Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. K. (V. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K., 2014 m. spalio 6 d., apie 23.39 val., degalinėje „Statoil“, esančioje Vilniuje, Savanorių pr. 119A, vairuodamas automobilį „Mercedez Benz E270 CDI“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas važiuoti, neištraukė kuro užpylimo žarnos ir neįsitikino, kad važiuoti yra saugu, pavažiavo priekį ir nutraukė kuro užpylimo žarną, kuri iš inercijos išlėkusi apgadino automobilį „Opel Vivaro“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taip V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 106 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Apklausiamas teismo posėdyje V. K. kaltę dėl degalinės žarnos ir kito automobilio apgadinimo pripažino visiškai, tačiau neigė pajutęs, kad įvyko eismo įvykis ir dėl to tvirtino, kad nepasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis susiję, vietos. Tą dieną važiavo iš darbo vėlai, pavargęs, užvažiavo į degalinę užpilti degalų, užėjo į degalinę paklausti, kodėl nesipila kuras, darbuotoja pasakė, kad reikia palaukti 30 min., kol pasikeis pamaina. Jo automobilyje grojo muzika, visiškai pamiršo apie tą žarną, buvo pavargęs po darbo, dėl to išvažiavo, bet nieko nepajuto. Jei būtų matęs, būtų sustojęs, žalą atlygins. Automobilis priklauso įmonei, bet jam davė įmonės, kurioje dirba, akcininkas automobilį, kuris priklauso dar kitai įmonei. Apie įvykį sužinojo kažkur lapkričio mėnesį, paskambino policininkas ir paaiškino, nenurodė kito automobilio savininko, todėl su juo nekontaktavo.

Nukentėjusysis Č. R. apklausiamas teismo posėdyje parodė, kad atvažiavo į kolonėlę, su „Opel Vivaro“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsistojo užsipilti kuro ir pamatė, kad nesipila kuras. Matė, kad žmogus su juoda striuke eina prie savo mašinos, ten muzika grojo, durys buvo praviros. Jis pradėjo važiuoti neišėmęs kuro užpylimo pistoleto su žarna. Jis bandė sušukti, žarna išsitempė, laikėsi ir iššovė, buvo toks slystantis smūgis, netoliese stovėjo ir keli vyrukai, irgi nesuprato, kas įvyko. Jo automobiliui gerokai užlenkė veidrodėlį, o nuo pistoleto stikliukas vienas iššoko. Jis nuėjo pas degalinės darbuotoją, pasakė, kas įvyko, ji iškvietė apsaugą. Jis informavo, jog įskilo jo automobilio veidrodėlis. Mano, kad galėjo „Mercedez“ vairuotojas ir nematyti, kad išsitempė žarna, jis nestabtelėjo, viskas staiga įvyko. Jis kreipėsi į draudimo bendrovę, dar atsakymo negavo, jam turėtų išmokėti sumą. Turi draudimo, policijos rašto kopijas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). V. K. kaltę, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio V. K. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame užfiksuotos visos jo padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 1). Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. K. 2014 m. gruodžio 9 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, jog 2014 m. spalio 6 d. apie 23.30 val. vairavo automobilį „Mercedez Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į degalinę „Statoil“ esančią Vilniuje, Savanorių 119a, įdėjo pistoletą į baką ir užėjo į vidų. Darbuotojas pasakė, kad keičiasi pamaina ir reiks laukti apie 30 min., o jis buvo pavargęs po darbo ir skubėjo namo, todėl laukti nenorėjo ir, išėjęs iš degalinės, net nepažiūrėjęs, kad pistoletas vis dar bake, apie tai pamiršęs, sėdo ir išvažiavo. Iš eismo įvykio vietos nebėgo, labai gailisi, kad taip atsitiko, jeigu būtų matęs, būtų sustojęs ir atlyginęs žalą (b. l. 15). Iš esmės analogiškas aplinkybes V. K. nurodė ir apklausiamas teismo posėdyje. Iš degalinės darbuotojos D. S. rašytinio paaiškinimo matyti, jog įvykio dieną automobiliu „Mercedez Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į degalinę atvykęs klientas norėjo įsipilti kuro, tačiau ji jam pasakė, kad reiks uždaryti pamainą ir reiks palaukti 20 min. Jis sėdo į mašiną ir staigiai nuvažiavo neištraukęs pistoleto ir jį nutraukė (b. l. 7). Apgadinto automobilio savininkas Č. R. rašytiniame paaiškinime teigė, jog įvykio metu, benzino kolonėlėje sustojo užsipilti kuro. Priėjęs prie benzino bako atkreipė dėmesį į kitoje pusėje stovėjusį juodą automobilį „Mercedez Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame grojo muzika. Kuro pistoletas buvo to automobilio bake. To automobilio vairuotojas staiga sėdo už vairo neišėmęs pistoleto ir staigiai pajudėjo. Pistoletas išsitempė, žarna iššoko į jo automobilį, smūgis buvo į veidrodėlį, kuris pajudėjo iš savo vietos. Smūgis buvo labai stiprus (b. l. 14). Teismo posėdyje Č. R. patvirtino savo paaiškinime nurodytas aplinkybes bei papildomai parodė, kad „Mercedez“ vairuotojas galėjo ir nesuprasti bei nepamatyti, kad žarna su kuro užpylimo pistoletu iššoko iš jo automobilio bako. Šiuos byloje surinktus įrodymus detalizuoja kita bylos medžiaga: 2014 m. spalio 7 d. patrulio A. K. tarnybinis pranešimas (b. l. 3); eismo įvykio vietos schema (b. l. 5); papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 6), policijos įvykio registro išrašas (b. l. 4), VĮ „Regitra“ informacija, iš kurios matyti, jog automobilis „Mercedez Benz E270 CDI“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „Vebis (b. l. 13); vaizdo įrašas iš įvykio vietos (b. l. 12); UAB „Statoil Fuel & Retail Lietuva” pateikta sąmata, iš kurios matyti, jog dėl kuro tiekimo žarnos nutraukimo įmonė patyrė 348,30 Lt nuostolį (b. l. 9-11); foto lentelė, kurioje užfiksuoti automobilio „Opel Vivaro“ apgadinimai ( b. l. 17). Pirmiau išdėstyti įrodymai visiškai patvirtina, kad V. K., vairuodamas transporto priemonę, prieš pradėdamas važiuoti, neištraukė kuro užpylimo žarnos ir neįsitikino, kad važiuoti yra saugu, pavažiavo priekį ir nutraukė kuro užpylimo žarną, kuri iš inercijos išlėkusi apgadino automobilį „Opel Vivaro“. Atkreiptinas dėmesys, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog šiais veiksmais V. K. pažeidė KET 9 straipsnį, tačiau pastarasis reglamentuoja tik bendrąsias transporto priemonių vairuotojų pareigas. Teismo vertinimu, minėtais veiksmais V. K. pažeidė KET 106 punkto, įpareigojančio vairuotojus prieš pradedant važiuoti, įsitikinti, jog tai daryti yra saugu, reikalavimus, todėl atitinkamai tikslinamas protokolas. Pirmiau aptarta V. K. veika kvalifikuotina pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

V. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2014 m. spalio 6 d., apie 23.39 val., degalinėje „Statoil“, esančioje Vilniuje, Savanorių pr. 119A, vairuodamas automobilį „Mercedez Benz E270 CDI“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas važiuoti neištraukęs kuro užpylimo žarnos ir neįsitikinęs, kad važiuoti yra saugu, pavažiavęs priekį ir nutraukęs kuro užpylimo žarną, kuri iš inercijos išlėkusi apgadino automobilį „Opel Vivaro“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 232 punkto reikalavimą, nes pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos.

Pagal ATPK 9 straipsnio 1 dalį, administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, t. y. veiką padarė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011).

V. K., tiek teismo posėdyje, tiek bylos tyrimo metu (b. l. 8a) paaiškino, kad įvykio metu išties atvyko į degalinę. Buvo po darbo pavargęs, garsiai automobilyje klausė muzikos, kad neužmigtų ir degalinės operatorei pasakius, jog reikės šiek tiek palaukti, kol galės užsipilti kuro, nusprendė išvažiuoti, tačiau pamiršo, jog neišėmė kuro žarnos su užpylimo pistoletu iš bako. Dėl muzikos ir nuovargio to net nepajuto ir išvažiavo. Tokie V. K. parodymai yra nuoseklūs proceso metu, juos patvirtino ir nukentėjusiojo Č. R. teisme bei tyrimo metu (b. l .8) duoti parodymai. Nukentėjusysis teisme parodė, kad išties įvykio metu pastebėjo degalinėje V. K., atkreipė į jį dėmesį, nes šio automobilyje labai garsiai grojo muzika. Matė, kaip šis asmuo išvažiavo iš degalinės, kaip įsitempė kuro žarna ir iššovė iš automobilio bako bei kuro užpylimo pistoletas atsitrenkė į jo automobilį. V. K. net nestabtelėjęs nuvažiavo, kadangi galėjo ir nepajusti viso to dėl garsiai grojančios muzikos. Pažymėtina, kad analogiškas aplinkybes patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota kaip V. K. gana lėtai išvažiuoja iš degalinės ir iššovus kuro žarnai iš jo automobilio bako nestabteli bei nuvažiuoja (b. l. 12). Teismas remdamasis pirmiau aptartais įrodymais sprendžia, kad V. K. pamiršęs kuro bake įdėtą kuro žarną, išvažiuodamas iš degalinės galėjo ir nepajusti, jog įvyko toks įvykis. Juo labiau, kad jis aiškiai suvokė, kad degalinės yra filmuojamos ir jis bei jo vairuoto automobilio valstybiniai numeriai bus užfiksuoti. Iš vaizdo įrašų matyti, kad iki įvykio jis nesistengė slėpti nei savo veido nei automobilio numerių, tačiau matyti, kad jo dėmesys buvo išblaškytas, nes jis rankose laikė telefoną. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog V. K., iš degalinės išvažiavo neturėdamas tiesioginės tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, o tik dėl to, kad tiesiog pamiršo išimti iš bako kuro žarną su kuro užpylimo pistoletu ir apskritai nesuvokė, jog toks eismo įvykis įvyko. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, nenustačius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo būtinojo subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios pasišalinti iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal šį ATPK straipsnį V. K. nutrauktina, nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Teismas, skirdamas V. K. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (eismo įvykio metu nutraukta kuro tiekimo žarna, padarytas realus turtinis nuostolis, dėl to apgadintas ir kitas automobilis, tiesa, nežymiai), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – jauno amžiaus, administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šiame kontekste svarbu ir tai, teismo posėdyje jis išreiškė valią atlyginti padarytą žalą. V. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog per metus pakartotinai padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui paskirta administracinė nuobauda – metų bėgyje baustas pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsižvelgus į tai, kas aptarta pirmiau, teismas daro išvadą, jog V. K. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą skirtina administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei šios rūšies nuobaudos vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 30², 33 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 250 straipsnio 1 punktu ir 287 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais,

nutaria:

V. K. (V. K.) pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam trisdešimt dviejų eurų (32 Eur) dydžio baudą.

V. K. pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030.

Apie baudos sumokėjimą pranešti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.