- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-10
- Bylos Nr.
- 2A-416/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Marytė Mitkuvienė, Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Stipas“
- Atsakovas
- J. L.
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Stipas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-348-194/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Stipas“ ieškinį atsakovui J. L. įmonei dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Stipas“ teismui pateikė ieškinį, atsakovui J. L. įmonei dėl atsakovo sutartinės prievolės netinkamo vykdymo ir prašė iš atsakovo priteisti 113065 Lt nuostolių atlyginimo ieškovo naudai bei 6 procentų dydžio procesines palūkanas iš atsakovo J. L. įmonės ieškovo UAB „Stipas“ naudai nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, jog 2005 metų rugpjūčio 19 dieną ieškovas UAB „ Stipas“ sudarė sutartį Nr. 2005/08/04 ( toliau – Sutartis) su atsakovo įmone - J. L. įmone, pagal kurią atsakovas įsipareigojo suprojektuoti, pagaminti ir instaliuoti automatinę lentų padavimo ir skersavimo liniją keturpusėms obliavimo staklėms, o ieškovas įsipareigojo priimti pagamintą ir instaliuotą liniją bei už ją apmokėti sutartyje nurodytomis sąlygomis. Sutartimi visos linijos pagaminimo ir instaliavimo galutinė kaina buvo 150000 Lt + PVM, t.y. iš viso 177000 Lt. Sutartyje buvo nustatytas terminas per kurį atsakovas turėjo paleisti liniją - tai 180 dienų nuo sutarties pasirašymo ir dalinio apmokėjimo dienos. Pagal sutarties 2.3 p yra numatyta, kad pasirašomas įrengimų perdavimo- priėmimo aktas, kuris iki šiol liko nesudarytas. Įrengimai buvo suprojektuoti, pagaminti atvežti į vietą, tačiau nebuvo paleisti. Sutarties1.1.2, 1.1.3.,1.1.4., 1.1.6.,1.1.7.,1.1.14., punktuose numatyti įrengimai visai nebuvo sumontuoti ir nebuvo atgabenti. Vietoje nesumontuotų įrengimų ieškovas nurodo, jog teko kreiptis į kitą įmonę K. G. įmonę ( pridedamos dvi PVM sąskaitos- faktūros, ) kuri pagamino įrengimus ir už tai ieškovas papildomai apmokėjo. Ieškovo teigimu tai įrodo, jog atsakovo įmonė netinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus, buvo pažeisti sutarties 1.1., 1,2., punktų reikalavimai. Sutarties neįvykdymas yra pagrindas iš kurio kyla sutartį neįvykdžiusios šalies sutartinė atsakomybė. (LR CK 6.256 str. 2d.) Kadangi ieškovas pagal šią sutartį iš viso yra sumokėjęs 113065 Lt, o automatinė lentų padavimo ir skersavimo linija ( arba įrenginys) yra pagamintas bet nepaleistas, tai ieškovas negavo to, ką tikėjosi gauti pagal sutartį, o sumokėta pinigų suma 113065 Lt sudaro jo nuostolius. Įrengimai buvo atvežti į įmonės UAB „Pamario medis“ patalpas, esančias Kelmės rajone Pavydų km, bet dalį įrengimų ieškovas užsakinėjo papildomai. UAB „Pamario medis“ patraukti trečiuoju asmeniu negalima, nes įmonė yra bankrutavusi ir išregistruota iš įmonių rejestro. Įrengimų perdavimą patvirtina sutartys tarp ieškovo ir įmonės UAB „ Vitaugė“, nes tiesioginių sutarčių ieškovas su UAB „ Pamario medis“ neturėjo.