Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėjas Mindaugas Striaukas Baudžiamoji byla Nr. 1A-69-210/2008 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.1

NUTARTIS

2008 m. kovo 6 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Kursevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007m. lapkričio 9d. nuosprendžio, kuriuo

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu (1) vieneriems metams (6) šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjos, prašiusių apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio apeliacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. G. nuteistas už tai, kad 2007 metų vasario mėnesį 10 dieną apie 01. 30 valandą, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, išgertuvių metu įvykus konfliktui su M. T. tyčia dūrė vieną kartą peiliu nukentėjusiajam į kairį petį, tuo padarydamas M. T. kiauryminę durtinę – pjautinę kairės krūtinės ląstos ertmės žaizdą, t. y. tokiais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam M. T. sunkiai sutrikdė sveikatą.

Apeliacinio proceso metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras pašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl teismo nustatytų faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių.

Apeliantas savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos neginčija, tačiau nurodo, kad teismas netinkamai įvertino visas aplinkybes turėjusias įtakos nuskalstamai veikai, taip pat netinkamai įvertino jo ir nukentėjusiojo asmenybę, ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę.

Bylos aplinkybės liudija, kad nusikalstama veika padaryta tyčia, o kilęs ginčas tarp įvykio dalyvių, nukentėjusiojo ir kaltininko elgesys, ir išsakytos frazės po įvykio, nusikaltimo padarymo aplinkybės motyvas ir paskatos, bei padarymo vieta įrodo tai, kad L. G. veikos padarymo metu nebuvo būtinosios ginties situacijoje, taip pat nebuvo ir didelio susijaudinimo būsenoje, nes byloje nėra jokių duomenų apie galimą jo ar jo artimo žmogaus neteisėtą įžeidimą ar kitus neteisėtus nukentėjusiojo veiksmus kurie keltų bent kokį pavojų kaltininko sveikatai. Pirmosios instancijos teismas įrodymus ištyrė išsamiai, visapusiškai ir objektyviai. Įvertino visas kaltininką teisinančias ir kaltinančias aplinkybes, todėl keisti priimtą teismo nuosprendį ir kaltininko veiką kvalifikuoti kitaip pagrindo nėra.

Taigi kaltininko veika ir ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį teisingai ir pagrįstai.

Dėl bausmės nuteistajam.

Pirmosios instancijos teismas paskirdamas nuteistajam L. G. terminuotą laisvės atėmimo bausmę tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, t.y. paskyrė įstatymo sankcijoje numatytą bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybę. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pagrįstai prisipažino tą aplinkybę, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, taip pat teismas pagrįstai pripažino faktą, jog veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys, ir paskirdamas bausmę į tai atsižvelgė. Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina, jog nuteistasis veiką padarė būdamas pasvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Vertinant L. G. asmenybę,- neteistas, praeityje kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju, iki tol ir po įvykio baustas už administracinius teisės pažeidimus, padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, nukentėjusįjį sužalojo pavojingu gyvybei įrankiu – peiliu, smogdamas juo į pavojingai nukentėjusiojo sveikatai, tačiau charakterizuojamas patenkinamai, dirbo pagal verslo liudijimą, oficialiai nevedęs, tačiau teigė gyvenantis su drauge, yra jo atsakomybę dvi lengvinančios ir viena sunkinanti aplinkybės. Vertinant visa tai, bei atsižvelgiant į nukentėjusiojo požiūrį į šią padarytą veiką, kaltininko ir nukentėjusiojo draugystės santykius ir pretenzijų atsisakymą kaltinamojo atžvilgiu, suduotų smūgių skaičių ir įvykio situaciją, pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis LR BK 61 straipsnio nuostatomis pagrįstai skyrė sankcijoje numatytą vienintelės bausmės rūšį – laisvės atėmimą – žemiau šios bausmės vidurkio.

Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino visas nusikalstamai veikai įtakos turėjusias aplinkybes, bei jo ir nukentėjusiojo asmenybės bruožus, todėl anot apelianto paskyrė neteisingą bausmę. Kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinai teismo kompetencijos ir diskrecijos dalykas, kadangi ir Konstitucija, ir baudžiamojo proceso įstatymas tik teismui suteikia teisė ir pareigą vykdyti teisingumą, o vienas teisingumo vykdymo aspektų yra tikrųjų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių nustatymas, ir teisingos bausmės paskyrimas. Bausmės teisingumą apsprendžia įstatymo leidėjo suformuluoti kriterijai ir sankcijos ribos už konkrečią padarytą veiką. Bylos dokumentų analizė ir teismo sprendimo motyvai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas vykdė visus šiuos reikalavimus ir paskyrė bausmę, atitinkančią visus kriterijus ir reikalavimus.

Todėl kolegija dar kartą primena, kad atsižvelgiant į L. G. atsakomybę, sunkinančią ir lengvinančias aplinkybes, pastebėtina, kad nuteistojo asmenybės bruožuose dar nesusiformavęs polinkis nepaisyti visuotinai priimtinų elgesio taisyklių, teisės ir moralės normų, ir kad šiam nusikaltimui padaryti įtakos turėjo alkoholio vartojimas, tačiau kadangi nusikaltimas tyčinis ir priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai todėl laisvės atėmimo bausmė jam skirta pagrįstai. Ryšium su tuo, kad nuteistasis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, teismas visiškai teisingai paskyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmę mažesnę nei baudžiamojo kodekso 135 str. 1d. sankcijoje numatytas bausmės vidurkis ir arčiau jos minimalios ribos, todėl paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir nešvelnintina.

Pagrindų taikyti kaltininkui Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 straipsnį, ar baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį taip pat nėra.

Kadangi kolegija nenustatė Baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnyje nurodytų pagrindų keisti nuosprendį, apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo L. G. skundo netenkinti.