. išvardintos sąlygos, reikalingos atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nėra pareiga privalomai taikyti tokį atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės esant šioms sąlygoms, kaip tai matyti iš LR BK 40 str. 1 d., yra teismo teisė, bet ne pareiga. Svarstydamas, ar galima atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas turi įvertinti bylos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, kad atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės būtų pasiekti bausmės tikslai.
Atsižvelgiant į tai kas pasakyta, atmestinas apelianto teiginys, kad Kauno m. apylinkės teismas plečiamai išaiškino LR BK 40 str. straipsnio reikalavimus, nes minėtame straipsnyje nenumatyta, kad kaltinamasis būdamas valstybės tarnautoju, vykdantis savo įgaliojimus, nusižengdamas, tuo padarydamas didelę žalą valstybei, sumenkindamas valstybės tarnybos autoritetą, negali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nors atitinka visus Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio reikalavimus. Kaip jau aukščiau išaiškinta, formalių įstatymu numatytų sąlygų, nurodytų LR BK 40 str. 1 d. ir 2 d., išpildymas nėra teismui pareiga taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Kauno miesto apylinkės teismas svarstydamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės galimybę pagal laidavimą teisingai nustatė, jog tam pagrindo nėra. Teismas teisingai įvertino tai, jog šiuo nusikaltimu padaryta didelė žala valstybei, sumenkintas valstybės tarnybos autoritetas. LR Konstitucijos 5 str. nustatyta, kad Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, todėl šiuo nusikaltimu padaryta žala visai Lietuvos Respublikos tautai. Nusikaltimas buvo daromas ilgą laiko tarpą apgalvotai. Kyšio dalykas yra didelis. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas pagrįstai netaikė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kyšininkavimą valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniu, todėl taip pat atmestinas pareiškėjos teiginys, jog pirmos instancijos teismas nepagristi netaikė LR BK 40 str. valstybės tarnautojui. LR BK 225 str. 2 d. kvalifikuojantis požymis yra valstybės tarnautojas. Todėl apylinkės teismas, atmesdamas prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teisingai nurodė, jog R. M. nusikaltimą pagal LR BK 225 str. padarė būdama valstybės tarnautoja. Pabrėžtina, kad kvalifikuojantis požymis nėra sunkinanti aplinkybė.
Be to, būtina pabrėžti, jog taikyti R. M. atžvilgiu atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis LR BK 40 str. 1 d. nėra pagrindo, nes neišpildytos visos LR BK 40 str. 2 d. sąlygos. LR BK 40 str. 2 d. 3 p. numato, kad kaltininkas bent iš dalies atlygintų ar pašalintų padarytą žalą arba įsipareigotų ją atlyginti. Šiuo nusikaltimu buvo padaryta žala valstybės saugomam gėriui, tai yra valstybės tarnybai ir vešiesiems interesams. Nors padaryta žala yra neturtinė, tačiau ji vis tiek egzistuoja. Tokia žalą bent iš dalies galėtų kompensuoti viešas atsiprašymas. Tokio atsiprašymo iš R. M. pusės nėra.
Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimu padaryta žala valstybės tarnybai ir vešiesiems interesams, todėl būtina atsižvelgti ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 str. 2 d.
Kolegijos nuomone, apylinkės teismo paskirta bausmė teisės dirbti valstybės tarnautoja valstybės tarnyboje atėmimu dviems metams užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus. Atsižvelgiant į tai, nuteistosios apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutarė
nuteistosios R. M. apeliacinį skundą atmesti.