Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2019-10-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-803-457/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-10-22
Bylos Nr.
1-803-457/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vidmantas Gestautas
Kaltinamasis
S. S.
Advokatai
Naina Lanzbergienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-803-457/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55919-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.10.1; 1.2.14.3.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2019 m. spalio 22 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėjas Vidmantas Gestautas,sekretoriaujant Laimai Belevičienei,dalyvaujant prokurorei Jurgai Klimčukienei,kaltinamajam S. S., jo gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei,

teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), bedarbis, teistas:

1) 1998 m. balandžio 20 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį, 111 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnį – laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams su ¼ turto konfiskavimu;

2) 1999 m. rugsėjo 15 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams su ¼ turto konfiskavimu; 2000 m. sausio 25 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1999 m. lapkričio 25 d. įstatymu Nr. VIII-1439, Nr. VIII-1440 paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 6 mėnesiais, galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams; 2000 m. birželio 16 d. pritaikius Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės atleistas;

3) 2001 m. gruodžio 4 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 241 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams su ½ turto konfiskavimu; 2002 m. balandžio 10 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos neatlikus 5 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmės; 2002 m. birželio 6 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi grąžintas į laisvės atėmimo vietą 5 mėnesiams 15 dienų;

4) 2004 m. birželio 30 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams su turto už 10 Lt konfiskavimu;

5) 2009 m. lapkričio 26 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams; 2010 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi nuosprendis pakeistas, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams;

6) 2013 m. balandžio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, iš dalies pakeistu 2013 m. birželio 27 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (3 veikos) – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

7) 2015 m. balandžio 30 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 30 parų areštu;

8) 2016 m. vasario 18 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams 30 dienų;

9) 2017 m. liepos 26 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį – 1 metų laisvės atėmimo bausme; bausmė atlikta 2018 m. spalio 31 d., teistumas neišnykęs,

- kaltinamas pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. S. 2018 m. lapkričio 23 d., apie 10.30 val., R. M. išeinant iš V. J. buto, esančio (duomenys neskelbtini), iš vidinės durų spynos ištraukė buto raktą, V. J. sakant, kad ,,S. neik, tau čia negalima“, panaudodamas smurtą – nustumdamas tarpduryje stovėjusią savo mamą V. J., įėjo į butą ir užsirakino, nulauždamas spynoje raktą, tokiu būdu, prieš savininkės V. J. valią įsibrovė į nukentėjusiajai V. J. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Be to, S. S. 2018 m. gruodžio 29 d., apie 13.20 val., alaus bare, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš ant stalo buvusios D. J. piniginės ištraukė 10 eurų, kuriuos įsikišo į kišenę, D. J. nurodžius padėti piniginę į vietą, jis dvylika kartų kumščiu smogė pastarajam į veidą ir keturis kartus spyrė į įvairias kūno vietas, taip panaudodamas fizinį smurtą ir atimdamas nukentėjusiajam D. J. galimybę priešintis, pagrobė 10 eurų, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam D. J. padarė kaktos ir nosies odos nubrozdinimus, apatinio voko poodinę kraujosruvą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą ir 10 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis S. S. kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų neprisipažino.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 165 straipsnio 1 dalyje

Kaltinamasis S. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 165 straipsnio 1 dalyje, paaiškino, kad nepripažįsta jam pareikšto kaltinimo dėl įsibrovimo, nes nesupranta, kaip galima įsibrauti į savo namus. Įvykio metu buvo deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), bet gyveno pas mamą. Įvykio dieną jis laukė, kol atsidarys mamos buto durys. Atsidarius buto durims, išėjo R. M. ir jis įėjo į kambarį. Neatsimena, ar mama sakė jam neiti į butą, ar sakė, jog jam čia eiti negalima. Raktas užlūžo greičiausiai jam rakinant duris. Telefono laidą ištraukė, nes nenorėjo, kad mama skambintų policijai. Mama yra ligonis, turi psichinių sutrikimų, yra po insulto. Atvyko policija, išlaužė jo kambario duris ir jį išvežė. Policijos darbuotojai buvo nepageidaujami, todėl jų į mamos butą ir neįleido. Buvo užsibarikadavęs savo kambaryje, nes bijojo policijos. Tuo metu mamos bute negyveno, nes su mama buvo kilęs konfliktas dėl jo draugės ir policija jį su visais daiktais išvežė į sodą. Dabar mama jam pretenzijų neturi. Mano, kad mama nesuprato kur pasirašė, pareiškimo ji pati nerašė ir savo veiksmų nesupranta.

