Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto antros apylinkės teismo teisėjas A. P., sekretoriaujant G. S. ir E. S., vertėjaujant G. R. ir N. R., dalyvaujant nukentėjusiajam I. S. ir jo atstovui advokato padėjėjui K. B., gynėjui advokatui M. P., kaltinamajam J. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo spec. vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis Vilniaus miesto vaikų krepšinio mokykloje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. , 187 str. 3 d. ir 155 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent 2008-10-26 Vilniaus „Ryto“ vidurinės mokyklos, adresu D. G. g. 9, Vilniuje, kieme, konflikto metu smogė koja į jo dešinį kelį, I. S. nugriuvus ant dešinio šono, J. K. užšoko ant I. S. ir, prispaudęs jį prie žemės, ranka laikė jam už galvos akių srityje. Tęsdamas savo veiksmus, J. K. dešinės kojos keliu stipriai trenkė I. S. į kairės ausies sritį, nuo ko I. S. galva trenkėsi į betoninį grindinį. J. K. toliau laikydamas I. S. prispaudęs prie žemės įrėmus kairę koją jam į krūtinę, sudavė dar kelis smūgius I. S. į galvos sritį bei krūtinę. Tokiais veiksmais J. K. padarė I. S. nežymų sveikatos sutrikdymą - odos nubrozdinimus kaktos dešinėje pusėje ir kairiame kelyje, nubrozdinimą su muštine žaizda už kairės ausies, odos įdrėskimus krūtinėje.

Kaltinamasis J. K. dėl jam įkaltinamų nusikalstamų veikų padarymo kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio dieną jis sėdėjo rinkimų štabo pirmame aukšte G. g. 9, Vilniuje. Stebėtoja pastebėjo, kaip I. S. pasiėmė balsavimo biuletenį, užsiregistravo, tačiau neįmetė jo į balsavimą urną, o norėjo su juo išeiti. Stebėtoja pradėjo šaukti, kad I. S. neišneštų balsavimo biuletenio, į ką pastarasis atsakė: „Tai mano reikalas“, ir išėjo į lauką. Tada jis išbėgo paskui jį. Pasivijo I. S. prie mokyklos kampo. Tuomet I. S. suplėšė balsavimo biuletenį. I. S. kakta buvo nubrozdinta, jautėsi alkoholio kvapas, jis buvo pagiringas. Jis jį laikė už striukės atlapų, tačiau I. S. jam sudavė per rankas. Jis jį vėl sugriebė, bet nemušė. Tik laikė I. S., kad jis nepabėgtų, nes laukė iškviestos policijos. Žinojo, kad policiją jau buvo iškvietę kiti rinkimų komisijos nariai. Tuo metu I. S., bandydamas išsilaisvinti, jį tampė, o jis jį. I. S. nenorėjo laukti kol atvažiuos policija. Jų susistumdymo metu I. S. užsikabino koja dėl tarpo tarp plytelių, todėl šis griuvo, o jis nugriuvo ant I. S.. Jis nukentėjusiojo nemušė. Ant jo veido buvę nubrozdinimai atsirado anksčiau, o kraujas pradėjo bėgti I. S. nulupus buvusius šašus. Negali tiksliai pasakyti ar konflikto metu buvo plyšę nukentėjusiojo drabužiai, tačiau prisimena, kad jo turėta grandinėlė buvo ne sidabrinė, o varinė. Vėliau atvažiavo policija, surašė protokolą. Balsavimo biuletenis yra griežtos atskaitomybės dokumentas. Jo negalima išsinešti iš rinkimų apylinkės patalpų. Po rinkimų visi tam tikrai rinkimų apylinkei išduoti balsavimo biuleteniai turi būti grąžinti, tame tarpe ir sugadinti. Išduotų ir grąžintų balsavimo biuletenių skaičius turi būtinai sutapti, todėl po įvykio buvo surinkti I. S. suplėšyto balsavimo biuletenio skuteliai.