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei neįrodytą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė automatinės lentų padavimo ir skersavimo linijos sumontavimą ir visų pilnutinai šios linijos įrenginių pagal sutarties 1.1.1.,-1.1.14. punktų reikalavimus sumontavimo bei paleidimo darbą patvirtinantį rodymą diskelyje - įrašą diskelyje dėl šios linijos pilnutinio montažo ir jos paleidimo. Atsakovo įmonės savininkas J. L. ir liudininkas A. L. teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog visa automatinė lentų padavimo ir skersavimo linija (įrenginys) buvo pagaminta tiksliai pagal UAB „Stipas“ savininko L. T. projektinius brėžinius, jam dalyvaujant išbandyta, dalimis išvežta ir visa sumontuota Kelmės rajone Pavydų kaime UAB „Pamario medis“ priklausančiose patalpose ir paleista. Atsakovo įmonės darbuotojai dar kelis kartus buvo nuvykę po sumontavimo bei paleidimo, atliko smulkių defektų šalinimą ir visa linija pilnutinai veikė ir buvo naudojama lentų gamybos versle. Jokių nusiskundimų iš įmonės UAB „Stipas“ raštu atsakovo įmonė negavo ir jokios UAB „Pamario medis“ pretenzijos atsakovui niekada nebuvo persiųstos. Apie šios sutarties nutraukimą jokių raštų taip pat atsakovas negavo. Ieškovas nepilnai apmokėjo už šios linijos pagaminimą ir paleidimą bei liko skolingas 2007 metų kovo 7d. pagal tarpusavio skolų suderinimo aktą 73935,64 Lt, o po to dar pervedė 10000 Lt ir liko skolingas – 63935,64 Lt. A. J. L. įmonė kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl 63935,64 Lt skolos priteisimo ir tik tada atsirado ieškovo UAB „ Stipas“ ieškinys dėl galimų nuostolių atlyginimo. Atsakovas mano, jog nuostoliai arba žala turi būti realūs, pagrįsti, t.y., turi būti įrodyta reali žala, neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys, kurių atsakovas jokiais įrodymais nepagrindė, todėl mano, jog žala arba nuostoliai yra neįrodyti, nepagrįsti, todėl ieškinys turi būti atmestas. Ieškovo pateiktos sutartys su K. G. įmone yra kiti susitarimai dėl kitų įrenginių gamybos, kas niekaip neįrodo bei nepagrindžia, kad atsakovo pateikta bei sumontuota linija buvo netinkamos kokybės, kad ji negalėjo būti naudojama, nes realiai buvo pilnai sumontuota ir naudojama gamybos procese, todėl už ją privalo būti apmokėta. Atsakovas neturėjo jokių sutarčių bei įsipareigojimų UAB „ Pamario medis“ įmonei. Taigi, ieškovas yra skolingas ir neatsiskaitė pilnai už pagamintą ir sumontuotą liniją, o atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė. Visos linijos komplektuojančios dalys buvo pagamintos, išbandytos, sumontuotos bei paleistos. Visa linija nuo 2006 metų vasaros buvo pilnutinai naudojama gamyboje ir versle. Ką ieškovas vėliau tobulino ir užsakinėjo kitose įmonėse, tai nėra sutarties tarp ieškovo ir atsakovo dalykas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo UAB „Stipas“ 3000 Lt atstovavimo išlaidų atsakovui J. L. įmonei ir 26,25 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei. Teismas nustatė, jog atsakovas 2005-08-19 sutartimi Nr. 2005/08/04 įsipareigojo suprojektuoti, pagaminti ir instaliuoti automatinę lentų padavimo ir skersavimo liniją, kuri yra naudojama lentų gamybos procese. Ieškovas nurodo, jog atsakovas suprojektavo, pagamino, tačiau įrengimo nepaleido, o sutarties 1.1.2., 1.1.3.,1.1.4.,1.1.6.,1.1.7.,bei 1.1.14 punktuose numatyti įrengimai visumoje nebuvo atgabenti ir sumontuoti. Teismas nurodė, kad apžiūrėjus lentų skersavimo ir padavimo linijos veikimo mechanizmą, kuris pateiktas teismui diskelyje, matyti, jog be antrojo transporterio, kilnojamo transporterio, kondensatorinio transporterio, tarpinių išnešimo transporterio, kilnojamo nubraukėjo ir tarpinių pakėlimo mechanizmo visa lentų padavimo ir skersavimo linija visumoje neveikia. Tačiau liudytoju apklaustas A. L. parodė, jog visa linija pilnumoje buvo ne tik suprojektuota, pagaminta, bet nuvežta į Kelmės rajoną, Pavydų kaimą paties ieškovo UAB „Stipas“ vadovo L. T. transportu dalimis ir ten sumontuota, paleista, apžiūrint ieškovo