Nukentėjusioji V. J. atsisakė duoti parodymus prieš savo sūnų kaltinamąjį S. S..

Liudytoja D. B. paaiškino, kad 2018 m. lapkričio 23 d. kartu su kolege E. K. gavo užduotį nuvykti pas kaltinamojo motiną V. J., reikėjo paimti S. S. daiktus ir nuvežti į sodo namelį, adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus pas V. J., ji jau buvo sudėjusi sūnaus daiktus į maišus ir prašė nuvežti juos į sodo namelį. V. J. sakė, kad nenori, jog sūnus gyventų kartu su ja, nes pastoviai jai trukdo ilsėtis, naudoja jos maistą, prašo pinigų, gadina jai nervus, dėl tokio sūnaus elgesio ji turi pastoviai vartoti vaistus ir nemiegoti naktimis. Kolegė E. K. susisiekė su S. S. ir paklausė, kur jis dabar yra, šis pasakė, kad prie prekybos centro „IKI“. Su paimtais daiktais nuvažiavo prie prekybos centro, pasiėmė S. S. ir nuvežė jį į sodo namelį. S. S. pasiliko savo daiktus ir paprašė jį nuvežti atgal prie prekybos centro „IKI“. Ji su kolege S. S. atvežė atgal į centrą, o pačios grįžo pas V. J., norėdamos ją apklausti. Kai nuvyko pas V. J., durų niekas neatidarė, laukė, kol prie durų priėjo V. J.. V. J. joms pasakė, kad negali atidaryti durų, nes sūnus spynoje užlaužė raktą. Ji jų paprašė išlaužti duris, nes negali išeiti iš buto. V. J. bute girdėjosi triukšmas. Ji su kolege paprašė V. J., kad ji išmestų per langą atsarginį buto durų raktą, bandė tuo raktu atrakinti buto duris, bet raktas nelindo į spyną, spynoje kažkas buvo. Ji iškvietė gaisrinę. Atvykus gaisrinei, buvo išlaužtos durys, įėjo į vidų, pradėjo bendrauti su S. S.. S. S. nesiliovė triukšmauti, mėtė rūbus, šūkavo, tada į pagalbą iškvietė dar du kolegų ekipažus ir jie toliau bendravo su S. S.. V. J. sakė, kad rašys pareiškimą, jog policijos nekvietė, nes bijojo sūnaus, kuris buvo nutraukęs telefono laidus. S. S. iš V. J. buto buvo pašalintas.

Liudytoja R. M. parodė, kad dirba lankomosios priežiūros darbuotoja ir S. S. pažįsta, kaip V. J. sūnų. 2018 m. lapkričio 23 d. buvo darbo diena, 10 val. atėjo pas V. J., kartu su ja aptarė kokius reikės nupirkti produktus, aptvarkė namus. Iš ryto buvo sutikusi S. S. parduotuvėje, jis pradėjo kalbėti, kad ji baigtų jo mamai „plauti smegenis“, sakė, jog ji nužudė jo senelius. Ji apie tai pranešė apsaugai ir S. S. nuėjo. Eidama iš parduotuvės, nuėjo į policiją, pasakė, kad bijo eiti namo. Policijoje pasakė, kad S. S. iškraustė, jį išvežė ir paleido. Užėjo pas V. J., atnešė maistą, kurį jai buvo nupirkusi, pabendravo ir jau ruošėsi eiti namo, nes apie 12 val. baigėsi jos darbo laikas. Kai V. J. atidarė buto duris, staigiai prie buto durų pribėgo S. S., liepė jai išeiti, o savo motiną V. J. įstūmė į buto vidų. Kai grįžo su pirkiniais, tai V. J. jai atrakino buto duris ir jai įėjus į vidų, durys buvo užrakintos. S. S. ištraukė raktą iš vidinės spynos ir įėjo į vidų. V. J. liepė S. S. į butą neiti, sakė, kad jam čia negalima, jog jį iškraustė, o ką jisai atsakė, ji negirdėjo. Kai S. S. uždarė duris, buto viduje girdėjosi šūksniai. Po kurio laiko jai paskambino policija ir prašė, kad ateitų pasirūpinti V. J., nes išveža S. S.. V. J. jai sakė, kad ji nenorėjo, jog S. S. ateitų pas ją.