Nukentėjusysis I. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2008 metais, rudenį, rinkimų dieną, apie 09:00 val. ryto jis atėjo į balsavimo vietą. Paėmė savo balavimo biuletenį ir su juo išėjo, nes nieko gero iš to balsavimo nesitikėjo. Norėjo tą balsavimo biuletenį išsinešti, kad už jį niekas neprabalsuotų. Jam norint išeiti, kažkokia moteriškė paklausė kodėl jis taip daro. Jis atsakė, kad jis turi tokią teisę, kadangi biuletenis priklauso jam ir jis gali daryti su juo ką nori. Tada jis paėmė tą balsavimo biuletenį ir išėjo iš mokyklos. Paskui save išgirdo šauksmą sustoti ir sustojo. Tuomet prie jo priėjo J. K. ir pareikalavo atiduoti biuletenį. Jis tą padaryti atsisakė. Apie policiją jam niekas nieko nesakė. Jis pats pasiūlė ją iškviesti. J. K. buvo labai agresyvus, nervuotas, todėl, paklausęs ar problema yra tik biuletenyje, jį suplėšė. Po šių jo veiksmų J. K. iš viso pradėjo siautėti. Konfliktą matė daugiau nei 10 žmonių, kurie ragino jį nusiraminti. Jis (I. S.) pakėlė rankas ir pasakė, kad su niekuo nenori muštis. J. K. pradėjo jį tampyti po visą kiemą. Paskui jis pamatė, kad ant žemės guli jo kryželis. Jis pasilenkė, norėdamas jį pakelti, ir tuo metu gavo smūgį į kojos kairio kelio sritį, nuo kurio jis nugriuvo ant žemės ant nugaros, o J. K. užšoko ant jo ir įrėmė savo kairį kelią jam į krūtinę. Viena ranka J. K. laikė jį už galvos, o kita ranka laikė už atlapų. Jis prašė, kad kas nors patrauktų J. K. nuo jo. Jam pasukus galvą, J. K. kita koja trenkė jam į kairę ausį. Nuo smūgio jis galva trenkėsi į grindinį. Pradėjo rėkti, kad neturi kuo kvėpuoti. Tada kažkas patraukė J. K., o jis atsistojo. Jiems atsistojus, jis suprato, kad kažkas jau iškvietė policiją. Aplinkui buvo daug žmonių. Jis stovėjo ramiai ir laukė kol atvažiuos policija. Įvykio metu buvo sugadintas jo turtas: striukė , marškinėliai ir grandinė. Bendra sugadinto turto vertė – 230 Lt, kuriuo jis prašo priteisti iš kaltinamojo. Taip pat dėl įvykusio konflikto jis patyrė didelę moralinę žalą. Jis buvo sumuštas viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, ilgai po įvykio negalėjo normaliai miegoti. Be to, jis pagal darbo pobūdį turi bendrauti su žmonėmis. Negalėjo sau leisti pasiimti nedarbingumo lapelio, todėl turėjo eiti į darbą sužalotu veidu. Po muštynių jam ilgai skaudėjo galvą, krūtinę.

Liudytojas A. K. teisiamajame posėdyje parodė, jog jis gyvena priešais mokyklą, matė konfliktą ir iškvietė policiją. Jis matė, kad mušasi du vyrai. Vienas buvo apsivilkęs lygtai pilku paltu, o kitas su striuke. Kažkuris kažkurį mušė, bet negali dabar tiksliai prisiminti. Konfliktas vyko apie 5 minutes. Iš pradžių viskas vyko prie įėjimo, vėliau viskas nusitęsė arčiau krūmų prie krepšinio aikštelės.