darbuotojams. Visa linija veikė nuo 2006 metų vasaros, nes vykdė lentų gamybos verslą pastoviai ir sistemingai ir L. T. prašymu atsakovo įmonės du darbuotojai dar kelis kartus vyko į šios linijos gamybos barą Pavydų km, Kelmės rajone ir atliko smulkų linijos gedimų šalinimą bei remonto darbus. Liudininkas A. L. nurodė, jog jis pats pagamino visas šios linijos komplektuojančias dalis, visus transporterius ir kitas sutarties 1.1.2-1.1.14.punktuose nurodytus įrenginius pagal paties ieškovo projektuotojo L. T. pateiktus brėžinius, juos išbandė ir paleido. Be komplektuojančių dalių visos linijos darbas lentų gamybos procese būtų negalimas. Iki pat 2010 metų balandžio mėn., kai buvo paduotas ieškinys Šiaulių miesto apylinkės teismui, kur buvo pareikalauta ieškovo apmokėti už atliktą darbą, iš ieškovo negavo jokių pretenzijų nei dėl linijos nepaleidimo, nes ji buvo paleista pagal paties ieškovo apžiūrą, buvo remontuota, nes realiai dirbo. Negavo ir iš UAB „Pamario medis“ jokių pretenzijų, kad dalis įrenginio neveikia ar sugedo, ar reikia perdaryti. Kiek pats ieškovas prašė, tiek kartų atsakovas vyko ir remontavo, taisė jau paleistą visą įrenginį Kelmės rajone Pavydų kaime. Kitų organizacijų, kaip UAB „Pamario medis“, UAB „ Vitaugė“ atstovai tiek gaminant, tiek paleidžiant liniją nedalyvavo ir jokie defektų ar kiti aktai nebuvo surašyti ir nebuvo pateikti atsakovo įmonei. Tai yra, nebuvo ieškovo reikalavimo įvykdyti sutartį ( LR CK 6.213 str.2d.) Teismas nurodė, kad liudininko A. L. parodymais yra nustatyta, jog visas sutarties objektas – automatinė lentų padavimo ir skersavimo linija buvo paleista, ji veikė, dirbo, nes buvo remontuojama, taisomi smulkūs gedimai.( LR CK 6.214 str., 6.208 str.). Priešingų įrodymų – ieškovas nepateikė. Ieškovas neįrodė ir jokiais tinkamais įrodymais nepagrindė, kad linija nebuvo paleista, kad nebuvo sumontuoti, kad nebuvo paleisti atskiri linijos įrenginiai pagal sutarties 1.1.2., 1.1.3.,1.1.4,1.1.5., 1.1.6.,1.1.7.,1.1.14 punktus. (LR CPK 178 str. ). Sutartys su K. G. įmone rodo, jog po metų , t.y., 2007 vasario ir spalio mėnesį ieškovas UAB „ Stipas“ su K. G. įmone susitarė pagaminti ir sumontuoti grandininį lentų transporterį ir lentų išpakavimo įrenginį bei juostinį transporterį. Kad tokie įrengimai yra reikalingi prie automatinės lentų padavimo ir skersavimo linijos šiose sutartyse nenumatyta, kaip ir nenumatyta, kad tokie įrengimai sumontuojami Kelmės rajone Pavydų km. ir nėra jokių įrodymų nei kur jie buvo sumontuoti, nei kokia įmonė juos naudojo, nei kur jie buvo panaudoti. Teismas padarė išvadą, jog nei sutartys su K. G. įmone, nei sutartys su UAB „Vigautė“ niekaip neįrodo, kad atsakovas J. L. įmonė neįvykdė sutartinių įsipareigojimų pagal 2005-08-19 sutartį Nr. 2005/08/04, arba kad juos vykdė netinkamai. Minėtoje sutartyje yra numatyta, kad visus klausimus šalys spręs derybų keliu arba įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovas nuo 2005 metų pabaigos iki 2010 metų birželio 17 dienos ( iki ieškinio padavimo teismui), jokių derybų dėl atsakovo netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo nevedė, jokių defektų aktų nesustatė, jokių pretenzijų raštu atsakovo įmonei nepateikė. Tai patvirtina atsakovo atsakymas į teismo paklausimą, ar J. L. įmonėje gautos ir peradresuotos pretenzijos iš UAB „Pamario medis“( b.l. 14-17, tomas 1). Byloje yra duomenys, kad UAB“ Pamario medis“ pretenzijas siuntė tik ieškovui UAB „Stipas“ ir tik 2007 metais, t.y. po pusantrų metų nuo sutarties su J. L. įmone sudarymo.
