Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-506-253/2008

2008 m. liepos 16 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Savinijaus Katausko, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atstovei prokurorei Irinai Valadkienei, suinteresuotiems asmenims S. R., VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro atstovui Sauliui Liekiui, asmeniui, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, E. K., psichiatrui-ekspertui Dariui Tamašauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą dėl E. K. pripažinimo neveiksnia, kiti suinteresuoti asmenys – S. R., VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centras,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą dėl E. K. pripažinimo neveiksnia, nustatė, kad pagrindo tam nėra ir, atsižvelgęs į jos psichinę būseną, priėmė sprendimą E. K. pripažinti ribotai veiksnia. Civilinio proceso kodekso 468 straipsnis numato, kad, išnagrinėjęs pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, teismas priima sprendimą pripažinti fizinį asmenį neveiksniu arba pareiškimą atmeta. Bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad nėra pagrindo fizinį asmenį pripažinti neveiksniu, tačiau yra pagrindas fizinio asmens veiksnumą apriboti, teismas priima sprendimą fizinį asmenį pripažinti ribotai veiksniu. Civilinio kodekso 2.11 straipsnis numato baigtinį fizinių asmenų veiksnumo apribojimo pagrindų sąrašą – veiksnumas apribojamas teismo tvarka, jeigu asmuo piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis ir tokiam asmeniui nustatoma rūpyba. Tačiau duomenų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad nėra pagrindo fizinį asmenį pripažinti neveiksniu, ir nenustatęs fizinio asmens veiksnumo apribojimo pagrindų, turi atmesti pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu. Veiksniam fiziniam asmeniui, kuris dėl savo fizinės sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų, teismas gali nustatyti rūpybą jo paties prašymu pagal Civilinio kodekso 3.279 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė asmens pripažinimą neveiksniu (ribotai veiksniu) reglamentuojančias materialinės ir procesinės teisės normas, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 12 d. sprendimas naikintinas ir pareiškimas dėl E. K. pripažinimo neveiksnia nagrinėtinas iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Civilinio kodekso 2.10 straipsnis numato, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu. Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas, yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (CPK 466 straipsnis, 467 straipsnio 4 dalis), ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Teisinis asmens veiksnumo įvertinimas reiškia asmeniui nustatytų psichikos sutrikimų įvertinimą tuo aspektu, ar jų nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti pripažintinas tokiu sunkiu, kad leidžia pagrįstai spręsti, jog asmeniui reikalinga globa ir tai pateisintų jo teisių bei laisvių suvaržymą pripažįstant jį neveiksniu.

Bylos duomenimis, E. K. 2000 metų rugpjūčio mėnesį persirgo hemoraginiu insultu, po ko sutriko motorinės funkcijos – savarankiškai nepaeina, ir psichinės funkcijos – sutriko atmintis, nebesugeba savarankiškai gyventi jai anksčiau gerai pažįstamoje aplinkoje. Klaipėdos psichikos sveikatos centre nesigydė, tačiau yra šios įstaigos įskaitoje nuo 2007-02-15, jai išduota pažyma dėl specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo nuo 2007-02-21 iki 2010-02-21 (b.l. 15-16). 2007-11-29 Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 359 E. K. pasichinės būsenos tiriamojoje dalyje nustatyta, kad ji dezorientuota laike – negali pasakyti, kokie yra metai, mėnuo, diena ar metų laikas. Nesiorientuoja ir vietoje – nežino, kur yra, nerastų kelio namo. Gali pasakyti savo vardą, tačiau negali pasakyti, kiek jai metų. Pažintinės funkcijos blogos, naujos informacijos neįsisavina. Atmintis sutrikusi – negali suteikti informacijos nei apie pagrindinius, nei apie neseniai vykusius įvykius. Teismo ekspertizės akto išvadoje konstatuota, kad E. K. psichinė būsena atitinka kraujagyslinės demensijos (silpnaprotystės) kriterijus ir dėl progresuojančių pažintinių funkcijų sutrikimų, blogėjančios atminties, gilėjančių dėmesio sutrikimų, progresuojančios silpnaprotystės reiškinių dėl galvos smegenų kraujotakos sutrikimų E. K. negali suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti.