Iš 2018 m. lapkričio 23 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad V. J. pranešė apie tai, kad 2018 m. lapkričio 23 d., apie 10.30 val., jos sūnus S. S., panaudodamas smurtą, prieš jos valią įsibrovė į jos gyvenamąjį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Sūnus jos bute neregistruotas ir jame negyvena (1 t., b. l. 21–22).

Iš 2018 m. lapkričio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini), į kurį įsibrovė kaltinamasis S. S. (1 t., b. l. 30–37).

Iš 2018 m. gruodžio 11 d. Veiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro išrašo duomenų matyti, kad V. J. nurodytame registre neregistruota (1 t., b. l. 45).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso V. J. (1 t., b. l. 52).

BK 165 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kuris neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją. BK 165 straipsnio saugoma vertybė (objektas) – žmogaus būsto neliečiamumas, o dalykas – pats žmogaus būstas. Žmogaus būstas neliečiamas. Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnis). Taigi, pripažįstant veiksmą įsibrovimu, būtina nustatyti jo neteisėtumą. Neteisėtumui nustatyti būtini du požymiai: 1) kai tai buvo padaryta be savininko ar kito būsto teritorijoje teisėtai esančio žmogaus leidimo ir 2) neturint kito teisėto pagrindo. Įstatymų leidėjas, nors ir nurodo galimus įsibrovimo būdus (apgaulė, smurtas), tačiau šių būdų sąrašas nėra baigtinis. Tai reiškia, kad įsibrovimas gali būti padarytas bet kuriuo būdu: slapta ar atvirai, apgaule ar be apgaulės, su smurtu ar be smurto, įveikiant technines kliūtis ar kai to neprireikia. Pats įsibrovimas yra bet kuris neteisėtas patekimas į minėtas patalpas arba teritoriją. Su patekimo momentu siejamas ir veikos baigtumas (formalioji sudėtis). Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti ir asmens kaltę – tiesioginę tyčią, t. y. kaltininko supratimą, kad jis neteisėtai prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrauna į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant ir saugomą būsto teritoriją, ir norą taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-37-942/2015).

Nors kaltinamasis S. S. ir neigia savo kaltę, įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje, tačiau byloje esantys liudytojų D. B. ir R. M. parodymai, nukentėjusiosios V. J. protokole-pareiškime nurodytos nusikalstamos veikos aplinkybės, įvykio vietos apžiūros protokolas, duomenys iš Nekilnojamojo turto registro, patvirtina kaltinamojo S. S. kaltę. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso nukentėjusiajai V. J.; kaip bylos nagrinėjimo metu patvirtino pats kaltinamasis S. S., įvykio metu jis savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs sodo namelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), mamos bute negyveno, nes dėl kilusio konflikto su mama, buvo iš jo iškraustytas; liudytoja D. B. nurodė, kad įvykio dieną ji kaltinamojo S. S. daiktus, kuriuos į maišus sudėjo ir joms padavė nukentėjusioji V. J., nuvežė į jau minėtą sodo namelį, jai nukentėjusioji buvo sakiusi, jog ji nenori, kad S. S. gyventų kartu su ja; liudytoja R. M. apklausos metu nurodė, kad jai išeidinėjant iš nukentėjusiosios buto, prie buto durų staigiai pribėgus S. S. bei jam nukentėjusiąją įstūmus į buto vidų, uždarant buto duris, ji girdėjo, kaip V. J. S. S. liepė į butą neiti, sakė, kad jam čia negalima, jog jį iškraustė. Visos šios išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad S. S., įsibraudamas į savo mamos V. J. butą, neturėjo V. J., kaip buto savininkės, leidimo, taip pat neturėjo ir kito teisėto pagrindo įeiti į nukentėjusiosios butą. Dėl to, teismas laiko, kad S. S. patekimas į nukentėjusiosios butą, buvo neteisėtas. Byloje surinkti duomenis patvirtina, kad kaltinamasis S. S. pateko į nukentėjusiosios buto vidų prieš jos valią, jog jis užrakino buto duris, todėl nusikalstama veika – neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas – baigta. Tai, kad kaltinamasis S. S. buvo laiptinėje, neskambino į nukentėjusiosios buto duris, kad galėtų patekti pas nukentėjusiąją į butą, o laukė, kol pati nukentėjusioji, išleisdama R. M., atidarys buto duris, leidžia daryti išvadą, kad S. S. suprato, jog nukentėjusiosios V. J. bute jis yra nepageidaujamas ir jame lankytis be nukentėjusiosios leidimo/kvietimo, jis negali. Kaltinamojo atlikti veiksmai – tai, kad kaltinamasis tik atvėrus buto duris, staigiai šoko prie jų, išeinančiai liudytojai R. M. liepė eiti, kad įstūmė V. J. į buto vidų, uždarė ir užrakino buto duris, nulaužė buto durų spynos raktą, nutraukė telefono laidus, jog nukentėjusioji negalėtų prisiskambinti policijai ir išsikviesti pagalbos, užsibarikadavo kambaryje, nes policijos pareigūnai buvo nepageidaujami, patvirtina S. S. supratimą, kad jis neteisėtai prieš nukentėjusiosios valią įsibrauna į jos butą ir norą taip veikti. Taigi, kaltinamojo S. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta visiškai.