Teismas nurodė, kad 2007 kovo 7d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu, kurį paruošė ieškovas UAB „Stipas“ pats ieškovas pripažino ir patvirtino, kad yra neapmokėjęs atsakovo įmonei 73935,64 Lt. Ir dar 2008-11-14 pervedė atsakovui 10000 Lt kaip dalinį apmokėjimą pagal atsakovo šios sutarties pagrindu išrašytą sąskaitą- faktūrą Nr. LIM 00183, kur pilna sutarties kaina 177000 Lt. Teismo vertinimu toks skolų suderinimo aktas ir dar 2008-11-14 atliktas dalinis apmokėjimas pagal sutartį Nr. 2005/08/04 rodo, kad ieškovas pripažino atsakovo sutarties įvykdymą, nurodė likusį savo piniginės prievolės arba skolos dydį ir vykdė dalinį skolos dengimą, nežiūrint to, kad nebuvo pasirašytas darbų priėmimo- perdavimo aktas tarp šalių pagal minėtą sutartį. Vien priėmimo- perdavimo akto nebuvimas, ko neginčija abi sutarties šalys, dar nerodo, jog atsakovas neįvykdė sutarties ar ją vykdė netinkamai. Skolos akto pasirašymas 2007 metais kovo mėnesį ir dalinis skolos dengimas 2008-11-14, tokius ieškovo veiksmus teismas vertino kaip ieškovo pripažinimą apie atsakovo sutarties įvykdymą ir likusių skolinių įsipareigojimų dengimą pagal jau įvykdytą sutartį.
Nuostolių arba patirtos žalos dydį ieškovas nurodo jau ieškovo sumokėta pagal sutartį pinigų suma 113065 Lt., tačiau teismo manymu, toks ieškovo nurodytas žalos ar nuostolio dydis yra nepagrįstas ir nerealus net ir esant įrodytam pagaminto daikto defektui. Neskaičiuojami gamybos kaštai ir kitos realiai įdėto darbo – projektavimo darbo sąnaudos bei kt., ko ieškovas net neginčija. Kas sudaro ieškovo protingas išlaidas dėl atsakovo, neva, netinkamai pagaminto įrenginio, ar kad reikėjo įrenginio detales keisti ar kita – ieškovas tinkamais bei pagrįstais įrodymais neargumentavo. Kuo pasireiškia atsakovo neteisėti veiksmai, kokia yra jo kaltės forma, kur yra priežastinis ryšys- tokių nuostolių arba žalos atsiradimo sąlygų ieškovas neįrodė ir jokiais tinkamais įrodymais nepagrindė. ( LR CPK 178 str., 185 str.). Teismas nurodė, kad esant atsakovo netinkamam darbo atlikimui ar kitokiems kaltiems veiksmams, ieškovas pirma privalėjo kreiptis į atsakovą ir pranešti apie sutarties nutraukimą ( sutarties 2.6p.), tačiau tokių įrodymų nėra. 2010-06-01 Pranešimo dėl sutarties nutraukimo po 5 metų nuo sutarties sudarymo atsakovas nurodo negavęs. ( b.l. 105, tomas 1). Kad toks pranešimas bent jau 2010 metai visumoje buvo išsiųstas atsakovui – tokių įrodymų ieškovas taip pat nepateikė. Apie tokio pranešimo ir visumoje apie bet kokių pretenzijų iš ieškovo pusės dėl sutarties netinkamo įvykdymo nepateikimą atsakovas nurodė teismui raštu (b.l. 132, tomas 1). Atsakovas neturėjo jokių sutartinių santykių nei su UAB „Pamario medis“, nei su K. G. įmone, nei su UAB „Vigautė“, ką patvirtina atsakovo įmonės sutarčių registracijos žurnalas nuo 2005 metų sausio mėnesio iki 2010-10-07. Nei UAB „ Pamario medis“, nei K. G. įmonės, nei UAB „ Vigautė“ darbuotojai ar atstovai nedalyvavo projektuojant, gaminant ir sumontuojant J. L. įmonės liniją. Jei įrengimai būtų buvę nesumontuoti, linija neveiktų. Tokiu atveju ieškovas būtų reiškęs pretenzijas tiesiogiai gamintojui ir montuotojui, ko nebuvo. Dėl nurodytų