Liudytojui A. K. nurodžius, jog jis nepilnai pamena įvykio aplinkybes, teismas, vadovaudamasis LR BPK 276 str. 4 d. perskaitė liudytojo parodymus duotus 2008-10-29 ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 52-54) Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju parodė, kad gyvena priešais „Ryto“ vidurinę mokyklą, esančią G.g. 9, Vilniuje, matė kaip mokyklos kieme apie 30 metrų nuo įėjimo stumdosi du vyriškiai. Vienas vyriškis buvo apsirengęs tamsios spalvos odine striuke, o antras – pilkos spalvos lietpaltį bei buvo žilas. Jis matė, kaip vyriškis, vilkintis pilkos spalvos lietpaltį tampė už rūbų, rankų vyriškį juoda striuke, po to jį pargriovė ant žemės ir iš viršaus kojos keliu prispaudė jam krūtinę. Po to vyriškis pilku lietpalčiu keletą kartų kumščiu ar delnu trenkė gulinčiam vyriškiui per galvą ar veidą, taip pat keletą kartų stipriai trenkė keliu į krūtinę ant žemės gulinčiam vyriškiui. Po to vyriškis pilku lietpalčiu nutempė ant žemės gulėjusį vyriškį prie įėjimo į mokyklą, kur jie abu liko stovėti kol neatvažiavo policijos pareigūnai. Liudytojas A. K. visiškai patvirtino pagarsintus parodymus ir teisme papildomai parodė, kad suprato, jog tai nebuvo netyčinis susidūrimas, kadangi smūgiai buvo labai tikslingi. Matėsi, kad vyras buvo labai kovingai nusiteikęs, todėl jis iškvietė policiją.

Liudytoja A. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad balsavimo dieną ji ėjo balsuoti. Prie mokyklos, esančios G. gatvėje, pamatė du vyrus ir moterį, kurie konfliktavo. Vienas vyras rėkė atiduok lapelį, o kitas rėkė, kad čia jo. Moteris paaiškino, kad vienas asmuo išsinešė balsavimo biuletenį. Rinkėjas, išsinešęs balsavimo biuletenį, įsidėjo jį į kišenę, o balsavimo komisijos pirmininkas jį puolė. Pradėjo tąsyti jį už atlapų. Tada rinkėjas išsitraukė balsavimo biuletenį ir jį suplėšė, tačiau konfliktas nesustojo. Balsavimo komisijos pirmininkas ir toliau tąsė jį už atlapų. Rinkėjas iš pradžių lyg ir norėjo pastumti pirmininką, tačiau vėliau ištiesė rankas į šonus ir sakė: “Nepulk manęs“, tačiau balsavimo komisijos pirmininkas tęsė savo veiksmus. Jis bandė pargriauti rinkėją. Pastarasis traukėsi nuo balsavimo komisijos pirmininko, o jis stengėsi perversti tą rinkėją. Įvyko muštynės. Kažkokia moteris, ne komisijos narė, iškvietė policiją. Pirmininkas pargriovė žmogų, užlipo ant jo krūtinės ir prispaudė keliu. Smūgių sudavimo ji nematė. Po to, kai rinkėjas buvo pargriautas, ji išėjo kviestis pagalbos. Prieš muštynes jokių sužalojimų ant rinkėjo veido nebuvo. Tik po konflikto ji matė kraują ant jo veido.

Liudytoja V. N. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji buvo komisijos narė ir dirbo su komisijos pirmininku. Rinkimai vyko G. gatvėje esančioje mokykloje. Ji buvo atsakinga už rinkėjų registravimą, tikrino atvykusius rinkėjus, jų asmens dokumentus. Įeinant žmonėms, nieko nepastebėjo, t. y. nebuvo jokio incidento. O kai rinkėjas išsinešė biuletenį, jis tuo parodė, kad nenorėjo balsuoti. Kas vyko salėje prie tribūnų ji nematė, o išeidamas rinkėjas atsisuko į žmones, parodė biuletenį ir pasakė, kad jis yra jo ir jis gali daryti su juo ką nori. Pirmininkas bandė jį sulaikyti ir nuėjo jam iš paskos. Kas vyko toliau ji nematė, nes ji liko rinkimų patalpose. Kaip atrodė nukentėjusysis po konflikto ji nematė. Balsavimo biuleteniai yra griežtos atskaitomybės dokumentai. Jie yra registruojami ir skaičiuojami, o išduotų ir grąžintų balsavimo biuletenių skaičius visada turi sutapti.