Kaltinamojo S. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, nes jis neteisėtai, panaudodamas smurtą, t. y. nukentėjusiąją V. J. įstumdamas į buto gilumą, prieš buto savininkės V. J. valią, įsibrovė į V. J. butą.

Kaltinamojo S. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė; jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje

Kaltinamasis S. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, paaiškino, kad D. J. ketino pulti, smogti, todėl jis gynėsi, buvo panaudota savigyna. Gindamasis pajuto smūgį, buvo efekto būsenoje, susijaudinęs. Paryčiais atėjo į alaus barą (duomenys neskelbtini), ten susipažino su D. J., dar buvo E. V.. D. J. nupirko degtinės butelį, kurį išgėrė, prisėdo prie kito staliuko, jis nupirko 2 butelius vyno, jį irgi išgėrė, D. J. prisnūdo. Nuėjo pasisveikinti su kitais pažįstamais, po to, grįžo prie D. J. staliuko ir jo paprašė 10 eurų, D. J. leido pasiimti pinigų. Piniginėje buvo daugiau pinigų, jis pasiėmė tik 10 eurų. D. J. jam liepė nupirkti degtinės, jis degtinės nenorėjo, norėjo vyno, jie susiginčijo. D. J. puolė ant jo ir jis gindamasis, sudavė D. J., jokio apiplėšimo nebuvo. D. J. atsistojo ir ruošėsi jam smogti. Neatsimena, kiek kartų sudavė D. J., gal 3-4 smūgius. Jį iš baro išvarė ir jis nespėjo D. J. grąžinti 10 eurų. J. Č. parodymai melagingi, nes D. J. yra jos draugas, ji irgi buvo neblaivi, neblaivus buvo ir jis. D. J. parodymai dėl girtumo gali būti neteisingi. Mano, kad byloje esantis vaizdo įrašas yra sumontuotas. Šiuo metu D. J. 10 Eur yra sugrąžinęs.