Pirmosios instancijos teismas pripažino E. K. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir ją apklausė. E. K. pasakė savo vardą, kiek jai metų, suprato, kad yra teisme, pasakė, kad sunkiai serga, kad turi 3 vaikus ir gyvena su anūke, kuria pasitiki (b. l. 63). E. K. lakoniški paaiškinimai, duoti pirmosios instancijos teismui, buvo sąmoningi, tačiau nepakankami nuspręsti, ar jai reikalinga globa. Kadangi pareiškėjo pareiškime išdėstytos aplinkybės, teismo psichiatrijos ekspertizės išvada ir suinteresuotų asmenų paaiškinimai rodė tokį asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, vertinant byloje esančius prieštaringus įrodymus apie asmens psichinės sveikatos būklę, apeliacinės instancijos teismo posėdyje dar kartą apklausta E. K. bei jos 2007-11-29 psichiatrinę ekspertizę atlikęs ekspertas (CPK 217 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismui suinteresuotas asmuo S. R. paaiškino, kad norėtų atstovauti močiutei E. K. dėl žemės tvarkymo reikalų, nes dėl savo ligos ji gali padaryti žalos sau ir aplinkiniams. Nurodė, kad be jos negali tvarkyti jokių reikalų, visur vežasi kartu, nors ji yra paralyžiuota ir nesiorientuoja vietoje bei laike. Teisėjų kolegijai apklausus E. K., ji pasakė savo pavardę, anūkės, su kuria gyvena, vardą, tačiau pavardės neatsiminė, nežinojo, kiek turi vaikų, ar turi dukrą. E. K. paaiškino, kad ją prieš 5-6 metus buvo ištikęs insultas ir sveikata blogėja. Į klausimą, ar ji dažnai kur nors važiuoja, ji atsakė, kad važinėjasi kieme su ratukais. Posėdyje apklaustas psichiatras-ekspertas Darius Tamašauskas, paaiškino, jog E. K. psichinė būsena atitinka kraujagyslinės demensijos (silpnaprotystės) požymius ir ši liga yra įtraukta į psichikos ligų sarašą, tačiau ekspertai negali vartoti termino „psichinė liga“. Ekspertas apeliacinės instancijos teismo kolegijai paaiškino, jog E. K. veiksmą, pavyzdžiui – paimti daiktą ar pasirašyti dokumentą – galėtų atlikti, tačiau tokio veiksmo esmės nesuprastų.

Teisėjų kolegija, remdamasi ištirtų įrodymų visuma, konstatuoja, jog E. K. yra nuolatinis psichinės sveikatos sutrikimas – kraujagyslinė demensija (silpnaprotystė). Dėl šios ligos progresavimo E. K. galimybės orientuotis laike ir erdvėje yra ribotos, ji negali dirbti, yra socialiai ir ekonomiškai nesavarankiška, pati negali priimti sprendimų ir už juos atsakyti. Tokia E. K. psichinės sveikatos būklė kelia grėsmę jai pačiai, nes ji negali tinkamai pasirūpinti nei savo socialiniu gyvenimu, nei sveikata. Nors E. K. ir gali atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau dėl to, kad nesupranta atliekamų veiksmų reikšmės, ji gali pakenkti savo bei kitų asmenų teisiniams ir turtiniams interesams.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad E. K. psichinė būklė ir negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti yra nuolatinio pobūdžio bei tokio masto, kad jai reikalinga globa, ir tai pateisina jos galimybės savarankiškai priimti sprendimus ir atlikti įvairius teisinę reikšmę turinčius veiksmus atėmimą, paskiriant asmenį (instituciją), kuris tai darytų už ją, bei yra pagrindas pripažinti ją neveiksnia pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalį. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 12 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – E. K. pripažintina neveiksnia (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti neveiksnia.