Liudytojas A. N. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad prieš 2 metus Karoliniškių mikrorajono rinkimų apylinkėje įvyko vieno piliečio konfliktas su rinkiminės apylinkės pirmininku. Atvykę į įvykio vietą, nustatė tai, kad piliečio I. S. teigimu, pirmininkas J. K. jį primušė, o pirmininkas rašė pareiškimą dėl suplėšyto biuletenio. Viskas vyko mokyklos kieme. Pirmininkas pasakojo, kad pilietis paėmė biuletenį ir išėjo į kiemą, kur jį pirmininkas sulaikė. Pilietis I. S. sakė, kad jis nenori balsuoti ir savo balso niekam neatiduos. Jis buvo sumuštas. Sumušimai matėsi ant veido. Nuvežė pilietį I. S. į komisariatą. jis skundėsi, kad svaigsta galva, todėl buvo iškviesta greitoji pagalba.

Liudytoja A. D. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad prieš 2 metus rinkimų dieną ji ėjo balsuoti. Eidama į mokyklą, kurioje vyko rinkimai, pamatė iš mokyklos išeinantį I. S.. Jis rankoje laikė kažkokį popierių. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo balsavimo biuletenis. Eidamas I. S. šaukė. Ji suprato, kad jis pasiėmė balsavimo biuletenį. ji eidama pro šalį dar jam pasakė, kad atiduotų biuletenį. Paskui pamatė I. S. besivejantį pirmininką. Jam vejantis, I. S. paėmė ir sudraskė biuletenį. Kažkas pasakė, kad reikia kviesti policiją. Ji nuėjo balsuoti. Išeidama matė ant laiptų stovinčius policininkus. Jie paklausė jos, ką ji mačiusi.

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 276 str. 4 d., perskaitė liudytojos A. D. parodymus duotus 2008-11-12 ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 61-63). Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad 2008-10-26 apie 9 val. 40 min. ji ėjo balsuoti į rinkiminę apylinkę, esančią G. g. 9, Vilniuje, buvusią „Ryto“ vidurinės mokyklos patalpose. Jai užėjus į kiemą, ji pamatė išeinantį iš mokyklos patalpų jai nepažįstamą vyriškį, kuris rankose nešėsi balsavimo biuletenį. Iš paskos jam išėjo vyresnio amžiaus jai nepažįstamas vyriškis šviesiu kostiumu, kuris jau nuo laiptų šaukė „Atiduok rinkimų biuletenį“. Pirmasis vyriškis į tai atsakė: „Ką noriu su biuleteniu, tą ir darau. Tai mano asmeninis reikalas“. Tada vyriškis šviesiu kostiumu nusivijo tą vyriškį su biuleteniu rankose, pribėgęs sugriebė jį už striukės ar rankos, tiksliai negali pasakyti. Ji dar praeidama tam vyriškiui su balsavimo biuleteniu pasakė, kad jis atiduotų, nes jiems reikia atsiskaityti. Tas šviesiu kostiumu vyras buvo rinkimų komisijos pirmininkas, kaip ji vėliau suprato. Kai komisijos pirmininkas vyriškį su biuleteniu rankoje sugriebė už striukės, tada pastarasis užsimojo ir trenkė, tačiau ji nematė, ar pataikė komisijos pirmininkui, o jei pataikė, tai kur. Po to vyriškis suplėšė rankose turėtą biuletenį. Po to abu vyriškiai pradėjo muštis tarpusavyje, lakstė po myktos kiemą, bet negali pasakyti, kuris kuriam sudavė smūgius, į kurias kūno vietas ir kiek. Po to ji matė, kaip pirmininkas pargriovė ant žemės tą vyriškį, kuris suplėšė biuletenį, ir laikė jį prispaudęs prie žemės. Po to ji nuėjo į rinkiminę apylinkę, prabalsavo. Išėjusi pamatė, kad prie mokyklos laiptų stovi du policijos pareigūnai, pirmininkas ir tas vyriškis, kuris suplėšė balsavimo biuletenį. Suplėšiusio rinkimų biuletenį žmogaus veidas buvo kruvinas, į rūbus ar jie buvo suplėšyti, ji neatkreipė dėmesio. Pagarsinus parodymus, liudytoja A. D.papildomai parodė, jog ji negali pasakyti, ar palaiko savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nes ji visko tiksliai neatsimena. Jai atrodo, kad nukentėjusysis I. S. biuletenį suplėšė dar prieš muštynes. Pamena, kad pirmininkas sulaikė nukentėjusįjį. Bet kad mušė jį, tai neatsimena.