Nukentėjusysis D. J. paaiškino, kad nelabai ką ir prisimena, kas įvyko 2018 m. gruodžio 29 d. alaus bare. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2018 m. gruodžio 29 d., apie 06.30 val., jis atėjo į alaus barą, esantį (duomenys neskelbtini), su savimi atsinešė 50 eurų, už kuriuos pirko vieną butelį brendžio. Jam barmenė atidavė grąžą kupiūromis po dešimt eurų ir metalinių monetų, jam liko virš trisdešimt eurų. Kiek pamena, butelis kainavo apie 11 eurų. Jis į alaus barą atėjo būdamas blaivus, bare gėrė tik tą vieną butelį, kurį jis nusipirko. Su savimi turėjo tamsiai rudos spalvos piniginę, kuri yra atlenkiama, kiek pamena, popierines kupiūras ir monetas buvo įsidėjęs į piniginę. Nuo išgerto alkoholio jis apgirto ir vienas sėdėdamas prie kito stalo, prisnūdo. Vienu metu prisimena, kad prabudęs pamatė prie jo stalo stovintį nepažįstamą vyriškį, kuris nuo stalo buvo paėmęs jo piniginę. Jis jam pasakė, kad padėtų piniginę ir atsistojo. Vyriškis iš karto, nieko nelaukęs, ranka smogė jam į veidą, nuo smūgio jis atsisėdo ant suoliuko ir tuo metu vyriškis jam į veidą smūgiavo rankomis ir kojomis. Kai buvo sumuštas, jis tuo metu vyriškio nepažino, nežinojo jo nei vardo, nei pavardės. Po sumušimo, kai buvo apklausiamas policijoje, jo pažįstama, vardu J., pasakė, jog vyriškis alaus bare iš jo piniginės ištraukė 10 eurų. Tada jis, pasiėmęs savo piniginę, suskaičiavo piniginėje turėtus pinigus ir pamatė, jog trūksta 10 eurų. Kadangi jis pirko tik vieną butelį alkoholio, kitų asmenų nevaišino, pinigų niekam neskolino, suprato, jog iš jo piniginės yra dingusi viena 10 eurų kupiūra. Tiksliai nežino, kiek kartų jam alaus bare buvo smogta, bet mano, kad jam buvo suduota ne mažiau kaip dešimt kartų į įvairias kūno vietas. Kitą dieną po jo sumušimo, jis su pažįstamu vardu S., pavardės nežino, buvo prekybos centre „IkI“, stovėjo eilėje prie kasų, kai jam S. pasakė, jog jiems už nugarų stovi vyriškis, kuris dieną prieš tai jį sumušė alaus bare. Jam su S. susimokėjus už prekes ir išėjus pro jas, prie jo priėjo vyriškis, kuris jo atsiprašė sakydamas „nepyk, pasikarščiavau“ (1 t., b. l. 113–114, 117–118). Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino nukentėjusiojo D. J. 2018 m. gruodžio 29 d. protokolą-pareiškimą, kuriame jis nurodė, kad 2018 m. gruodžio 29 d., apie 13.20 val., (duomenys neskelbtini), jam būnant alaus bare, sėdint prie stalo, jį sumušė nepažįstamas vyriškis. Jam buvo suduoti smūgiai rankomis ir kojomis į veidą. Kiek buvo suduota smūgių pasakyti negali, galimai apie dešimt smūgių. Nuo suduotų smūgių juto fizinį skausmą, sąmonės praradęs nebuvo (1 t., b. l. 77). Teismo posėdžio metu, nukentėjusysis D. J. patvirtino tokius ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus. Papildomai paaiškino, kad pinigų niekam neskolino ir niekam nieko nepirko. Piniginėje buvo apie 30 eurų, dingo 10 eurų. Kai S. S. prie jo priėjo, jis suprato, kad tai tas pats žmogus, kuris jį sumušė, S. S. jo atsiprašė. Kaltinamasis S. S. šiuo metu jam 10 eurų grąžino ir dėl to pretenzijų jam nereiškia.

Liudytojas G. L. parodė, kad 2018 m. gruodžio 29 d., ryte, atėjo į alaus barą, kuris yra (duomenys neskelbtini). Iš vakaro buvo gėręs. Nusipirko alaus, išgėrė ir prie lango užmigo. Atsibudęs matė sumuštą D. J., kas jį sumušė nežino, apie pinigus nieko nežino. Kai jis atėjo į alaus barą, tai D. J. sėdėjo bare, kampe prie lango. Jam buvo rodomas vaizdo įrašas, save matė miegantį prie stalo. Sėdėjo prie vieno stalo kartu su J., daugiau nieko nepamena.