argumentų, teismas padarė išvadą, jog ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas. ( LR CPK 185 str.) Pagal ieškovo pateiktus dokumentus nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartinę prievolę ir kad padarė žalą ieškovui, todėl ieškinys pagal LR CK 6.205 str., 6.210 str. 2d., 6.256 str. 2 d. normas nebuvo tenkinamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas UAB „Stipas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas pažeidė kooperacijos (bendradarbiavimo) principą, nes bylą išnagrinėjo nedalyvaujant nei ieškovui, nei jo atstovui.
2. Nušalinimo instituto paskirtis yra užtikrinti nešališką bylos nagrinėjimą, objektyvų visų bylos aplinkybių ištyrimą, kas šiuo atveju yra viena iš svarbiausių dalyvaujančio byloje asmens procesinių teisinių, todėl teisė naudotis nešališkumą užtikrinančiomis procesinėmis priemonėmis turi būti garantuojama viso proceso metu. Dėl šios priežasties Šiaulių apygardos teismas nepagrįstai susiaurino LR CPK 68 str. 2 d. taikymą, tokiu būdu pažeisdamas LR CPK 21 str. įtvirtintą asmens teisę į nešališką teismą.
3. Teismas nesiaiškino, kodėl priėmimo perdavimo aktas nebuvo pasirašytas, nors ši aplinkybė šiuo atveju yra svarbi sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, be to, pats priėmimo perdavimo akto nebuvimo faktas įrodo, jog prievolė nebuvo įvykdyta tinkamai, nes dėl tokio prievolės įvykdymo užfiksavimo būdo šalys buvo susitarusios.
4. Šiaulių apygardos teismas nagrinėjamoje byloje pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas J. L. įmonė prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pagrindu.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Šio apeliacinio proceso dalyką sudaro patikrinimas ir įvertinimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo netenkintas ieškovo ieškinys laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Klausimas analizuojamas vadovaujantis ieškovo UAB „Stipas“ skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). CPK 320 str. 2 d. įtvirtintoms apeliacijos riboms būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių.
Apeliantas skunde nurodo, kad Šiaulių apygardos teismas nagrinėjamoje byloje pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.).
Teisėjų kolegija iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis jų neatkartoja ir pritaria skundžiamame teismo sprendime nurodytiems motyvams. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.). Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias kilusio ginčo išsprendimui, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino, laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose numatytų taisyklių, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.), kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas nesiaiškino, kodėl priėmimo perdavimo aktas nebuvo pasirašytas, nors ši aplinkybė šiuo atveju yra svarbi sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, be to, pats priėmimo perdavimo akto nebuvimo faktas įrodo, jog prievolė nebuvo įvykdyta tinkamai, nes dėl tokio prievolės įvykdymo užfiksavimo būdo šalys buvo susitarusios. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu sutikti negali.