Liudytoja D. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prieš 2 metus ji dirbo stebėtoja rinkimų metu. Tą dieną, kai įvyko konfliktas, ji atėjo į rinkimų apygardą nuo ankstaus ryto. Viskas vyko sklandžiai. Atkreipė dėmesį į nukentėjusįjį I. S., kai jis įėjo į balsavimo salę. Jis išsiskyrė savo išvaizda – atrodė, kaip po gero baliaus, apskuręs, netvarkingas. Girdėjo, kaip viena moteriškių, išduodančių balsavimo biuletenius, sako – biuletenio išsinešti negalima. Ir tada ji matė, kaip I. S. eina pro ją su biuleteniu. Ji pasakė jam, kur eini. Jis atrėžė, kad biuletenis jo, ką nori, tą daro. Tada pakilo pirmininkas ir ėmė jį vytis. Už poros minučių ji išėjo į kiemą. Pirmininkas ir I. stovėjo ant mokyklos laiptų. Pirmininkas laikė jį už peties. Kažkieno rankovė buvo nuplėšta. Pastebėjo, kad nukentėjusiajam už ausies buvo pradrėksta ir bėgo kraujas. Pirmininkas jį laikė, kol atvažiavo policija. I. S. labai muistėsi, priešinosi. Vėliau biuletenį rado kieme suplėšytą.

Liudytojas V. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prieš porą metų rinkimų dieną gavo iškvietimą į rinkimų apylinkę, esančią Vilniuje, Karoliniškių mikrorajone, kur įvyko konfliktas. Kai atvažiavo, pirmininkas sakė, kad pilietis I. S. kažką padarė su biuleteniu. O pilietis sakė, kad jį pirmininkas sumušė. Buvo sudraskyti I. S. marškiniai. Komisariate iškvietė greitąją.

Liudytojui V. T. nurodžius, jog jis nepilnai pamena įvykio aplinkybes, teismas, vadovaudamasis LR BPK 276 str. 4 d. perskaitė liudytojo parodymus duotus 2008-11-05 ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b.l. 12-13). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. T. parodė, kad 2008-10-26 patruliavimo metu apie 10 val. buvo gautas pranešimas, kad rinkimų apylinkėje Nr. 361, esančioje D. G. g. 9, Vilniuje, vyksta konfliktas. Atvykus nurodytu adresu į juos kreipėsi rinkimų apylinkės pirmininkas J. K., kuris pasakė, kad apie 9 val. 40 min. į rinkimų apylinkę atėjo pilietis, kuris užsiregistravo, pasiėmėm rinkimų biuletenį, tačiau su tuščiu rinkimų biuleteniu rankoje patraukė išėjimo link. J. K. nubėgo sulaikyti minėtą pilietį – kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo I. S., kad pastarasis grąžintų rinkimų biuletenį. I. S. atsisakė rinkimų biuletenį sugrąžinti, suplėšė jį kitų tuo metu kieme buvusių piliečių akivaizdoje ir bandė pasišalinti, tačiau kandys jėga sulaikė I. S. iki atvyks policija. I. S. buvo nuvežtas į Vilniaus m. 7 PK tolimesniam aiškinimuisi. Matėsi, kad I. S. yra sumuštas – jo marškinėliai buvo suplėšyti, veidas apdraskytas ir kruvinas, todėl buvo iškviesta greitosios pagalbos brigada, kuri I. S. nuvežė į Vilniaus m. greitosios pagalbos universitetinę ligoninę. Pagarsinus parodymus, liudytojas V. T. juos visiškai patvirtino.

Iš 2008-10-28 specialisto išvados Nr. G 5228/08 (01) bei 2008-12-04 specialisto išvados Nr. G 5897/08 (01) matyti, kad I. S. padaryti odos nubrozdinimai kaktos dešinėje pusėje ir kairiame kelyje, nubrozdinimas su muštine žaizda už kairės ausies, odos įdrėskimai krūtinėje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2008-10-26), paveikus kietais bukais bei bukabriauniais daiktais. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. t. 1, b. l. 19-20).