Liudytoja J. Č. parodė, kad S. S. sumušė jos draugą D. J., tai įvyko alaus bare (duomenys neskelbtini). S. S. priėjo prie D. J., kuris snaudė prie stalo, kažką parodė ir pradėjo jį daužyti. Matė, kad S. S. iš D. J. piniginės, kuri buvo padėta ant stalo, ištraukė 10 eurų. Ji pasakė, kad S. S. ramintųsi, bet jis jos neklausė. Kumščiais ir kojomis smūgiavo D. J. į veidą. Iš pradžių S. S. sėdėjo prie jos stalo, o D. J. sėdėjo prie kito stalo. Įvykio metu visiškai blaivi nebuvo, nes gėrė degtinę. S. S. kalbėjo su D. J., kad šis nupirktų degtinės, bare buvo tylu, muzika negrojo. Kartu dar prie jų stalo sėdėjo D. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojos J. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2018 m. gruodžio 29 d., apie 12.30 val., ji atėjo į alaus barą, esantį (duomenys neskelbtini), kur atsisėdo prie pažįstamo G. L.. Prie jo stalo dar sėdėjo iš matymo pažįstamas pravarde „S.“, girdėjo, kad jį vadina vardu S., bei dar vienas jai nepažįstamas vyriškis. Prieš atsisėdant prie jų stalo, dar pasisveikino su pažįstamu D. J., kuris sėdėjo prie kito stalo. Atsisėdusi prie pirmojo minėto stalo, ji gėrė alų, kurį buvo pati nusipirkusi. Po to, jai nepažįstamas vyriškis išėjo, prie stalo pasiliko trise. Sėdint, nuo stalo atsistojo vyriškis vardu S. ir nuėjo prie D. J. stalo, nuo kurio, kaip pastebėjo, S. paėmė D. J. piniginę, iš kurios išsiėmė 10 eurų ir juos pasiėmė. Tuo metu išgirdo, kaip D. J. pasakė padėti piniginę ir atsistojo. Tuo metu S., nieko nesakydamas, ranka ir kojomis smūgiavo D. J. į veidą. Ji pasipiktinusi tokiu S. elgesiu, bandė skirti, tačiau S. buvo nustumta ir jis po to iš alaus baro pasišalino. D. J. sėdėjo prie savo stalo, jis visą laiką buvo vienas. Matė pas D. J. ant stalo garso kolonėlę, mobilų telefoną ir tamsios spalvos piniginę. Matė, kaip vyriškis, vardu S., atsistojo nuo jos stalo ir priėjo prie priešais esančio D. J. stalo. Tuo metu D. J. buvo nuleidęs galvą ant stalo. Matė, kaip S. paėmė nuo stalo D. J. piniginę ir išsitraukė iš jos 10 eurų kupiūrą ir įsikišo ją į kišenę. Tuo metu D. J. pakėlė galvą ir pasakė S., jog jis padėtų jo piniginę. S. paprašė D. J., jog šis nupirktų jam išgerti. D. J. jam sakė, jog gerti nepirks. Kai S. paėmė nuo stalo piniginę, ji suprato, jog ji yra D. J.. Po to, S. rankomis ir kojomis smūgiavo D. J. į įvairias kūno vietas, kiek smūgių sudavė, neskaičiavo. Ją toks S. elgesys papiktino, taip pat, papiktino ir S. elgesys, kai jis, nesiklausęs ištraukė iš D. J. piniginės dešimt eurų (1 t., b. l. 130, 133–134). Teismo posėdžio metu liudytoja J. Č. patvirtino tokius savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Iš 2018 m. gruodžio 29 d. protokolo pareiškimo matyti, kad D. J. pranešė apie tai, kad 2018 m. gruodžio 29 d., apie 13.20 val., būnant alaus bare, esančiame (duomenys neskelbtini), sėdint prie stalo, jį sumušė nepažįstamasis vyriškis. Jam buvo suduoti smūgiai rankomis ir kojomis į veidą. Kiek buvo suduota smūgių pasakyti negali, galimai apie dešimt smūgių. Nuo suduotų smūgių juto fizinį skausmą (1 t., b. l. 77).

Iš 2018 m. gruodžio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kur buvo apiplėštas ir sumuštas nukentėjusysis D. J. (1 t., b. l. 83–87).

