- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-01-18
- Bylos Nr.
- I-264-121/2010
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Šidagienė
- Pareiškėjas
- J. K.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 1.4Ginčai, kilę iš žemės teisinių santykių
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant pareiškėjai J. K., jos atstovui Martynui Ausčiui, atsakovo atstovei Aušrai Gecevičienei, viešame teismo posėdyje nagrinėjant administracinę bylą pagal pareiškėjos J. K. skundą atsakovams Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiasis suinteresuotas asmuo- Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja skundu bei jo 2010-01-07 patikslinimu kreipėsi į teismą, prašydama iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK, buvęs Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas (MVPK)) priteisti jos darbo užmokesčio nepriemoką, kuri sudaro 1689,51 Lt. Paaiškino, kad prašomą priteisti sumą sudaro 617,64 Lt, kuriuos prašyta priteisti 2008-05-28 teismui pateiktame skunde, tačiau dėl įsivėlusios klaidos buvo nurodyta 614,64 Lt suma, bei 1071,87 Lt suma, susidariusi dėl to, kad atsakovas po skundo teismui padavimo, vadovaudamasis Konstitucijai prieštaraujančiomis Valstybės tarnybos įstatymo (VTĮ) 23 str. 2 dalies nuostatomis, ribojo jos gaunamą darbo užmokestį. Paaiškina, kad ji dirbo tuometinės Vilniaus MVPK Viešosios policijos Patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vade. Darbo užmokesčio nepriemoka jai susidarė dėl to, kad, apskaičiuojant priedus bei priemokas, atsakovas vadovavosi VTĮ 23 str. 2 dalimi, nustatančia apribojimus valstybės tarnautojų priedams prie darbo užmokesčio. Pagal VTĮ 25 straipsnį bei 25 str. 7 dalį priedai skiriami už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, kvalifikacinę klasę, kvalifikacinę kategoriją, laipsnį ar tarnybinį rangą tik statutiniams valstybės tarnautojams statutuose nustatyta tvarka ir negali viršyti 55 procentų pareiginės algos. VTĮ 26 str. 1 bei 3 dalyse nustatyta, kad priemokos mokamos už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sąlygomis, darbo krūvį viršijančia veiklą ar atliekant papildomas darbo užduotis, tačiau neviršijant 60 procentų pareiginės algos. Minėtos nuostatos įtvirtintos ir Vidaus tarnybos statuto (toliau- Statutas) 38 str. 1 ir 3 dalyse bei 36 straipsnyje. Pareiškėjos manymu, toks reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 23 str. 1 ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 str. 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Ir nors valstybės tarnautojams gali būti nustatomas specialus teisinis reguliavimas, tačiau toks reguliavimas privalo atitikti teisingumo, protingumo, proporcingumo principus. KT 2009-12-11 pripažino, kad VTĮ skyrius „Darbo užmokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 dalies nuostatai. Todėl atsakovo sprendimai priimti vadovaujantis Konstitucijai prieštaraujančiomis įstatymo nuostatomis, pripažintini neteisėtais (b.l.2-5, 60-61).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimais į skundą bei patikslintą skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad, apskaičiuodamas priedų ir priemokų dydžius pareiškėjai, pagrįstai taikė VTĮ 23 str. 2 dalį. Be to, VTĮ 4 str. 2 dalyje nustatyta, kad minėto įstatymo VI skyrius, reglamentuojantis darbo užmokestį, statutiniams valstybės tarnautojams taikomas be išlygų. Įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Remiantis KT 2004m. gruodžio 13d. nutarimu, valstybės tarnautojų teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą reiškia ir tai, kad valstybės tarnautojų darbo užmokestis, kuris yra viena pagrindinių prielaidų įgyvendinti kitus teisėtus jų interesus, turi būti nustatomas įstatymu, o teisingo apmokėjimo už darbą principas nepaneigia įstatymų leidėjo teisės nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbą formas ar įvairias darbo užmokesčio sudedamąsias dalis. Atsakovas, apskaičiuodamas ir mokėdamas darbo užmokestį, veikė taip, kaip privalėjo pagal įstatymus, taigi, jo veiksmai yra teisėti. Be to, 2007 m. spalio 1 d. įsigaliojo VTĮ 23 str. 2 dalies papildymas, kuriame nurodyta, kad į priedų bei priemokų sumą nebeįskaitomi VTĮ 25 str. 1 d. 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai- priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą bei pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas. KT 2009-12-11 pripažino, kad VTĮ skyrius „Darbo užmokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Konstitucijos 48 str. 1 dalies nuostatai. Lietuvos teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija, kuri reiškia, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Todėl mano, kad Vilniaus AVPK, apskaičiuodamas ir mokėdamas darbo užmokestį, veikė taip, kaip privalėjo pagal įstatymus. Pagal Biudžeto sandaros įstatymo 32 straispnį, 70 proc. ribojimo atveju lėšos (jei tokios lėšos buvo sutaupytos) būtų buvusios grąžintos į biudžetą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo iš Vilniaus AVPK, turėtų išspręsti klausimą dėl įpareigojimo skirti tam reikalingus asignavimus. Mano, kad valstybė, kaip valstybės tarnautojo darbdavys, klausimą dėl lėšų grąžinimo turėtų spręsti atskiru sprendimu kaip analogiją imant Vyriausybės 2006-07-14 nutarimą Nr.720 ,,Dėl valstybės tarnautojams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (b.l.17-18, 66-67).