VšĮ VGPUL pateikta Asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortele Nr. 2008/39847 kopija nustatyta, kad 2008-10-26, 11.16 val., ligonis I. S. kreipėsi į jų gydymo įstaigą, nurodydamas, kad jam einant balsuoti jį sumušė komisijos pirmininkas. Apžiūros metu buvo konstatuota, kad dešinėje kaktos pusėje bei už kairės ausies yra sumušimo žymės (b. t. 1, b. l. 121).

VšĮ VUL Santariškių klinikų Centro filialo pateikta Asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortele Nr. 11548/3857 nustatyta, kad 2008-10-26, 20.36 val., I. S. kreipėsi į jų gydymo įstaigą, skusdamasis skausmu krūtinės srityje. Gydytojas A. Ž., atlikęs ligonio pirminę apžiūrą, nurodė, kad I. S. galima yra padaryti šonkaulių lūžiai. Dėl stipraus skausmo jam buvo rekomenduojama vartoti analgetikus. Pablogėjus sveikatos būklei, nurodoma kreiptis į ligoninę dėl pakartotinos konsultacijos suteikimo. 2008-10-27 gydytoja J. B., aprašydama I. S. padarytą rentgeno nuotrauką, nurodė, kad aiškių šonkaulių lūžimų joje nematyti (b. t. 1, b. l. 124).

Ištirtų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad įrodyta, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą BK 140 str. 1 d. numatytą veiką. Kaltinamojo teiginius apie tai, kad jis I. S. nemušė teismas laiko gynybine pozicija ir vertina juos kritiškai. Minėti teiginiai yra visiškai paneigti tiek paties nukentėjusiojo, tiek liudytojų A. K., A. G. parodymais, kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Liudytojai A. K. ir A. G. teisiamojo posėdžio metu vienareikšmiškai nurodė, kad kaltinamasis elgėsi I. S. atžvilgiu agresyviai. Kaltinamasis teigia, kad vijosi I. S. tam, kad šis grąžinti balsavimo biuletenį, tačiau anot liudytojos A. G. nukentėjusiajam suplėšus balsavimo biuletenį, J. K. savo veiksmų nenutraukė. Jis ir toliau puolė nukentėjusįjį, pargriovė jį ant žemės ir prispaudė keliu. Tuo tarpu I. S. kaltinamojo atžvilgiu jokių smurto veiksmų nenaudojo ir prašė J. K. jį paleisti. Liudytoja A. G. teigė nemačiusi smūgių sudavimo fakto, tačiau minėtos aplinkybės yra patvirtintos liudytojo A. K. parodymais, kuris nurodė, jog iš savo buto lango matė kaip vyras, apsirengęs pilku lietpalčiu (iš bylos medžiagos matyti, kad tai buvo J. K.) pargriovė vyrą, apsirengusį odine striuke (nukentėjusįjį), prispaudė jį keliu ir keletą kartų trenkė jam kumščiu ar delnu į veidą ar į galvą. Taip pat stipriai trenkė jam keliu į krūtinę. Pažymėtina, kad šie liudytojų parodymai visiškai patvirtina nukentėjusiojo duotus parodymus dėl jo atžvilgiu pavartoto smurto, kurie buvo nuoseklūs tiek pradėto ir nutraukto ikiteisminio tyrimo metu (b. t. 1, b. l. 23-26), tiek ir teisiamojo posėdžio metu. Be to, nukentėjusiojo nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina ir specialisto išvados Nr. G 5897/08 (01) bei Nr. G 5228/08 (01) (b. t. 1, b. l. 19-20, 50-51), kuriose užfiksuotų nukentėjusiajam padarytų sužalojimų (odos nubrozdinimų, įdrėskimų) lokalizacija visiškai atitinka jo nurodomų jam kaltinamojo suduotų smūgių vietas. Kad nukentėjusysis buvo sumuštas teisme patvirtino ir liudytojais apklausti policijos pareigūnai A. N. ir V. T. bei liudytoja D. T., kuri teisme patvirtino, jog matė, kad nukentėjusiajam už ausies buvo pradrėksta ir bėgo kraujas.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas taip pat konstatuoja, kad kilusio konflikto (muštynių) priežastimi tapo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys balsavimo patalpose, esančiose D. G. g. 9, Vilniuje. Liudytojų V. N., D. T.... parodymais nustatyta, kad išnešdamas balsavimo biuletenį I. S. elgėsi provokuojančiai, demonstratyviai parodė, kad jis rinkimų biuletenį ketina išsinešti. Į jam padarytas rinkimų komisijos narių pastabas apie tai, kad balsavimo biuletenių negalima išnešti iš balsavimo patalpų, I. S. nereagavo. Sustojo tik išėjęs į mokyklos, esančios D. G. g. 9, Vilniuje, kiemą, kur jį pasivijo rinkimų komisijos pirmininkas J. K.. Tačiau nukentėjusysis pastarajam balsavimo biuletenio negrąžino, o jo akivaizdoje jį suplėšė. Atkreiptinas dėmesys, kad iš LR Seimo rinkimų įstatymo matyti, jog balsavimo biuleteniai yra griežtos atskaitomybės dokumentai. Atitinkamos rinkimų apylinkės komisijos pirmininkui pasirašytinai išduotų ir jo grąžintų balsavimo biuletenių skaičius turi būtinai sutapti. Sugadinti ir nepanaudoti biuleteniai taip pat turi būti grąžinti. Gautų, nepanaudotų ir sugadintų rinkimų biuletenių skaičius yra nuolat fiksuojamas rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole. Pildyti biuletenius ne balsavimo kabinoje draudžiama (LR Seimo rinkimų įstatymo 64 str., 66 str. 1 d., 76 str.). Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad aukščiau nurodytas provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kas yra pripažintina J. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR BK 59 str. 1 d. 6 p.), tačiau nesumažina jo įvykdytos veikos, kurios metu buvo sutrikdyta kito asmens sveikata, pavojingumo laipsnio ir pobūdžio.