Iš 2019 m. sausio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas DVD-R diskas ir jame esantis vaizdo įrašas, kuris užfiksuotas bare esančių vaizdo kamerų. Vaizdo įraše matoma, kad 1.02 val. baro patalpose prie stalo sėdi vyriškis. Vyriškis paima nuo stalo piniginę ir vėl ją padeda. 1.02 val. sėdėjęs už stalo vyriškis bando atsistoti nuo stalo, tačiau priešais sėdėjęs vyriškis atsistoja greičiau ir smūgiuoja rankomis ir kojomis priešais sėdėjusiam vyriškiui. Moteris tamsiais plaukais ir šviesia striuke kažką sako konfliktuojantiems vyriškiams. 01.03 val. konfliktas baigėsi (1 t., b. l. 96).

Iš 2019 m. sausio 8 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas DVD-R diskas ir jame esantis vaizdo įrašas, kuris užfiksuotas bare esančių vaizdo kamerų. Vaizdo įraše matoma patalpa, kurioje matomi du mediniai stalai su suolais kairėje ir dešinėje pusėse. Tarp stalų matoma juodos spalvos spinta. Prie kairėje pusėje esančio stalo, priekiu į vaizdo kamerą ant suolo sėdi D. J., jis sėdi vienas, galvą padėjęs ant stalo sudėtų rankų. Prie D. J. stalo matomas mobilaus ryšio telefonas ir šalia juodos spalvos piniginė, kuri yra atversta. Prie kito stalo, esančio dešinėje pusėje, nugara į vaizdo kamerą sėdi J. Č. ir galimai G. L., kuris padėjęs galvą ant stalo. Prie dešinėje pusėje esančio stalo, veidu į vaizdo kamerą sėdi vyriškis ir S. S.. S. S. pakyla nuo stalo, eina prie D. J. stalo, atsisėdęs ant suolo, nugara į vaizdo kamerą, paima nuo stalo D. J. piniginę ir iš piniginės paima popierinę kupiūrą, sulenkia piniginę ir padeda prie nuo stalo galvą pakėlusio D. J. rankų. S. S. ir D. J. sėdi vienas prieš kitą. D. J. stojasi ir tuo metu pakyla S. S. ir smūgiuoja kumščiais dvylika kartų ir kojomis keturis kartus D. J. į įvairias kūno vietas (1 t., b. l. 98–99).

Iš 2019 m. sausio 7 d. specialisto išvados Nr. G 37/2019(04) matyti, kad D. J. padaryti sužalojimai: kaktos ir nosies odos nubrozdinimai, apatinio voko poodinė kraujosruva. D. J. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 2 tiesioginiais trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais paveikus veidą arba vienmomentiškai nugriuvus (1 t., b. l. 104).

Iš 2018 m. gruodžio 29 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas D. J.. Jo dešinėje veido pusėje, kaktos srityje matosi odos sužalojimas, oda paburkusi, paraudusi. Nosies oda sužalota, patinusi, paraudusi. Prie kairės akies matosi kraujosruva, pamėlusi, paakys paraudęs, patinęs (1 t., b. l. 105–109).

Iš 2019 m. sausio 24 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis D. J. atpažino kaltinamąjį S. S., kaip asmenį, kuris kitą dieną po sumušimo prekybos centre „IKI“ jo atsiprašė. Atpažintas asmuo jo sumušimo dieną buvo alaus bare (1 t., b. l. 121–123).

BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.