Nagrinėjamos bylos atveju, ieškovas prašė priteisti iš atsakovo, kaip sutarties šalies nuostolius arba žalos atlygimą dėl atsakovo netinkamai įvykdytos 2005 m. rugpjūčio 19 d. sutarties. Atsakovas minėta sutartimi įsipareigojo suprojektuoti, pagaminti ir instaliuoti automatinę lentų padavimo ir skersavimo liniją, kuri yra naudojama lentų gamybos procese, tačiau ieškovo teigimu atsakovas tinkamai nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nes atsakovas nors ir suprojektavo, pagamino, tačiau įrengimo nepaleido, o sutarties 1.1.2., 1.1.3., 1.1.4., 1.1.6., 1.1.7., bei 1.1.14 punktuose numatyti įrengimai visumoje nebuvo atgabenti ir sumontuoti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo tai paneigiančiomis išvadomis, kurias teismas padarė remdamasis liudytojų parodymais bei kitais įrodymais. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien priėmimo-perdavimo akto nebuvimas, dar nerodo, jog atsakovas neįvykdė sutarties ar ją vykdė netinkamai. Teisėjų kolegija sutinka, kad skolos akto pasirašymas 2007 metais kovo mėnesį ir dalinis skolos dengimas 2008 m. lapkričio 14 d. rodo, kad ieškovas pripažino atsakovo sutarties įvykdymą ir likusių skolinių įsipareigojimų dengimą pagal jau įvykdytą sutartį. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai kas išdėstyta daro išvadą, kad nesant darbų perdavimo-priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio akto nepateikimas nepaneigia užsakovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais.
Apeliantas skunde nurodo, kad teismas pažeidė kooperacijos (bendradarbiavimo) principą, nes bylą išnagrinėjo nedalyvaujant nei ieškovui, nei jo atstovui.
Kaip matyti iš byloje esančio 2011 m. spalio 13 d. protokolo (16-17 b.l., t. 2), posėdžio metu dalyvavo ir ieškovo atstovas A. K.. Minėtas protokolas patvirtina, kad bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2011 m. lapkričio 2 d. 14.00 val., todėl laikytina, kad ieškovo atstovas buvo informuotas ir žinojo apie sekančio teismo posėdžio datą. Pagal CPK 8 straipsnį kooperacijos (bendradarbiavimo) principas reiškia, kad teismas, šio Kodekso nustatyta tvarka bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. Dalyvaujantys byloje asmenys šio Kodekso nustatyta tvarka bendradarbiauja tarpusavyje ir su teismu.
Kita vertus ieškovo UAB „Stipas“ atstovas apie teismo posėdį galėjo it turėjo informuoti savo klientą ir tokiu būdu posėdyje galėjo dalyvauti pats ieškovas. Pažymėtina, kad dalyvavimas teismo posėdyje yra šalių bei jų atstovų teisė, o ne pareiga. CPK 246 straipsnio 1 dalyje numatyti ieškovo ir jo atstovo neatvykimo į teismą padariniai. Teismas gali, jeigu ieškovas, jo atstovas be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį, priimti sprendimą už akių, palikti ieškinį nenagrinėtu.
Apeliantas skunde abejoja bylą nagrinėjusios teisėjos nešališkumu. Kaip matyti iš byloje esančio Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2011 m. lapkričio 18 d. rašto (43 b.l., t. 2), ieškovui UAB „Stipas“ buvo grąžintas jo 2011 m. lapkričio 16 d. teismui pateiktas pareiškimas dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimo. Kaip teisingai nurodyta minėtame rašte, civilinė byla buvo išnagrinėta 2011 m. lapkričio 2 d.ir teismo procesinio dokumento paskelbimas buvo atidėtas 2011 m. lapkričio 16 d., todėl pirmosios instancijos teismas civilinei bylai esant jau išnagrinėtai, pagrįstai ieškovui grąžino jo pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimant skundžiamą sprendimą, išsamiai ir objektyviai nustatė faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, todėl sprendimą pakeisti ar panaikinti, remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.
Atsakovas J. L. įmonė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teismui pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98). Atsižvelgiant, kad apeliacinis skundas netenkintinas, todėl minėta suma priteistina atsakovui iš ieškovo.
Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutari a:
Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Stipas“ J. L. įmonei 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.