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad pagal VTĮ 4 str. 2 dalį statutiniams valstybės tarnautojams šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai, išskyrus šio įstatymo nustatytą darbo apmokėjimo tvarką. VTĮ 23 str. 2 dalis nustato, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Pagal Statuto 38 str. 5 dalį pareigūnams mokamos priemokos negali viršyti 60 procentų pareiginės algos. Pareiškėja nurodo, kad jai buvo išmokėta tik priemokų ir priedų dalis, neviršijanti 70 procentų pareiginės algos, todėl atsakovas jai liko skolingas 614,64 Lt, tačiau jos prašymas išmokėti šią sumą prieštarauja Statuto 38 str. 5 dalies nuostatoms. Nurodo, kad atsakovas, apskaičiuodamas ir išmokėdamas pareiškėjai darbo užmokestį, pagrįstai taikė įstatymo nuostatas, reglamentuojančias priedų ir priemokų dydžius, ir, kol nustatyta tvarka nebus pripažinta, jog Statuto 38 str. 5 dalies nuostata, numatanti, kad pareigūnams mokamos priemokos negali viršyti 60 procentų pareiginės algos, prieštarauja Konstitucijai, šios įstatymo nuostatos laikytinos teisėtomis ir jas valstybės institucijos privalo vykdyti mokant priedus ir priemokas valstybės pareigūnams (b.l.20-21).
Šalies argumentai
Pareiškėja ir jos atstovas, bylą nagrinėjant teisme, skundus palaikė, paaiškino, kad prašoma priteisti suma apima 2006-01-01-2008-12-31 laikotarpį.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė skundą bei jo papildymą prašė atmesti vadovaujantis atsakovo atsiliepimų argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Faktinės bylos aplinkybės.
Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja J. K. tarnauja Vilniaus AVPK Viešosios policijos Patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vade ir laikotarpiu nuo 2006 m. sausio mėn. iki 2006 m. gruodžio mėn. Vilniaus AVPK pareiškėjai dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už darbą nesumokėjo 10,60 Lt, laikotarpiu nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2007 m. gruodžio mėn. dėl minėto ribojimo nesumokėjo 289,45 Lt bei 125,55 Lt už viršvalandžius dirbtus 2007 metų II ketvirtį, laikotarpiu nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn. dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo nesumokėjo 899,45 Lt bei 183,71 Lt dėl minėto ribojimo taikyto 2006 metų II ketvirtį bei 180,75 Lt dėl minėto ribojimo taikyto 2006 metų III ketvirtį. Iš viso-1689,51 Lt (b.l.62-65).
Teisės aktų, taikytinų sprendžiant ginčą, analizė bei išvados.
Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus (23-26 straipsnių) nuostatos, kurios, remiantis VTĮ 4 str. 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.
VTĮ (2002-04-23 redakcija Nr. IX-856) 25 str. 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau - tarnybos stažas); 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį; 4) už diplomatinį rangą. VTĮ 25 str. 7 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija) nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali viršyti 55 procentų pareiginės algos. VTĮ 23 str. 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr.IX-856 redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos, o 2 dalimi buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Pagal VTĮ 26 str. 3 dalį (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija) vidaus tarnybos sistemos pareigūnams mokamų priemokų, inter alia už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą, bendras dydis (suma) negalėjo viršyti 60 procentų pareiginės algos.
2008 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 26-1, 43-1 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo 6 straipsniu (2007-06-07 įstatymo Nr. XI-53 redakcija ) buvo pakeistas bei papildytas VTĮ 23 straipsnis, kurio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Į šią sumą neįskaitomas šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei šio įstatymo 25 str. 1 d. 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.
2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 38 str. 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnams mokamos šios priemokos: 1) už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu; 2) už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis; 3) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą. Papildomos užduotys pareigūnui turi būti suformuluotos raštu. Statuto 38 str. 5 dalyje nustatyta, kad pareigūnams mokamos priemokos negali viršyti 60 procentų pareiginės algos.
Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. KT pabrėžė, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbą ypatumus, turi diskreciją nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbą sistemas, darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus. Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 dalyje nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimas savaime neprieštaravo Konstitucijai. Tačiau pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose nustatytą teisinį reguliavimą vidaus reikalų įstaigos vadovas galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigūnams dirbti viršvalandinį darbą, dirbti poilsio bei švenčių dienomis, o šie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymą ar nurodymą. Vertindamas ginčytą Valstybės tarnybos įstatymo dalį kartu su minėtais Vidaus tarnybos statuto straipsniais, KT konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą turėjo būti išmokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems išmokėtinų priedų ir kitų priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą priedų ir priemokų sumos apmokėjimo ribą. Byloje konstatuota, kad nei ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose šio įstatymo skyriaus "Darbo užmokestis" straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą ribą. Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, atlikusiems tam tikrą darbą, už šį darbą negalėjo būti apmokama.
Toks KT sprendimas reiškia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo būti aptarta, kokiais būdais turėjo būti atlyginama už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis viršijo nustatytą ribą. Tai galėjo būti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas iki šiol už faktiškai pareiškėjos atliktą darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų viršijant nustatytą darbo trukmę, iki šiol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs ir to neneigia, neginčija skunde nurodomos reikalavimo sumos. Tokia situacija prieštarauja Konstitucijai bei teisingumo principams.
Prašomas atlyginti periodas neviršija 3 metų (Darbo kodekso 298 str.).
Įvertinus pasakytą, darytina išvada, kad skundas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str. str., 88 str. 4 p., 127 str.,
nusprendė:
skundą patenkinti.
Priteisti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato J. K. 1689,51 Lt.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacinius skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.