Kaltinamasis S. S. neigia savo kaltę, įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, motyvuodamas tuo, kad jis gynėsi nuo D. J. puolimo, D. J. leido iš jo piniginės pasiimti pinigų, jie tik nesutarė ką pirkti – vyną ar degtinę, tačiau šie S. S. parodymai vertintini tik kaip pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tai, kad kaltinamasis įvykdė šią jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, patvirtina byloje esantys nukentėjusiojo D. J., liudytojos J. Č. parodymai, specialisto išvada, vaizdo įrašai iš alaus baro patalpos, kurioje ir įvyko nagrinėjamas įvykis. Tiek nukentėjusysis D. J., tiek liudytoja J. Č. parodė, kad D. J. sėdint vienam prie stalo, J. Č. su S. S. ir kitais asmenimis sėdint prie kito stalo, D. J. prisnūdo ir padėjo galvą ant stalo, tuo metu, S. S. priėjo prie D. J. stalo, paėmė ant stalo padėtą D. J. priklausančią piniginę, iš jos ištraukė pinigus ir įsidėjo sau į kišenę, tuo metu galvą pakėlė D. J., liepė S. S. padėti piniginę ant stalo, S. S. padėjo piniginę ant stalo, o D. J. stojantis nuo stalo, S. S. taip pat greitai pakilo nuo stalo ir pradėjo rankomis smūgiuoti D. J. į galvos sritį, vėliau smūgiavo ir kojomis. Tokius nukentėjusiojo ir liudytojos parodymus patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame aiškiai matosi, kaip D. J., sėdinčiam vienam prie atskiro stalo, tik padėjus galvą ant stalo, nuo kito stalo pakyla S. S., prisėda prie D. J. stalo, nuo stalo paima piniginę iš jos ištraukia popierinę kupiūrą ir įsideda pas save, D. J. pakėlus galvą, S. S. piniginę padeda prieš D. J., kažką abu pasikalba ir tik D. J. stojantis nuo stalo, S. S. puola rankomis, o vėliau ir kojomis, mušti D. J.. Iš vaizdo įrašo matyti, kad D. J. neatlieka jokio veiksmo, kuris leistų spręsti, kad jis puls S. S. ar suduos pastarajam smūgius, todėl kaltinamojo S. S. parodymai dėl savigynos yra visiškai neteisingi.

Kaltinamojo S. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, nes jis, panaudodamas smurtą prieš nukentėjusįjį D. J., pagrobė svetimą, D. J. priklausantį turtą – 10 eurų.

Kaltinamojo S. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė; jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, būdamas recidyvistu.

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Skirdamas bausmę kaltinamajam S. S., teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį – kaltinamasis įvykdė vieną tyčinį nesunkų ir vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, nusikalstamų veikų stadijas – baigtinės, kaltinamojo asmenybę – teistas, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 164–179), būdamas teistu už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumui neišnykus vėl padarė du tyčinius nusikaltimus, t. y. S. S. laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), ne pirmą kartą teisiamas už smurtinius nusikaltimus, 2018 m. spalio 31 d. paleistas iš Alytaus pataisos namų, kur atliko laisvės atėmimo bausmę, nepraėjus nei mėnesiui įvykdė naują tyčinę nusikalstamą veiką, baustas administracine tvarka, turintis galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 32–43), nedirbantis (2 t., b. l. 44), registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 45), nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, todėl teismas laiko, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti kaltinamajam už įvykdytus nusikaltimus paskyrus terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, numatytas straipsnių sankcijose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas kaltinamajam S. S. paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į S. S. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas jo laikiname sulaikyme nuo 2018 m. lapkričio 23 d., 12.20 val. iki 2018 m. lapkričio 25 d. 09.10 val. išbūtas laikas, t. y. 2 paros (2 t., b. l. 101–102, 110).

Ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi 30,52 Eur civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (1 t., b. l. 145–148). Bylos nagrinėjimo teisme metu S. S. pateikė dokumentus, patvirtinančius 30,52 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimą (2 t., b. l. 158, 159, 176), todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

Kaltinamajam S. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 104–105, 107–108), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2019 m. kovo 18 d. nutarimu buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į dalį S. S. priklausančių piniginių lėšų, t. y. 30,52 Eur, esančių jo banko sąskaitoje (b. l. 157). Laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo paskirtas nuo 2019 m. kovo 18 d. iki 2019 m. rugsėjo 17 d. Laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas pasibaigė 2019 m. rugsėjo 17 d., šios procesinės prievartos priemonės terminas pratęstas nebuvo, nes kaltinamasis S. S. padarytą žalą Šiaulių teritorinė ligonių kasai atlygino.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du DVD diskai su vaizdo įrašais iš alaus baro (2 t., bylos viršelis), paliktini saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

S. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje ir nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, S. S. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Nutraukti procesą dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į S. S. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. lapkričio 23 d. 12.20 val. iki 2018 m. lapkričio 25 d. 09.10 val.

S. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du DVD diskus su vaizdo įrašais iš alaus baro, paliktini saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėjas Vidmantas Gestautas