Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.4; 2.6.39.2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2

2019 m. lapkričio 15 d.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dambrauskaitė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą dėl žalos atlyginimo regreso teise pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei "Autodas", trečiajam asmeniui V. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė ir trečiasis asmuo pranešimais buvo įpareigoti per 20 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti atsiliepimus į ieškinį. Procesiniai dokumentai įteikti atsakovei 2019 m. spalio 19 d. tinkamai. Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą, šiam pasibaigus, nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas. Darytina išvada, kad tokiu būdu atsakovė išreiškė poziciją dėl nagrinėjamos bylos. Ieškovas pateikė prašymą priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį. CPK nuostatos numato galimybę teismui remiantis byloje esančiais įrodymais priimti sprendimą už akių ieškovo prašymu, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Trečiajam asmeniui procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai 2019 m. spalio 19 d. Atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu trečiasis asmuo nepateikė.

Atlikus formalų procesinį dokumentą pateikusios šalies civilinėje byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas. Priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. liepos 4 d. Nyderlanduose, trečiasis asmuo V. J. vairavo vilkiką ir prie jo prikalbintą transporto priemonę KASSBOHRER TRANSPORT SUPERTRANS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė SCANIA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 17). SODROS duomenimis 2017 m. liepos 4 d. V. J. darbovietė buvo UAB „Autodas“ (el. b. l. 5). VĮ Regitra duomenimis transporto priemonės KASSBOHRER TRANSPORT SUPERTRANS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas 2017 m. liepos 4 d. buvo UAB „Autodas“. Atsakovės valdoma transporto priemonė eismo įvykio metu buvo registruota Lietuvos Respublikoje, tačiau neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatos (el. b. l. 4). Eismo įvykio valstybės – Nyderlandų nacionalinis draudikų biuras administravo šį eismo įvykį, buvo sudaryta transporto priemonei padarytos žalos sąmata (remonto sąmata) ir pateikta sąskaita ieškovui 2947,58 Eur sumai (el. b. l. 13-16), kurią ieškovas apmokėjo 2019 m. balandžio 18 d. (el. b. l. 43). Ieškovas 2019 m. gegužės 21 d. ir 2019 m. liepos 29 d. pretenzijomis pareiškė atsakovei reikalavimą dėl eismo įvykio valstybės nacionaliniam draudikų biurui išmokėtos pinigų sumos – 2947,58 Eur grąžinimo (el. b. l. 44, 45). Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė reikalaujamą sumą sumokėjo (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ) 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą (kai kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė). Pagal šį punktą biuras moka išmoką ir tais atvejais, kai žala padaryta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos draudikų biuras moka išmoką tuomet, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Be to, pagal TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalį, 17 straipsnio 5 dalį Lietuvos draudikų biuras išmoką eismo įvykio vietos draudikų biurui moka atsižvelgiant į Vidaus nuostatus ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalis nustato, kad biuras, išmokėjęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai reikalaujamą sumą, turi teisę susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingo draudiko, atsakingo už žalos padarymą asmens ar asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, arba kitos valstybės nacionalinio draudikų biuro ar Garantinio iždo (fondo), jeigu jis yra prisiėmęs atsakomybę už tokį žalos padarymo atvejį pagal Bendradarbiavimo nuostatus arba pagal susitarimo dėl reikalavimų tenkinimo abipusio pripažinimo nuostatas.

Ieškovas regresinį reikalavimą atsakovei reiškia vadovaudamasis žaliosios kortelės sistemą reglamentuojančiais teisės aktais. Pagal Biurų tarybos Vidaus nuostatų (toliau – Vidaus nuostatai) 3 straipsnį 1 dalį, kai eismo įvykio vietos draudikų biurui pranešama apie eismo įvykį, į kurį pateko kitos valstybės transporto priemonė, jis, nelaukdamas oficialaus reikalavimo atlyginti žalą, ima tirti autoavarijos aplinkybes. Visas žalas eismo įvykio vietos draudikų biuras administruoja visiškai savarankiškai, vadovaudamasis autoavarijos šalyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimą nukentėjusiems asmenims ir prireikus atitinkamo biuro interesais (Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 dalis). Eismo įvykio vietos valstybės biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu (Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 dalis). Kai valstybės narės biuras sureguliuoja visas žalas, jis siunčia atitinkamam biurui prašymą atlyginti išlaidas (Vidaus nuostatų 5 straipsnio 1 dalis).

Minėtas teisinis reglamentavimas sudaro pagrindą pripažinti, kad atsakovei regreso teise reikalavimas pareikštas pagrįstai. Atsakovės valdoma transporto priemonė eismo įvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sukėlė žalą, kurią atlygino žalą administravęs Nyderlandų nacionalinis draudikų biuras. Atsakovės pareiga apdrausti transporto priemonę numatyta TPVCAPDĮ. Atsakovės, kaip neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės valdytojos, atsakomybė ieškovui kyla dėl to, kad ji neįvykdė TPVCAPDĮ reikalavimo apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Dėl atsakovės įstatyme įtvirtintos pareigos pažeidimo apdrausti transporto priemonę, kuri sukėlė eismo įvykį ir padarė turtinę žalą ieškovui kilo pareiga išmokėti nukentėjusiam draudimo išmoką (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, ieškovo ieškinys tenkintinas, iš atsakovės priteistinas 2947,58 Eur nuostolių atlyginimas regreso teise.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas taip pat privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas (kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys) už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Ieškovo reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra pagrįstas įstatymu.

Ieškinys tenkinamas, todėl iš atsakovės ieškovui priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – ieškovo sumokėtas 66,00 Eur žyminis mokestis (el. b. l. 50) ir 67,92 Eur dokumentų vertimo išlaidas (el. b. l. 47) bei 3,80 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (el. b. l. 1) į valstybės biudžeto pajamas (CPK 80, 88, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės "Autodas", juridinio asmens kodas 300039134, 2947,58 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimt septynių eurų ir 58 centų) nuostolių atlyginimą regreso teise, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 66,00 Eur (šešiasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį ir 67,92 Eur (šešiasdešimt septynių eurų 92 centų) dokumentų vertimo išlaidų ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291.

Priteisti į valstybės biudžeto pajamas iš atsakovės UAB „Autodas“, juridinio asmens kodas 300039134, 3,80 Eur (tris eurus 80 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, įmokos kodas 5660.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.