Telšių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Akmenė) prokurorui Anatolijui Ivanovui,

asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, D. B. gynėjai advokatei Kristinai Adomavičienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo D. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietei, nedirbančiai, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), neteistai, padariusiai įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B. 2018 m. birželio 22 d. apie 19 val. 00 min. savo namuose (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, sugriebusi abiem rankomis lovoje gulintį sutuoktinį I. B. už kaklo, jį smaugė bei apibraižė kaklą, taip smurtaudama sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Šioje D. B. padarytoje veikoje yra baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymiai.

Dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo

Nukentėjusysis I. B. teismo posėdyje parodė, kad 2018 metų birželio mėnesį, tikslios datos neprisimena, jis buvo namuose su žmona, dviese išgėrė alaus ir tuomet jis nuėjo miegoti. Žmona, pasak jo, tada kažkur išėjo ir grįžo vėliau. Miegodamas, teigia, pajutęs, kaip žmona jį smaugia, o prabudęs ją nustūmė nuo savęs. Nurodė, jog daugiau įvykio aplinkybių neprisimena ir papasakoti negali.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teismo posėdyje perskaityti nukentėjusiojo I. B. parodymai, duoti 2018 m. birželio 22 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnui (Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas b. l. 16–18). Perskaičius minėtus parodymus, nukentėjusysis I. B. nurodė, kad juos patvirtina kaip teisingus ir teismas gali jais vadovautis. Nukentėjusysis nurodė, kad su žmona D. B. dėl šio įvykio susitaikė, jų tarpusavio santykiai geri, daugiau smurto atvejų nebuvo, jis žmonai atleido ir pretenzijų nereiškia. Papildomai paaiškino, kad žmonos psichinė sveikatos būklė, jo nuomone, šiuo metu yra gera, ji savanoriškai gydosi ambulatoriškai psichikos sveikatos centre, kur apsilankė du kartus, vartoja vaistus, o alkoholį nuo birželio mėnesio, pasak jo, ji vartojo tik kartą – per savo gimtadienį. Nurodė, kad alų anksčiau pirkdavęs ir namo parnešdavęs pats, išgerdavo dviese, tačiau taip nebūdavo dažnai.

D. B. mama I. M. teismo posėdyje parodė, kad paties minėto smurto įvykio nematė. Pasak I. M., dukrai D. B. neįgalumas nustatytas pradėjus mokykloje lankyti pirmą klasę, mokslai sekėsi silpnai, 10 klasių baigė palengvinta programa. Kol gyveno jos namuose, pasak jos, dukrai viskas buvo tvarkoje, lankėsi neįgalumo centre. Ištekėjusi dukra išsikėlė iš jos namų ir apsigyveno su vyru. Kaip nurodė liudytoja, D. B. kartais ateina pas ją į svečius, o retkarčiais ir pati apsilanko dukros namuose, šiuo metu dukros sveikata yra gera. Teigia nemačiusi, jog dukra pastaruoju metu vartotų alkoholį, nes retai ją mato, tačiau už alkoholio vartojimą ji juos baranti. Paaiškino žinanti, jog dukra lankosi psichikos sveikatos centre, vartoja gydytojo paskirtus vaistus. Jos nuomone, stacionaraus gydymo ligoninėje dukrai nereikia, pakanka ambulatorinio gydymo.

Ekspertas Sergejus Repovas teismo posėdyje parodė, jog ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės metu D. B. buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), dėl kurio ji įstatymu uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti bei šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Kadangi ekspertizės metu buvo nustatyta, kad D. B. pakartotinai padarė visuomenei pavojingą veiką, yra nepakankamai kritiška savo būklės atžvilgiu, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, todėl ekspertizės akto išvadoje buvo rekomenduota D. B. taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Tačiau, teismo posėdžio metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms, eksperto teigimu, galima daryti prielaidą, jog D. B. vykdant ankstesne įsiteisėjusia teismo nutartimi paskirtą ambulatorinio pobūdžio priverčiamąją medicinos priemonę, t. y. užtikrinant jos lankymąsi vietos psichikos sveikatos centre, paskirtų medikamentų vartojimą, šioje byloje taipogi galimas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo skyrimas. Šios priemonės vykdymą, eksperto nuomone, galėtų apsunkinti tik I. B. alkoholio vartojimas, nes dėl to D. B. gyvena neigiamoje aplinkoje. Eksperto teigimu, nustačius, jog D. B. šiuo metu laikosi ankstesne teismo nutartimi jai taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo vietos psichikos centre, sąlygų – lankosi psichikos sveikatos centre, nepiktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, jai ir šioje byloje taikytina analogiška priverčiamojo medicinos pobūdžio priemonė.

Be teisme apklaustų nukentėjusiojo ir liudytojo parodymų, D. B. padarytą veiką įrodo ir kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje patikrinti įrodymai.

2018 m. birželio 22 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole su priedais (fotolentele) užfiksuota įvykio vieta – butas (duomenys neskelbtini), bei I. B. įvykio vietoje duoti parodymai, jog namuose kilus konfliktui žmona D. B. ranka trenkė jam į dešinį dilbį ir, sugriebusi abiem rankomis, smaugė, dėl ko jam skauda dešinę ranką ir kaklą (b. l. 16–23).

2018 m. lapkričio 20 d. apžiūros protokolu apžiūrėtas įvykio vietoje darytas vaizdo įrašas, kuriame nufilmuotas neblaivus I. B., fone girdėti D. B. balsas (b. l. 25).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo išrašu Nr. 255 užfiksuotas nukentėjusiajam I. B. 2018 m. birželio 22 d. 19 val. 24 min. nustatytas 1,81 promilės ir 2018 m. birželio 22 d. 19 val. 44 min. D. B. nustatytas 2,31 promilės girtumas (b. l. 39–40).

