- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-02
- Bylos Nr.
- 2A-672-611/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski (pran.), Neringa Švedienė, Dalia Višinskienė
- Ieškovas
- M. Č.
- Atsakovas
- J. G., D. K.
- Trečiasis asmuo
- Šalčininkų rajono 1 notarų biuras
- Kategorijos
- 34.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,
dalyvaujant ieškovei M. Č., jos atstovei adv. Danutai Cytovič, atsakovui J. G., jo atstovui adv. Valdemarui Koltušui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. Č. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. Č. ieškinį atsakovams J. G. ir D. K. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretysis asmuo Šalčininkų rajono 1 notarų biuras. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė M. Č. prašė pripažinti 2006-09-06 testamentą, sudarytą Varėnos rajono 1 notaro biure, pagal kurį V. G. paliko visą savo turtą atsakovui J. G., negaliojančiu. Nurodė, kad 2006-09-06 jos brolis V. G. sudarė testamentą, pagal kurį paliko visą savo turtą atsakovui. Testamentas yra neteisėtas, kadangi iš jo turinio seka, kad V. G. palieka visą savo turtą savo sūnui J. G., tačiau V. G. niekada neturėjo vaikų, todėl testamento turinys yra neteisėtas ir negaliojantis. Pažymėjo, kad ieškovės brolis niekada neketino palikti savo turto jokiems svetimiems asmenims, kadangi santykiai su broliu buvo geri iki pat jo mirties ir jis visada teigė, kad visas jo turtas liks jai – ieškovei, jo seseriai ir vienintelei įpėdinei. V. G. po savo žmonos Marijanos I. G. mirties piktnaudžiavo alkoholiu, gyveno Naujadvario k., Šalčininkų r., kur jį alkoholiu girdė atsakovas. Pabrėžė, jog atsakovas taip pat piktnaudžiauja alkoholiu, dėl ko jo motina ne kartą kreipėsi į policiją. Kadangi V. G. nuolat piktnaudžiavo alkoholiu, tai jo veiksnumas buvo apribuotas ir dėl to testamentą yra pagrindas pripažinti negaliojančiu. Taipogi testamentą pasirašė ne V. G., kadangi brolis taip niekada nepasirašinėjo.
Atsakovas J. G. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad 2006-09-06 V. G. parengė testamentą, kuriame nurodė, kad visą savo turtą palieka – J. G., jo sūnui. Atsakovas mirusiojo V. G. ir jo žmonos M. G. prašymu 1995 m. persikėlė gyventi pas juos į Naujadvario k., kadangi jie buvo nejauni, dažnai sirgdavo, todėl faktiškai visą ūkį prižiūrėdavo jis. M. G., mirusi 2006-08-12, buvo jo teta, o atsakovas jos sūnėnas ir krikšto sūnus. M. G. taipogi testamentu savo turtą paliko atsakovui. V. G. ir M. G. visada jį vadino sūnumi, nes buvo susiklostę labai geri santykiai, tarpusavio pagarba, todėl jie laikė jį sūnumi, kadangi savo vaikų neturėjo. Ieškovė savo broliu nesirūpino ir jokios pagalbos jam neteikė. V. G. niekada nepiktnaudžiavo alkoholiu, jo pajamos buvo labai mažos, jų užtekdavo tik maistui.
Atsiliepimas
Atsakovė D. K. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad 2006-09-06 testamentas, sudarytas Varėnos rajono 1 notaro biure, ji tuo metu dirbo notare. Nebuvo įtarimo, kad V. G. galėjo būti neveiksnus.
Trečiojo asmens Šalčininkų rajono 1 notaro biuro notarė teisme paaiškino, kad ji neprisimena nei V. G., nei J. G..
