- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-12
- Bylos Nr.
- E1-157-876/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-3-00007-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Kategorijos
dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Linui Frančiakui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Anglijos ir Velso centrinės institucijos prašymą dėl sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šakių rajono apylinkės teisme 2016 m. rugsėjo 22 d. buvo gautas Anglijos ir Velso centrinės institucijos finansinių baudų pripažinimo bei vykdymo 2015 m. spalio 12 d. prašymas pagal Tarybos pamatinį sprendimą 2005/214/TVR, dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms. Nurodytu prašymu prašoma A. R. Anglijos ir Velso kompetentingos institucijos paskirtą finansinę baudą pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Šalies argumentai
A. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad viskas buvo prieš penkis metus. Nurodė, kad vieną kartą buvo sustabdytas ir nepateikė automobilio dokumentų, bet kaip supranta, čia ne tas kartas. Tą automobilį jau yra seniai pardavęs, nežino ar tuo metu vairavo tą automobilį. Nesupranta už ką jam yra skirta bauda. Patvirtino, kad neatsimena, kas buvo prieš penkis metus. Nurodė, kad jį sustabdė per patikrą, daugiau įvykių neprisimena ir daugiau nebuvo sustabdytas. Nurodė, kad niekas jo nekvietė į teismą, nors dar kelis metus gyveno Anglijoje. Apie šią baudą sužinojo tik dabar, kai po penkių metų atsiuntė susimokėti už kažką. Nurodė, kad neatsimena, kuriais metais išvažiavo į užsienį, ilgą laiką atvažiavęs neturėjo automobilio, gali būti, kad kitas žmogus padarė šį nusižengimą. Tačiau nurodė, kad sutinka sumokėti baudą. Nurodė, kad reikėtų tiksliai žiūrėti, kada jis tą automobilį pardavė, skristi į Angliją, išsiimti pažymas. Keturis metus dabar gyveno Norvegijoje, bet būna ir Lietuvoje. 2010 m. atvažiavo į Angliją. Po 2011 m. Anglijoje dar metus tikrai gyveno. Anglijoje legaliai dirbo, buvo registruotas. Patvirtino, kad jokių pranešimų negavo. Nebuvo perspėtas. 2012 m. vasaros gale išvažiavo į Norvegiją. Anksčiau nebuvo gavęs jokių pranešimų. Šiuo metu negali tiksliai nurodyti, ar davė vairuoti automobilį kitam asmeniui.
Prokuroras teismo posėdžio metu nurodė, kad gautas prašymas dėl baudos pripažinimo yra pagrįstas. Asmuo negali nurodyti visų aplinkybių, bet pripažįsta, jog galėjo padaryti pažeidimą, todėl prašo teismo tenkinti prašymą.
Pripažinti ir vykdyti piniginę sankciją atsisakytina.
Teismas, spręsdamas piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo klausimą, remiasi Europos Sąjungos Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatiniu sprendimu 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 17² straipsnyje nurodyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirta piniginė sankcija – tai fiziniam ar juridiniam asmeniui už padarytą nusikalstamą veiką Europos Sąjungos valstybės narės teismo ar kitos kompetentingos institucijos priimtu sprendimu nustatyta pareiga sumokėti: sprendime nustatytą pinigų sumą (baudą) arba kompensaciją nukentėjusiajam, kai nukentėjusysis baudžiamajame procese neturi teisės pareikšti civilinio ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, o teismas šią kompensaciją priteisė vykdydamas jam priskirtą baudžiamąją jurisdikciją; pinigų sumą už proceso išlaidas; sprendime nustatytą sumą (įmoką) į visuomeninį fondą arba nukentėjusių asmenų paramos organizacijai.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365¹ straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas atsisako pripažinti piniginę sankciją, jeigu piniginė sankcija paskirta dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą nėra laikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu, išskyrus atvejus, kai piniginė sankcija paskirta dėl 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 5 straipsnio 1 dalyje išvardytų nusikalstamų veikų.
Iš Anglijos ir Velso Halo teismo rūmų pateikto liudijimo nustatyta, jog A. R. buvo paskirta 175,00 GBP piniginė bauda, bendra suma su proceso išlaidomis (85,00 GBP) ir pinigų suma į visuomeninį fondą arba nukentėjusiųjų asmenų paramos organizacijai (15,00 GBP) – 275,00 GBP, už tai, kad jis 2011-08-03 Kingstone prie Halo su motorine transporto priemone, būtent „VOLVO“, indekso numeris V764FMS, kelyje, kuriame taikomi apribojimai, būtent A1165 STONEFFERRY kelias, važiavo greičiu didesniu kaip 30 mylių per valandą. Šis A. R. įvykdytas nusikaltimas prieštarauja 1984 m. Kelių eismo reguliavimo įstatymo 81 (1) ir 89 (1) skyriams ir 1988 m. Kelių eismo taisyklių pažeidimų įstatymo 2 priedui. Ši veika kaip kelių eismo taisyklių pažeidimas yra sąraše nusikalstamų veikų, išvardintų Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 5 straipsnio 1 dalyje. Nors atsakomybė už tokią veiką Lietuvos Respublikoje numatyta administracinių teisės pažeidimų kodekse, tačiau ji patenka į minėto Europos Sąjungos tarybos sprendimo numatytą nusikalstamų veikų sąrašą ir, vadovaujantis BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 3 punktu, galėtų būti pripažintina ir vykdytina Lietuvos Respublikoje.
Tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365¹ straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodyta, kad teismas atsisako pripažinti piniginę sankciją, jei ji paskirta dėl veikos, dėl kurios gali būti taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymai, ir yra suėję Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnyje numatyti apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo terminai. A. R. paskirta piniginė sankcija pagal Lietuvos Respublikos teisę savo pobūdžiu yra administracinė nuobauda, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, kurio atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, jog buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Procesas turi vykti garantuojant atsakomybėn traukiamam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytas teises.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad Administracinių teisės pažeidimų kodeksas nenustato administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminų, išskyrus atvejį, kai buvo paskirtas administracinis areštas, administracinių teisės pažeidimų bylose pagal analogiją gali būti vadovaujamasi Baudžiamajame kodekse numatytomis taisyklėmis. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Atsižvelgdamas į paminėtą, teismas konstatavo, kad jeigu per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo ar perdavimo jį vykdyti (jei jis buvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo nutarimo priėmimo dienos) bauda nebuvo išieškota ir nebuvo imtasi <…> galimų veiksmų tai padaryti, ir nesant duomenų, jog asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, kad išvengtų baudos sumokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutraukiamas dėl senaties termino pasibaigimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 17 d. teisėjų pasitarimo apibendrinimas).
A. R. piniginė sankcija taikyta 2012 m. sausio 27 d. ir tapo galutinė 2012 m. kovo 7 d. sprendimu, šis sprendimas ilgiau nei per dvejus metus nebuvo pradėtas vykdyti, nėra nustatyta, kad A. R. vengė ar kitaip trukdė vykdyti sprendimą, kad būtų slapstęsis ar būtų kokios nors objektyvios kliūtys įstatymo numatytu būdu įvykdyti sprendimą, kad sprendimo vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad sprendimo vykdymo senaties terminas yra pasibaigęs.
Šioje byloje kartu su prašymu pripažinti ir vykdyti piniginę sankciją teismui pateiktas Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 4 straipsnyje numatytas liudijimas, kurio h) 2 p. nurodyta, kad teisminis procesas ir byla A. R. atžvilgiu nagrinėta rašytinio proceso tvarka ir patvirtinta, kad atitinkamas asmuo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal nacionalinę teisę, buvo informuotas apie savo teisę ginčyti sprendimą ir tokios teisių gynimo priemonės terminus. Šio liudijimo h) 3 p. nurodyta, kad asmuo asmeniškai nedalyvavo teisminiame nagrinėjime, po kurio buvo priimtas minėtas teismo sprendimas, tik lakoniškai ir bendrai pažymima, kad asmuo buvo asmeniškai informuotas ar per savo kompetentingą atstovą vietos nacionalinės teisės nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365¹ straipsnio 3 dalies 7 punkte numatyta, kad teismas atsisako pripažinti piniginę sankciją, jeigu piniginė sankcija buvo paskirta rašytinio proceso būdu ir pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę nubaustas asmuo nebuvo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal sprendimą priėmusios valstybės nacionalinę teisę, informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus. Tokį atsisakymą pripažinti ir vykdyti piniginę sankciją numato ir Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 7 straipsnio 2 dalies g punktas. Teismo posėdžio metu A. R. patvirtino, kad apie Anglijos ir Velso Halo teismo rūmų priimtą 2012 m. kovo 7 d. sprendimą nebuvo informuotas, procese nedalyvavo ir apie jam paskirtą piniginę sankciją sužinojo tik šiuo metu, gavęs šaukimą į Šakių rajono apylinkės teismą.
Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teismui pateiktame liudijimo, išduotame pagal Tarybos pamatinį sprendimą, (h) 2 p. b) ir 3 p. b) nurodyta, jog byla buvo nagrinėta rašytinio proceso tvarka, bendrai pažymima, kad asmuo buvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu nagrinėjamą bylą, priimtą sprendimą, teisę ginčyti bylą ir tokios teisių gynimo priemonės terminus, tačiau pareiškėjui pateiktame liudijime nedetalizuota būtina informacija apie A. R. informavimo dėl teisminio nagrinėjimo aplinkybes, asmeniškai jam nedalyvavus teisminiame nagrinėjime, po kurio buvo priimtas sprendimas jo atžvilgiu. Juolab A. R. nesutinkant su tuo, kad jis buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą ir minėtą priimtą jo atžvilgiu sprendimą, darytina išvada, kad pateiktas liudijimas šiuo aspektu yra neaiškus.
Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 7 straipsnio 2 dalies g punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365¹ straipsnio 3 dalies 4, 7 punktais, teismas neturi teisinio pagrindo pripažinti ir vykdyti Anglijos ir Velso Halo teismo rūmų 2012 m. kovo 7 d. sprendimu A. R. paskirtos piniginės sankcijos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365¹ straipsnio 3 dalies 4, 7 punktais, teismas
nutaria:
atsisakyti pripažinti ir vykdyti Anglijos ir Velso Halo teismo rūmų 2012 m. kovo 7 d. sprendimą, bylos Nr. 1200037852, kuriuo A. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), paskirta piniginė sankcija.
Šios nutarties nuorašą išsiųsti Anglijos ir Velso Centrinei valdybai, Abipusiam finansinių baudų pripažinimui, adresu: PO Box 31092, Londonas, SW1P 3WS, A. R. ir Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Šakių rajono apylinkės teismą.