J. K. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 155 str. 1 d., kuris numato atsakomybę tam, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Pažymėtina, kad ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesioginės tyčios kaltės forma, t. y. asmuo turi suvokti, kad savo veiksmais, žodžiu ar raštu jis žemina žmogų, numatyti tai ir to siekti. Kaip jau buvo nurodoma aukščiau, J. K. atliktų veiksmų priežastimi tapo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad savo veiksmais kaltinamasis siekė ne pažeminti nukentėjusįjį, bet sulaikyti jį nuo balsavimo biuletenio išnešimo iš balsavimo patalpų, vėliau supyko dėl to, kad balsavimo biuletenis buvo suplėšytas. Kaltinamojo veiksmuose teismas neįžvelgia siekio pažeminti žmogų. Tokiu būdu darytina išvada, kad J. K. išteisintinas pagal BK 155 str. 1 d. nustačius, kad nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Kreipdamasis į teismą, nukentėjusysis nurodė, kad muštynių metu buvo sugadintas jo turtas, todėl prašė patraukti J. K. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 187 str. ir atlyginti jo patirtą turtinę 240 Lt žalą (teisiamojo posėdžio metu sutikslino sumą – 230 litų). Lietuvos Respublikos įstatymai už turto sunaikinimą ar sugadinimą numato kelių rūšių teisinę atsakomybę: administracinę, baudžiamąją ir civilinę. Administracinės ir baudžiamosios atsakomybės paskirtis yra kaltininką nubausti, o civilinės – atkurti pažeistą turtinę teisę. ATPK 50³ str. numato administracinę atsakomybę už tyčinį turto sunaikinimą ar sužalojimą, nepadariusį nukentėjusiajam žymios žalos. Tuo tarpu BK 187 str. 1 ir 3 dalys atitinkamai numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą arba sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Taigi, vienintelis aiškus administracinės ir baudžiamosios atsakomybės už minimą veiką atribojimo kriterijus – padarytos nukentėjusiajam asmeniui žalos dydis, kuris turi būti tiksliai apskaičiuotas ir pagrįstas atitinkamais įrodymais. Teismas pažymi, kad nurodydamas jam padarytos turtinės žalos dydį, t. y. 230 Lt, I. S. nepateikė nei vieno jį pagrindžiančio įrodymo. Kreipdamasis į teismą skunde nukentėjusysis nurodė, kad turtinę žalą sudaro suplėšytų marškinių vertė – 50 Lt, striukė – 100 Lt – grandinėlė – 90 Lt. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis suplėšytą striuke vertino 90 litų, taip pat jis minėjo, kad sidabrinė grandinėlė šiai dienai yra sutaisyta, tačiau byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad už minėtos grandinėlės taisymą nukentėjusysis sumokėjo būtent 90 Lt, t. y. jo nurodomą sumą. Tas pats pasakytina ir apie išlaidas, patirtas dėl suplėšytų rūbų taisymo arba naujų rūbų įsigijimo. Taigi, yra neaišku kuo remdamasis nukentėjusysis nurodo, kad jo patirta žala sudaro būtent 230 Lt. Be to, pastebėtina, jog savo pirmame pareiškime dėl patirto smurto I. S. nurodė, kad jam įvykio metu buvo suplėšyta striukė ir marškiniai, t.y. nebuvo paminėta apie sugadintą grandinėlę. Esant šioms aplinkybėms, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl I. S. sugadinto turto vertės. Teismas negali apkaltinamojo nuosprendžio grįsti prielaidomis, o kadangi atsiradusių abejonių, ištyręs visus byloje esamus įrodymus, teismas objektyviais duomenimis negali pašalinti, todėl visos jos vertintinos kaltinamojo naudai ir kaltinamasis išteisintinas pagal BK 187 str. 3 d, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti šios nusikalstamos veikos požymių.

