- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-14
- Bylos Nr.
- 1S-181-245/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-95-1-00319-2013-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Danguolė Šiugždinytė, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- P. Š.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio,
apeliacine tvarka, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo P. Š. (toliau – P. Š.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2018 m. vasario 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2018 m. sausio 10 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisija) nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam P. Š..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
P. Š. Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, nuteistas subendrinta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, buvo subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 19 d. nuosprendžiu P. Š. paskirtos bausmės neatlikta dalimi, nustatant P. Š. galutinę subendrintą 5 (penkerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2013 m. gruodžio 16 d., bausmės pabaiga – 2019 m. vasario 13 d. 2018 m. sausio 10 d. Komisijos nutarimu Nr. . (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam P. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. vasario 5 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.Skundu apygardos teismui nuteistasis P. Š. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2018 m. sausio 10 d. Komisijos nutarimą Nr.(duomenys neskelbtini) ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nurodoma, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis yra skatintas 7 kartus, drausminių nuobaudų neturi, drausmine tvarka nebaustas, lanko socialinės psichologinės reabilitacines programas, dirba Valstybės įmonėje „ (duomenys neskelbtini)“ frezuotojo pareigose. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju turi galimybę įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei gyventi bylos medžiagoje nurodytu adresu. Pažymima, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia visiško atleidimo nuo bausmės. Taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra taikomos valstybės prievartos priemonės – skiriami apribojimai, įpareigojimai, kurie padeda užtikrinti bausmės tikslus. Nuteistojo P. Š. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad P. Š. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo P. Š. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 67 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, todėl šiuo atveju nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Atliekant nuteistojo elgesio pokyčių vertinimą, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant – nesuteikiant joms jokio prioriteto, t. y. vertinant jas ir kitų nuteistojo asmens byloje esančių, jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, be viso ko, nustatytų ir teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, kad Komisijos nutarime konstatuotos išvados pirmosios instancijos teismo neriboja.Remiantis 2017 m. gruodžio 29 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli P. Š. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – ryšiai, gyvenimo stilius ir draugai bei piktnaudžiavimas alkoholiu, neabejotinai galintys paskatinti jį nusikalsti ir ateityje, todėl jų įvertinimas sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos šiuo konkrečiu atveju nekvestionuotinas. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste įvertinus P. Š. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nagrinėjamu atveju, priešingai nei savo skundu tai suvokia pats nuteistasis, teisinio pagrindo nėra. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, šis teistumas P. Š. nėra pirmasis. Praeityje jis teistas už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas – įskaitant ir analogiško pobūdžio, t. y. smurtinius nusikaltimus. P. Š. praeityje buvo teistas 7 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka 6 kartą. Anksčiau nuteistojo atžvilgiu 5 kartus taikytas lygtinio paleidimo institutas, tačiau net 3 atvejais lygtinio paleidimo laikotarpiu jis padarė naujas nusikalstamas veikas, vienu atveju P. Š. atžvilgiu lygtinis paleidimas buvo panaikintas. Teismo įsitikinimu, tai atskleidžia antivisuomenines P. Š. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad šiuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu šiuo atveju. Nors ši aplinkybė ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek ji atskleidžia nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, jų laikymąsi ir leidžia įžvelgti jo pažangą (arba jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, neturėtų būti sumenkinama. Juo labiau įvertinus tai, kad praeityje P. Š. atžvilgiu 5 kartus buvo taikytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas, tačiau akivaizdu, kad teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui tai nepadarė, kadangi P. Š. ir vėl nusikalto. Šių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nusikaltimas, už kurio padarymą P. Š. šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, buvo įvykdytas nuteistajam apsvaigus nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Ir vis tik, teisėjų kolegijos įsitikinimu, ši aplinkybė net ir šioje nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės stadijoje išlieka aktualiu kriminogeniniu veiksniu, galinčiu turėti įtakos pakartotiniam P. Š. nusikalstamumui. Darant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad nors pataisos namuose nuteistojo apsvaigimo atvejų neužfiksuota, tačiau galimybės, jog išėjęs į laisvę nuteistasis vėl grįš prie šio žalingo įpročio, tai neeliminuoja, ypač įvertinus tai, kad pats P. Š. piktnaudžiavimą alkoholiu pripažįsta, bet priklausomybę jam neigia. Šių duomenų visuma vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog lygtinio paleidimo atveju P. Š. nevartos alkoholio, naujų nusikalstamų veikų nedarys ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais. Juo labiau, kad piktnaudžiavimas alkoholiu, remiantis 2017 m. gruodžio 29 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar priskiriamas nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintiems paskatinti rizikos veiksniams.Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, įvertintina ir tai, kad P. Š. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už pavojingų žmogaus sveikatai ir gyvybei nusikalstamų veikų padarymą, o tai parodo jo neigiamą požiūrį į tokias vertybes kaip žmogaus sveikata bei gyvybė, kas suponuoja didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis yra linkęs elgtis impulsyviai, konfliktinėse situacijose elgiasi agresyviai, praranda savitvardą, o ypač kai yra apsvaigęs nuo alkoholio, kuriuo, kaip pats pripažįsta, piktnaudžiauja. Be to, nuteistojo empatijos lygis žemas, nusikaltimų aukoms gailesčio bei užuojautos nereiškia, pataisos namuose jis linkęs bendrauti tik su tais teisės pažeidėjais, kurių pažiūros atitinka jo nuostatas, nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina, mano, kad neturi kito pasirinkimo. Visa tai neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir teisėjų kolegijai vėlgi leidžia pagrįstai abejoti jo pasiryžimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Abejonių lygtinio paleidimo efektyvumu P. Š. atžvilgiu kelia ir jo socialiniai ryšiai, neabejotinai galintys veikti kaip apsauginis faktorius nuteistojo lygtinio paleidimo atveju. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis šiuo metu yra vienišas, iš pirmos santuokos turi suaugusį sūnų, nuteistojo tėvai mirę, turi du brolius ir seserį. Pasak nuteistojo, jo santykiai su artimaisiais yra geri, brolis jam siunčia pinigines perlaidas, su artimaisiais bendrauja telefonu. Tačiau, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, bausmės pradžioje nuteistasis su artimaisiais jokių ryšių nepalaikė, bausmės atlikimo laikotarpiu, t. y. nuo 2013 metų, brolis į trumpalaikį pasimatymą buvo atvykęs tik vieną kartą, iš artimųjų yra gavęs tik keletą laiškų, kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai abejoti ryšių su artimaisiais tvirtumu.Atmetant nuteistojo skundą pažymėtina ir tai, kad nors už nepriekaištingą elgesį, stropų darbą, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose P. Š. buvo paskatintas 7 kartus, drausminių nuobaudų neturi, tačiau, įvertinus aukščiau aptartų duomenų visumą, teigti, jog tokia jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama, teisinio pagrindo nėra. Juo labiau, kad nuteistam asmeniui skiriami paskatinimai tik parodo, jog pataisos namuose jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, todėl nesudaro pakankamo pagrindo švelninti nuteistojo teisinę padėtį, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą. Analogiška išvada darytina įvertinus ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balo sumažėjimą nuo 74 iki 67 balų. Galimos nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos mažėjimas 7 balais nuo 2016 m. liepos 26 d. (nuo šio laikotarpio vykdytų pakartotinių nusikalstamo elgesio rizikos vertinimų rezultatai buvo 74 balai) negali būti laikomas pakankamu pagrindu spręsti apie itin teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, sudarančius pagrįstą manymą, jog būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti P. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad P. Š. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam P. Š. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo P. Š. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.