Žemesnės instancijos teismas
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2009 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nustatė, kad 2006-09-06 Varėnos rajono l notarų biure buvo sudarytas testamentas, pagal kurį testatorius V. G. paliko visą savo turtą atsakovui. V. G. 2007-03-22 mirė. Testamentas yra oficialus, patvirtintas notaro. Pažymėjo, jog kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdinai pagal įstatymą (LR CK 5.19 str. l d.). Jeigu iš testamento turinio testatoriaus valia aiški, tai neturi reikšmės testamento teksto klaidos, netikslus asmenų įvardijimas, tai, kad kokio nors asmens arba daikto savybė ar padėtis pasikeitė ar išnyko (LR CK 5.18 str.). Testamente įvardijamas J. G. kaip testatoriaus sūnus, tačiau iš jo turinio aišku, kam testatorius palieka savo turtą, testatoriaus valia buvo aiški, netikslus asmens įvardijimas nėra pagrindu konstatuoti, kad testamento turinys buvo neteisėtas ir nesuprantamas. Teismas konstatavo, jog remiantis įstaigų išvadomis dėl atsakovo charakteristikos, nebuvo pastebėta girtavimo, netinkamo elgesio, kvaišalų naudojimo požymių. Iš VšĮ Šalčininkų pirminės sveikatos priežiūros centro pranešimo nustatė, kad V. G. ir atsakovas įskaitoje pas psichiatrą ir priklausomybės ligų kabinete nebuvo įregistruoti. Todėl teismas padarė išvadą, jog nebuvo įrodymų, kurių pagrindu galima konstatuoti, kad V. G. piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, dėl ko jo veiksnumas galėjo būti apribotas. V. G. nebuvo įregistruotas įskaitose priklausomybės ligų kabinete, pagal gyvenamąją vietą, charakterizuojamas teigiamai. Liudytojai M. G., J. G., M. G., nurodė, kad V. G. piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, jo veiksnumas buvo apribotas. Kiti liudytojai V. C. ir V. C. parodė, kad V. G. gyveno su žmona M.I. G. ir J. G., kurį jie vadino sūnumi. Jie gyveno kukliai, V. G. prašymu nuvežė pas notarą. Po M. G. mirties atsakovo motina M. G. nuolat rašinėjo skundus ir dažnai lankėsi jų kaime įgaliotinis, tačiau jokių pažeidimų ar girtuokliavimo faktų nebuvo nustatyta. Teismas pažymėjo, jog atlikus rašysenos ekspertizės akto išvada buvo nustatyta, kad testamente V. G. vardu dviejuose egzemplioriuose, eilutėse „(V. G.)", ir Varėnos rajono l notaro biuro notarės D. K. notarinio registro 8 tome, 36 lape, pasirašė V. G.. Ekspertui buvo pateikti V. G. parašo pavyzdžiai iš įvairių įstaigų ir šaltinių, todėl teismas ieškovės motyvą, kad testamento negalėjo pasirašyti V. G., atmetė.
Šalies argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundo prašo panaikinti 2009 vasario 12 d. Šalčininkų rajono eismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti testamentą, pagal kuri V. G. paliko visą turtą atsakovui, negaliojančiu. Mano, kad pirmos instancijos teismas buvo neobjektyvus ir neteisingai vertino visus byloje surinktus įrodymus. Pažymi, kad testamentas yra neteisėtas. Jos brolis V. G. buvo vedęs, jo žmona M. G., tačiau V. G. vaikų niekada neturėjo, todėl vadovaujantis LR CK 5.16 str. 1 d. 3 p. testamentas yra neteisėtas ir negalioja. Nurodo, jog su broliu santykiai buvo geri, jis neplanavo turtą palikti svetimiems žmonėms. Todėl sudarytas testamentas duoda pagrindą manyti, jog jis buvo sudarytas prieš testatoriaus laisvą valią ir norą. Pabrėžė, jog V. G. po žmonos mirties piktnaudžiavo alkoholiu, kartu su juo gyvenantis atsakovas nuolat jį girdė. Todėl po žmonos mirties V. G. veiksnumas tapo apribotu ryšium su tuo, kad jis vartojo alkoholį ir sutinkamai su LR CK 5.16 str. 1 d. 2 p. negalioja testamentas, sudarytas asmens, kurio veiksnumas apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Taip pat teismas neatkreipė dėmesio į liudytojų M. G., J. G., M. G. parodymus, juos ignoravo. Nesutinka su teismo išvada dėl ekspertizės, kadangi ekspertizės akte buvo nurodyta, jog testamentas buvo pasirašytas veikiant nuolatiniams rašymą trikdantiems vidiniams veiksniams. Taip pat ekspertizės išvadoje 1.2 p. buvo konstatuota, kad negalima nustatyti ar testamento eilutėse „V. G.