Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. M. S. pareiškimą dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kartu santuokoje su S. J. A. pareiškėja V. M. S. gyveno iki (duomenys neskelbtini) mėnesio. (duomenys neskelbtini) sutuoktiniai iš Volgodonsko, Rusijos Federacija atvyko į Lietuvą, apsigyveno pas pareiškėjos mamą. Trumpai pabuvęs, J. S. pasakė, kad jam reikia išvažiuoti ir po trijų dienų nuo atvykimo, jis išvažiavo. Kiek ji prisimena S. J. tikėtina išvyko į Astrachanę, kadangi ten dirbo laivyne, tačiau konkrečių išvykimo iš Lietuvos aplinkybių išvykstant nepasakė. Iš šios kelionės S. J. į Lietuvą negrįžo. Pareiškėja daugiau sutuoktinio niekada nematė ir nesulaukė iš jo jokios žinios. S. J. A. pareiškėjai neskambino, nepranešė kur esąs, ar kas atsitiko, neatsiuntė laiško, telegramos ar kt. būdu apie save neinformavo.

Zarasų rajono apylinkės teismo 1997 m. lapkričio 27 d. sprendimu, civilinė byla (duomenys neskelbtini) J. S., gimęs (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas nežinia kur esančiu.

Nuo teismo sprendimo priėmimo iki šiol, pareiškėja jokių žinių apie sutuoktinį negavo, tačiau pati dėjo pastangas rasti sutuoktinį ar bent gauti informacijos apie jį. Iš J. S. giminaičių Rusijoje gavo atsakymą, kad J. S. gyveno Astrachanėje ir yra miręs maždaug prieš 5 metus. Tačiau šių duomenų nėra patvirtinti nėra galimybės. Tokiu būdu pagal esamus duomenis S. J. yra miręs Rusijoje.

Pareiškėja 2022-02-24 laišku kreipėsi į Rusijos federacijos Astrachanės miesto Civilinės metrikacijos skyrių su prašymu išduoti jai sutuoktinio S. J. mirties liudijimo dublikatą, tačiau gavo atsakymą, kad vadovaujantis Rusijos Federacijos įstatymais, tokios galimybės nėra. Pareiškėjai nurodyta kreiptis į kompetentingą instituciją pagal gyvenamąją vietą, kad pareiškėjai būtų suteikta tarptautinė teisinė pagalba išreikalaujant sutuoktinio mirties liudijimą (mirties liudijimo dublikatą) iš Rusijos Federacijos.

Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose yra galiojanti. Viena iš teisinio bendradarbiavimo sričių yra teisinė pagalba šeimos bylose. Tačiau teisinė pagalba tai teisinių procedūrų atlikimas vienos valstybės teritorijoje kitos valstybės naudai. Pagal Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose nuostatas, pagalba pasireiškia įvairiomis valstybių teismų, prokuratūrų, teisėsaugos ir teisingumo institucijų bendradarbiavimo formomis, tame tarpe ir dokumentų, išduotų vienoje valstybėje pripažinimu kitoje valstybėje. Šiuo metu bendradarbiavimas pagal šią sutartį yra nutrūkęs.

VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenimis J. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos. Pareiškėjai žinoma, kad S. J. brolių seserų ar kitų giminaičių Lietuvoje nėra. Dėl nurodytų aplinkybių suinteresuotų asmenų šioje byloje nėra. Nurodytos faktinės aplinkybės ir pateikti dokumentai duodą pagrindą manyti, kad J. S. A. yra miręs. Prašo pareiškimą tenkinti