Dėl D. B. nepakaltinamumo

2018 m. spalio 2 d. – lapkričio 6 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 86TPK-260/2018 nurodyta:

1. Įstatymu uždraustos veikos padarymo metu D. B. sirgo (duomenys neskelbtini), dėl kurio D. B. negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo juos valdyti.

2. D. B. šiuo metu serga (duomenys neskelbtini), dėl kurio ji negali suvokti savo veiksmų esmės ir negali juos valdyti.

3. Dėl turimo psichikos sutrikimo D. B. nėra pilnavertė teismo proceso dalyvė, jos negalima apklausti, jos dalyvavimas tyrimo ir teismo procese yra netikslingas.

4. Kadangi D. B. per trumpą laiką pakartotinai įvykdo visuomenei pavojingą veiką, ją įvykdė savo artimoje aplinkoje, yra nekritiška savo būklės atžvilgiu, todėl D. B. tikslinga taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonės – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (b. l. 93–95).

Teisiamojo posėdžio metu ekspertas Sergejus Repovas patvirtino ekspertizės akte duotą išvadą dėl D. B. nustatyto (duomenys neskelbtini), dėl kurio ji įstatymu uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti bei šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Eksperto teigimu, kadangi D. B. pakartotinai padarė visuomenei pavojingą veiką, yra nepakankamai kritiška savo būklės atžvilgiu, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, ekspertizės akto išvadoje buvo rekomenduota jai taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Tačiau teismo posėdžio metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms, t. y. nustačius, jog D. B. vykdo ankstesne įsiteisėjusia teismo nutartimi paskirtą ambulatorinio pobūdžio priverčiamąją medicinos priemonę, lankosi vietos psichikos sveikatos centre, vartoja paskirtus medikamentus vartojimą, nepiktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, šioje byloje D. B., pasak eksperto, taipogi taikytina analogiška priverčiamojo pobūdžio priemonė – ambulatorinis stebėjimas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 17 straipsnio nuostatas, asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų ir toks asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Asmenį konkrečioje baudžiamojoje byloje nepakaltinamu ir tik dėl konkrečios baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos bei tik tos veikos darymo metu pripažįsta teismas.

BK 98 straipsnyje nustatyta, jog asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti pri­verčiamąsias medicinos priemones. Priverčiamosiomis medicinos priemonėmis siekiama asmenį ne nubausti, o neleisti jam padaryti pavojingų veikų. Tai daroma ne įtikinėjant jį atsisakyti pavojingos veikos, o taikant medicinos priemones ir stebint jo elgesį. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones, yra šie: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.

Kaip nurodyta anksčiau, 2018 m. spalio 2 d. – lapkričio 6 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 86TPK-260/2018 išvadoje konstatuota, kad D. B. tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek ir šiuo metu konstatuojamas (duomenys neskelbtini), todėl ji, tiek darydama įstatymo uždraustą veiką, tiek šiuo metu dėl savo psichikos sutrikimo negalėjo ir negali suvokti veikos pavojingumo, negalėjo ir negali teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Dėl šios priežasties D. B. yra pripažintina nepakaltinama ir negali atsakyti pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą įstatymo uždraustą pavojingą veiką. Kaip matyti iš VšĮ „Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro“ 2019 m. sausio 8 d. medicinos dokumentų išrašo, kad D. B. 2018 metais psichikos sveikatos centre lankėsi 2 kartus, medikamentinis gydymas šiuo metu netaikomas, vyksta konsultavimas ir motyvaciniai pokalbiai, nuo priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pradžios lankosi kaip paskirta, pacientė kritiška savo elgesiui. Žinoma, kad pacientė turi problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau duomenų ar šiuo metu juo piktnaudžiauja negauta, todėl motyvacijos gydytis priklausomybę alkoholiui nėra (b. l. 140).

Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu surinktus duomenis: teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadą, kuria konstatuota, jog D. B. tiek įstatymu uždraustos veikos padarymo metu, tiek šiuo metu serga (duomenys neskelbtini), dėl kurio ji negalėjo ir negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, teismo psichiatro eksperto Sergejaus Repovo parodymus teismo posėdžio metu apie tai, kad nustačius, jog D. B. vykdo ankstesne įsiteisėjusia teismo nutartimi jai paskirtą ambulatorinio pobūdžio priverčiamąją medicinos priemonę, lankosi vietos psichikos sveikatos centre, vartoja paskirtus medikamentus, nepiktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, šioje byloje jai taipogi taikytina analogiška priverčiamojo pobūdžio priemonė – ambulatorinis stebėjimas, taipogi įvertinus nukentėjusiojo I. B. ir I. M. parodymus apie tai, jog D. B. elgesys pagerėjo, smurto artimoje aplinkoje ir priktnaudžiavimo alkoholiu atvejų nuo pastarojo įvykio nebebuvo, VšĮ „Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro“ pažymą, patvirtinančią, jog D. B. tinkamai vykdo teismo nutartimi jai paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę, yra kritiška savo elgesiui, D. B. šioje byloje skirtina specialistų rekomenduojama priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (BPK 403 straipsnio 2 dalies 1 punktas, BK 17 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu iš įvykio vietos, saugoma voke prie bylos, paliktina saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401, 403, 404 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu,

nutaria:

D. B. pripažinti nepakaltinama dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

D. B. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu iš įvykio vietos, saugomą voke prie bylos, palikti saugoti prie bylos.

Teismo nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos turi teisę apskųsti apeliacine tvarka asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras, apeliacinį skundą paduodami Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.