Byloje yra nustatyta, jog įvykio metu kaltinamojo drabužiai galėjo būti suplėšyti ir dėl to jis galėjo patirti žalą, tačiau darytina išvada, kad neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos negalima tiksliai apskaičiuoti nukentėjusiojo I. S. pareikšto civilinio ieškinio dėl jo patirtos turtinės žalos atlyginimo, todėl I. S. yra pripažintina teisė į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio nustatymo perduotinas spręsti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

Nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Vertinant neturtinės žalos turinį, pasiremtina Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., kur nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Nukentėjusysis ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo grindė tuo, kad jis buvo sumuštas viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, ilgai po įvykio negalėjo normaliai miegoti. Be to, jis pagal darbo pobūdį turi bendrauti su žmonėmis. Negalėjo sau leisti pasiimti nedarbingumo lapelio, todėl turėjo eiti į darbą sužalotu veidu. Po muštynių jam ilgai skaudėjo galvą, krūtinę. Nustatyta, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, liekamųjų reiškinių nėra. Kaltinamojo įvykdyta nusikalstama veika yra tyčinė. Spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas taip pat ypatingą dėmesį atkreipia į tai, kad nukentėjusysis konflikto, kilusio tarp jo ir kaltinamojo, metu elgėsi provokuojančiai, kad turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir kilusioms pasekmėms. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad 500 Lt suma yra pakankama nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, kaltinamajam teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi LR BK 54 str., 61 str. nuostatomis atsižvelgdamas į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybes, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamasis J. K. praeityje neteistas (b. t. 1, b. 1. 75), administracine tvarka nebaustas (b. t. 1, b. l. 74), padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, psichiatrinėje ligoninėje negydytas (b. t. 1, b. l 119), į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. t. 1, b. l. 117),į Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro įskaitą neįrašytas (b. t. 1, b. l. 126), dirba. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo pobūdį, kaltinamojo amžių, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į tai, kad J. K. yra traukiamas atsakomybėn pirmą kartą. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti skiriant jam laisvės apribojimo bausmę mažesnę už jos vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 1, 2, 5 d. d., teismas

n usprendžia:

J. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir paskirti 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant J. K. bausmės atlikimo metu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu.

J. K. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. bei 187 str. 3 d. nustačius, kad nepadarytos veikos, turinčios šių nusikalstamų veikų požymių.

Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti I. S. iš J. K. 500 Lt (penkis šimtus litų).

Pripažinti I. S. teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą. Klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio nustatymo perduoti spręsti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

Priteisti I. S. iš J. K. 500 Lt (penkis šimtus litų) turėtoms atstovo išlaidoms atlyginti.

I. S. ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelę Nr. 11548/3857 (t.2, b.l. 124), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintiVŠĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filialui

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus miesto antros apylinkės teisme.