“ neįskaitomus įrašus šalia parašų parašė V. G.. Kadangi šie parašai yra neįskaitomi, jie netinka rašiusio asmens identifikacijai, todėl notarė neturėjo teisės tvirtinti testamento. V. G. buvo lenkas, neraštingas žmogus, todėl skaityti ir suprasti lietuviškai jis neturėjo galimybės. Tuo tarpu notarė D. K. nurodė, jog V. G. buvo užėjęs į kabinetą vienas, testamentas lietuviškai buvo perskaitytas, vertėjos parašo nėra ir ji pakviesta nebuvo. Šios aplinkybės liudija apie testamento turinio neteisėtumą. Faktas, kad V. G. buvo vežamas pas Varėnos rajono notarę, nors gyveno Šalčininkuose, kur dirbo 2 notarai, iš kurių notarė Č. B. atsisakė rašyti ir tvirtinti testatoriui testamentą, įrodo, jog V. G. ne savo valia ir iniciatyva atsidūrė Varėnos rajono 1 notaro biure.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, jog nesutinka su skundo turiniu ir prašo jį atmesti. Nurodė, jog ieškovė tik vieną kartą per 12 metų buvo aplankiusi savo brolį – V. G., ir jis tik vieną kartą buvo pas seserį. Todėl ieškovės teiginiai, jog brolis buvo neveiksnus yra neetiški, dėl veiksnumo gali pasisakyti tik specialistai ir teismas. Atsakovas ilgą laiką gyveno su V. G., todėl teigia, kad pastarasis alkoholiu nepiktnaudžiavo. Nurodo, jog įstatymai neįpareigoja testatoriaus, siekiant parengti testamentą, kreiptis į notarus pagal gyvenamąją vietą. Sutinka su ieškove, jog V. G. su žmona neturėjo vaikų. Tačiau atsakovas su V. G. ir jo žmona – atsakovo krikšto mama - kartu gyveno nuo 1995 m., padėjo jiems ūkyje, sutuoktiniai vadino atsakovą savo sūnumi. Nurodė, jog testamente yra nurodyti atsakovo duomenys, pagal kuriuos galima jį identifikuoti. Ieškovės teiginys, jog jai brolis žadėjo palikti turtą yra neetiškas, nes neaišku buvo, kada brolis mirs. Pabrėžė, jog V. G., dirbdamas Šiaulių rajone, išmoko kalbėti lietuviškai, taip pat su sutuoktine kalbėdavo lietuviškai, skaitydavo lietuviškus laikraščius. Be to, rengiant testamentą pas notarę, buvo sekretorė ir dar viena moteris, kurios galėjo išsamiai paaiškinti apie įvykusį pokalbį ir kokia kalba buvo vartojama.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad V. G. 2006-09-06 surašė oficialųjį testamentą, kuriuo visą savo turtą, kuris jam priklausys jo mirties dieną, paliko savo sūnui J. G. (I t., b.l.6,69, 107) (LR CK 5.28 str. 1 d.). V. G. mirė 2007-03-19 ( I t., b.l.7, 22). Byloje nekyla ginčo dėl to, kad atsakovas J. G. nėra mirusiojo V. G. sūnus. Tačiau tai, kad J. G. testamente neteisingai įvardijamas, klaidingai jį nurodant mirusiojo sūnumi, testamento esmės nekeičia. Testamentas yra aiškiai surašytas, testatoriaus valia išreikšta aiškiai ir nedviprasmiškai, atsakovo J. G. vardas, pavardė, asmens kodas nurodyti teisingai. Todėl neteisingas J. G. įvardinimas pripažintinas klaida, neturinčia įtakos testamento teisėtumui ir galiojimui (LR CK 5.18 str. 2 d.). Ieškovė kitų testamento neteisėtumo pagrindų nenurodė, teisėjų kolegija tokių nenustatė. Todėl atmestinas ieškovės argumentas, kad V. G. sudarytas testamentas yra neteisėtas ar nesuprantamas.