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.31 straipsnyje yra numatyta, kad fizinis asmuo gali būti teismo tvarka paskelbiamas mirusiu, jeigu jo gyvenamojoje vietoje trejus metus nėra duomenų apie jo buvimo vietą, o jeigu jis dingo be žinios tokiomis aplinkybėmis, kurios sudarė mirties grėsmę arba duoda pagrindą spėti jį žuvus dėl nelaimingo atsitikimo, – jeigu apie asmenį nėra duomenų šešis mėnesius. Šių terminų pradžia nustatoma pagal šio kodekso 2.28 straipsnio 2 dalies taisyklę. Karys ar kitas asmuo, dingęs be žinios dėl karo veiksmų, gali būti teismo tvarka paskelbiamas mirusiu ne anksčiau, kaip praėjus dvejiems metams nuo karo veiksmų pasibaigimo dienos. Asmuo gali būti paskelbiamas mirusiu nepaisant to, ar prieš tai jis buvo pripažintas nežinia kur esančiu, ar ne. Paskelbto mirusiu asmens mirties data yra laikoma ta diena, kurią įsiteisėja teismo sprendimas paskelbti jį mirusiu. Jeigu paskelbiamas mirusiu asmuo, dingęs be žinios tokiomis aplinkybėmis, kurios sudarė mirties grėsmę arba duoda pagrindą spėti jį žuvus dėl nelaimingo atsitikimo, teismas gali pripažinti šio asmens mirties data spėjamą jo žuvimo dieną. Tokio asmens mirties vieta yra laikoma teismo sprendime nurodyta konkreti vieta. Jeigu konkrečios asmens mirties vietos nustatyti negalima, jo mirties vieta laikoma paskutinė žinoma jo buvimo vieta. Asmens paskelbimas mirusiu šio asmens civilinių teisių ir pareigų atžvilgiu prilygsta jo mirčiai.

Įvertinęs bylos rašytinius įrodymus teismas daro išvadą, kad apie J. S. A., gim. (duomenys neskelbtini), paskutinėje žinomoje gyvenamojoje vietoje Lietuvos Respublikoje Zarasų mieste, jau 36 metus – nuo 1986 metų liepos mėnesio – nėra visiškai jokių duomenų. Nei apie jo buvimo vietą. Dėl dingusiojo pareiškėja kreipėsi į Zarasų rajono policijos komisariatą, Zarasų rajono apylinkės teismo 1997-11-27 J. S. sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu, tačiau tai nedavė jokių rezultatų. J. S. A. buvimo vieta nėra žinoma iki šiol. Sutuoktinė - pareiškėja gavo laišką iš Rusijos Federacijoje gyvenusių giminaičių, kuriame nurodyta, kad J. S. prieš penkerius metus mirė.

Šie byloje esantys įrodymai apie J. S. A. dingimo aplinkybes, net 36 metus nesant apie jį jokių duomenų nei tarp artimųjų, nei pažįstamų žmonių, nei valstybinėse institucijose, duoda pagrindą daryti išvadą, kad jis yra miręs.

Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina yra pareiškėjos pareiškimas yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas – J. S. A., pripažintinas mirusiu.

Pažymėtina, jog paskelbto mirusiu asmens mirties data yra laikytina ta diena, kurią įsiteisės teismo sprendimas paskelbti jį mirusiu, nes byloje nenustatytos aplinkybės, kad J. S. A. dingo be žinios tokiomis aplinkybėmis, kurios sudarė mirties grėsmę arba duotų pagrindą spėti jį žuvus dėl nelaimingo atsitikimo (CK 2.31 str. 4 d.). Kadangi konkrečios mirties vietos nustatyti nėra galimybės, Astrachanės miestas Rusijoje gali būti laikomas tik spėjama mirties vieta, J. S. A. mirties vieta laikytina paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) (CK 2.31 str. 5 d.). Asmens paskelbimas mirusiu šio asmens civilinių teisių ir pareigų atžvilgiu prilygsta jo mirčiai (CK 2.31 str. 6 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 265 str., 268-270 str. str., 442 str. 452 str., 453 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

J. S. A., gim. (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), paskelbti mirusiu.

J. S. A, gim. (duomenys neskelbtini), mirties vieta laikyti Zarasų miestą, Lietuvos Respubliką, o mirties data laikyti teismo sprendimo įsiteisėjimo datą.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų J. S. A., gim. (duomenys neskelbtini), mirties faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.