Pagal LR CK 5.16 str. 1 d. negalioja testamentas, jeigu jis sudarytas neveiksnaus asmens, sudarytas asmens, kurio veiksnumas apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis, kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas. Minėtos normos prasme neveiksnus asmuo arba asmuo, kuriam veiksnumas dėl minėtoje normoje nurodytų priežasčių apribotas, suprantas kaip asmuo, kuriam veiksnumas yra apribotas ar asmuo pripažintas neveiksniu teismo sprendimu, nes tik teismas gali pripažinti asmenį neveiksniu ar apriboti veiksnumą (LR CK 2.10 str., 2.11 str.). Kol nėra atitinkamo teismo sprendimo, tol taikoma prezumpcija, kad asmuo yra visiškai veiksnus. Byloje nėra įrodymų, kad V. G. būtų veiksnumas apribotas ar jis būtų pripažintas neveiksniu teismo sprendimu, todėl teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentą, kad V. G. buvo neveiksnus. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad nustačius, jog asmuo piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, jis automatiškai tampa ribotai veiksniu, kadangi, kaip jau minėta, tik teismo sprendimu gali būti apribotas asmens veiksnumas. Pagal LR CK 5.16 str. 2 d. testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu ir kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. LR CK 1.89 str. 1 d. numato, kad fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kad V. G. testamento sudarymo metu nesuprato savo veiksmų reikšmės ar jų negalėjo valdyti. Nėra duomenų, kad V. G. buvo neblaivus testamento sudarymo metu. Ieškovės pateikti įrodymai neįrodo, kad V. G. piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais ar buvo girdomas, nes ieškovės ir atsakovo pakviesti liudytojai nurodė priešingas aplinkybes šiuo klausimu, rašytinių įrodymų, kad V. G. būtų buvęs įtrauktas į įskaitą pas psichiatrą ar priklausomybės ligų kabinete, nėra. Nė vienos šalies pakviesti liudytojai neturi didesnės įrodomosios reikšmės, nes pagal įstatymą liudytojų įrodomoji reikšmė yra vienoda ir vertinama visų byloje esančių įrodymų kontekste ir visumoje. Pirmosios instancijos teismas išsamiai tyrė ir vertino šalių paaiškinimus ir kitus įrodymus dėl ieškovės nurodomo fakto, jog V. G. piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, teisingai juos įvertino ir padarė teisingą išvadą, jog ieškovė šio fakto neįrodė. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad V. G. buvo prievarta vežamas pas notarą pasirašyti testamento. Pas notarę kabinete jis buvo vienas. Aplinkybė, kad V. G. buvo nuvežtas atsakovo ir jo kaimyno pas notarę Šalčininkuose, o šiai nesutikus tuoj pat patvirtinti testamento, pas notarę Varėnos raj., neįrodo prievartos V. G. atžvilgiu ar jo neveiksnumo, taip pat testamento neteisėtumo, nes įstatymas nedraudžia testamentą sudaryti pas bet kurį pasirinktą notarą. Kita vertus, pagal LR CK 5.18 str. 1 d. įprastinis suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti jiems palankų testamentą nelaikomi prievarta ir neturi įtakos testamento galiojimui. Tai, kad atsakovas vežė V. G. pas notarą, rodo jo tam tikrą suinteresuotumą testamento sudarymu, tačiau nėra duomenų, kad jo suinteresuotumas peržengė įprasto įkalbinėjimo ar prašymo ribas. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentą, kad V. G. neketino niekam svetimam palikti savo turtą, kadangi šis argumentas neturi jokios teisinės reikšmės ginčui. Šis teiginys negali būti patikrintas byloje, todėl negali būti pripažįstamas faktu. Net esant V. G. pradinei valiai tokiai, kaip nurodo ieškovė, jis turėjo teisę laisvai apsispręsti ir savo valią pakeisti. Byloje buvo paskirta rašysenos ekspertizė V. G. parašo tikrumui nustatyti. Ekspertizės metu buvo nustatyta, kad notarinio veiksmo registracijos knygoje ir testamente pasirašė pats V. G. (II t., b.l.6-9), neįskaitomas tik įrašas šalia parašo. Ekspertizės aktas yra išsamus, yra nurodyti taikyti tyrimo metodai, todėl abejoti ekspertizės išvada nėra pagrindo. Ekspertas yra asmuo, turintys specialių žinių tam tikroje srityje, ir abejoti jo padarytomis išvadomis nėra pagrindo, o apeliantės nesutikimas su eksperto išvada nėra pagrįstais objektyviais įrodymais. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad V. G. dėl drebančių rankų pats negalėjo pasirašyti testamento, o tai turėjo atlikti kitas asmuo 2 liudytojų akivaizdoje. Tai, kad V. G. drebėjo ranka, nėra pakankamas argumentas, kad jis turėjo tokį fizinį trūkumą, dėl kurio pats negalėjo pasirašyti testamento. Tas parašas yra pakankamas, kad ekspertas galėjo jį identifikuoti ir konstatuoti, kad pasirašė pats V. G.. LR CK 5.29 str. suteikia teisę, pačiam testatoriui negalint pasirašyti, testamentą pasirašyti kitam asmeniui, kad suteikti testatoriui galimybę išreikšti valią dėl savo turto likimo po jo mirties, jeigu jis pats negali pasirašyti. Tačiau tai yra teisė, o ne pareiga. Minėtoje normoje minimu fiziniu trūkumu, liga ar kita priežastimi suprantami tokie fiziniai trūkumai, liga ar kitos priežastys, dėl kurių testatorius nevaldo rankos ir dėl to objektyviai negali pats pasirašyti. Byloje taip pat nėra neginčytinų įrodymų, kad V. G. nesuprato lietuvių kalbos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nėra teisinio pagrindo V. G. surašytą testamentą pripažinti negaliojančiu.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, tinkamai jas motyvavo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Keisti ar naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.